Europos Sąjungos
oficialusis leidinys
LT
Službeni list
Europske unije
HR
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2024/1689
UREDBA (EU) 2024/1689 EUROPSKOG PARLAMENTA I VIJEĆA
kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 300/2008, (ES) Nr. 167/2013, (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1139 ir (ES) 2019/2144 ir direktyvos 2014/90/ES, (ES) 2016/797 ir (ES) 2020/1828 (Dirbtinio intelekto aktas)
o utvrđivanju usklađenih pravila o umjetnoj inteligenciji i o izmjeni uredaba (EZ) br. 300/2008, (EU) br. 167/2013, (EU) br. 168/2013, (EU) 2018/858, (EU) 2018/1139 i (EU) 2019/2144 te direktiva 2014/90/EU, (EU) 2016/797 i (EU) 2020/1828 (Akt o umjetnoj inteligenciji)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
EUROPSKI PARLAMENT I VIJEĆE EUROPSKE UNIJE,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 16 ir 114 straipsnius,
uzimajući u obzir Ugovor o funkcioniranju Europske unije, a posebno njegove članke 16. i 114.,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
uzimajući u obzir prijedlog Europske komisije,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
nakon prosljeđivanja nacrta zakonodavnog akta nacionalnim parlamentima,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
uzimajući u obzir mišljenje Europskoga gospodarskog i socijalnog odbora (1),
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (2),
uzimajući u obzir mišljenje Europske središnje banke (2),
atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (3),
uzimajući u obzir mišljenje Odbora regija (3),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (4),
u skladu s redovnim zakonodavnim postupkom (4),
(1)
šio reglamento paskirtis – pagerinti vidaus rinkos veikimą nustatant vienodą teisinę sistemą, visų pirma skirtą dirbtinio intelekto sistemų (toliau – DI sistemos) kūrimui, pateikimui rinkai, pradėjimui naudoti ir naudojimui Sąjungoje paisant Sąjungos vertybių, skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo dirbtinio intelekto (toliau – DI) įsisavinimą kartu užtikrinant aukšto lygio sveikatos, saugumo, pagrindinių teisių, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija), apsaugą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės ir aplinkos apsaugą, saugoti nuo žalingo DI sistemų poveikio Sąjungoje ir remti inovacijas. Šiuo reglamentu užtikrinamas laisvas DI grindžiamų prekių ir paslaugų tarpvalstybinis judėjimas, taip užkertant kelią valstybėms narėms nustatyti apribojimus DI sistemų kūrimui, teikimui rinkai ir naudojimui, nebent tai aiškiai leidžiama pagal šį reglamentą;
(1)
Svrha je ove Uredbe poboljšati funkcioniranje unutarnjeg tržišta utvrđivanjem ujednačenog pravnog okvira, osobito za razvoj, stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu i korištenje sustava umjetne inteligencije („UI sustavi”) u Uniji, u skladu s vrijednostima Unije, promicati prihvaćanje antropocentrične i pouzdane umjetne inteligencije uz istodobno jamčenje visoke razine zaštite zdravlja, sigurnosti i temeljnih prava kako su sadržana u Povelji Europske unije o temeljnim pravima („Povelja”), uključujući demokraciju, vladavinu prava i zaštitu okoliša, zaštitu od štetnih učinaka UI sustavâ u Uniji, te podupirati inovacije. Ovom se Uredbom osigurava slobodno prekogranično kretanje robe i usluga temeljenih na umjetnoj inteligenciji, čime se države članice sprečava da nametnu ograničenja razvoju, stavljanju na tržište i korištenju UI sustavâ, osim ako je to izričito odobreno ovom Uredbom.
(2)
šis reglamentas turėtų būti taikomas vadovaujantis Chartijoje įtvirtintomis Sąjungos vertybėmis, palengvinti fizinių asmenų, įmonių, demokratijos, teisės viršenybės ir aplinkos apsaugą, kartu skatinti inovacijas ir užimtumą ir užtikrinti, kad Sąjunga taptų patikimo DI įsisavinimo lydere;
(2)
Ova bi se Uredba trebala primjenjivati u skladu s vrijednostima Unije sadržanima u Povelji i trebala bi olakšati zaštitu fizičkih osoba, poduzeća, demokracije, vladavine prava i okoliša, a istodobno poticati inovacije i zapošljavanje te učiniti Uniju predvodnikom u prihvaćanju pouzdane umjetne inteligencije.
(3)
DI sistemos gali būti lengvai įdiegiamos labai įvairiuose ekonomikos sektoriuose ir lengvai plisti visose visuomenės grupėse, taip pat tarpvalstybiniu mastu, ir jos gali lengvai cirkuliuoti visoje Sąjungoje. Tam tikros valstybės narės jau išnagrinėjo galimybę priimti nacionalines taisykles, siekdamos užtikrinti, kad DI būtų patikimas bei saugus ir kuriamas bei naudojamas laikantis su pagrindinėmis teisėmis susijusių pareigų. Skirtingos nacionalinės taisyklės gali lemti vidaus rinkos susiskaidymą ir gali sumažinti teisinį tikrumą DI sistemas kuriantiems, importuojantiems ar naudojantiems veiklos vykdytojams. Todėl, siekiant užtikrinti patikimą DI, visoje Sąjungoje reikėtų užtikrinti nuoseklią ir aukšto lygio apsaugą ir užkirsti kelią skirtumams, trukdantiems DI sistemoms ir susijusiems gaminiams ir paslaugoms laisvai cirkuliuoti vidaus rinkoje, taip pat jų inovacijoms, diegimui ir įsisavinimui vidaus rinkoje, nustatant vienodas pareigas veiklos vykdytojams ir garantuojant vienodą svarbių viešojo intereso tikslų ir asmenų teisių apsaugą visoje vidaus rinkoje, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – SESV) veikimo 114 straipsniu. Tiek, kiek šiame reglamente yra konkrečių taisyklių dėl asmenų apsaugos asmens duomenų tvarkymo srityje, susijusių su DI sistemų naudojimo apribojimais, taikomais nuotoliniam biometriniam tapatybės nustatymui teisėsaugos tikslu, DI sistemų naudojimu fizinių asmenų rizikos vertinimams teisėsaugos tikslu ir biometrinio kategorizavimo DI sistemų naudojimu teisėsaugos tikslu, tikslinga, kad šio reglamento pagrindas tų konkrečių taisyklių atžvilgiu būtų SESV 16 straipsnis; Atsižvelgiant į tas konkrečias taisykles ir rėmimusi SESV 16 straipsniu, tikslinga konsultuotis su Europos duomenų apsaugos valdyba;
(3)
UI sustavi mogu se lako uvesti u brojne različite sektore gospodarstva i mnoge dijelove društva, među ostalim i preko granica, te lako cirkulirati u cijeloj Uniji. Neke su države članice već razmotrile donošenje nacionalnih pravila kojima bi se zajamčilo da umjetna inteligencija bude pouzdana i sigurna te da se razvija i upotrebljava u skladu s obvezama u području temeljnih prava. Divergentna nacionalna pravila mogu dovesti do fragmentacije unutarnjeg tržišta i smanjiti pravnu sigurnost za operatere koji razvijaju, uvoze ili upotrebljavaju UI sustave. Stoga bi za postizanje pouzdane umjetne inteligencije trebalo osigurati dosljednu i visoku razinu zaštite u cijeloj Uniji, dok bi divergencije koje otežavaju slobodnu cirkulaciju, inovacije te uvođenje i prihvaćanje UI sustava i povezanih proizvoda i usluga na unutarnjem tržištu trebalo spriječiti utvrđivanjem ujednačenih obveza za operatere i jamčenjem ujednačene zaštite prevladavajućih razloga od javnog interesa i pravâ osoba na cijelom unutarnjem tržištu na temelju članka 114. Ugovora o funkcioniranju Europske unije (UFEU). U mjeri u kojoj ova Uredba sadržava specifična pravila o zaštiti pojedinaca u pogledu obrade osobnih podataka u vezi s ograničenjima korištenja UI sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u svrhu kaznenog progona, korištenja UI sustavâ za procjene rizika u pogledu fizičkih osoba u svrhu kaznenog progona i korištenja UI sustavâ za biometrijsku kategorizaciju u svrhu kaznenog progona, primjereno je ovu Uredbu, u mjeri u kojoj se odnosi na ta specifična pravila, temeljiti na članku 16. UFEU-a. S obzirom na ta specifična pravila i pozivanje na članak 16. UFEU-a, primjereno je zatražiti mišljenje Europskog odbora za zaštitu podataka.
(4)
DI – tai grupė greitai besivystančių technologijų, kurios duoda visokeriopą ekonominę, aplinkosauginę ir visuomeninę naudą įvairiose pramonės šakose ir socialinės veiklos srityse. Patobulinus predikciją, optimizavus operacijas ir išteklių paskirstymą, taip pat personalizavus asmenims ir organizacijoms prieinamus skaitmeninius sprendimus DI naudojimas įmonėms gali suteikti esminių konkurencinių pranašumų ir padėti siekti socialiniu požiūriu ir aplinkai naudingų rezultatų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros, žemės ūkio, maisto saugumo, švietimo ir mokymo, žiniasklaidos, sporto, kultūros, infrastruktūros valdymo, energetikos, transporto ir logistikos, viešųjų paslaugų, saugumo, teisingumo, išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo, aplinkos stebėsenos, biologinės įvairovės ir ekosistemų išsaugojimo ir atkūrimo, klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse;
(4)
Umjetna inteligencija skup je tehnologija koji se brzo razvija i doprinosi širokom spektru gospodarskih, okolišnih i društvenih koristi u cijelom nizu industrija i društvenih aktivnosti. Zahvaljujući boljem predviđanju, optimizaciji operacija i dodjeli resursa te personalizaciji digitalnih rješenja dostupnih pojedincima i organizacijama, korištenje umjetne inteligencije može poduzećima pružiti ključne konkurentske prednosti te podupirati društveno i okolišno korisne ishode, na primjer u zdravstvu, poljoprivredi, sigurnosti hrane, obrazovanju i osposobljavanju, medijima, sportu, kulturi, upravljanju infrastrukturom, energetici, prometu i logistici, javnim uslugama, sigurnosti, pravosuđu, resursnoj i energetskoj učinkovitosti, praćenju stanja okoliša, očuvanju i obnovi bioraznolikosti i ekosustavâ te ublažavanju klimatskih promjena i prilagodbi njima.
(5)
kartu, priklausomai nuo aplinkybių, susijusių su konkrečiu DI taikymu, naudojimu, ir technologinės plėtros lygmeniu, DI gali kelti riziką ir padaryti žalos viešiesiems interesams ir pagrindinėms teisėms, kurių apsauga užtikrinama Sąjungos teisėje. Tokia žala gali būti turtinė arba neturtinė, įskaitant fizinę, psichologinę, visuomeninę ar ekonominę žalą;
(5)
Istodobno, ovisno o okolnostima njezine specifične primjene, korištenja i razine tehnološkog razvoja, umjetna inteligencija može stvoriti rizike i uzrokovati štetu javnim interesima i temeljnim pravima zaštićenima pravom Unije. Ta šteta može biti materijalna ili nematerijalna, uključujući tjelesnu, psihološku, društvenu ili ekonomsku štetu.
(6)
atsižvelgiant į didžiulį poveikį, kurį DI gali daryti visuomenei, ir poreikį didinti pasitikėjimą, labai svarbu, kad DI ir jo reglamentavimo sistema būtų plėtojami vadovaujantis Sąjungos vertybėmis, įtvirtintomis Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje, pagrindinėmis teisėmis ir laisvėmis, įtvirtintomis Sutartyse ir, pagal ES sutarties 6 straipsnį, Chartijoje. Būtina sąlyga – DI turėtų būti į žmogų orientuota technologija. Ji turėtų būti žmonėms skirta priemonė, kurios pagrindinis tikslas – didinti žmonių gerovę;
(6)
S obzirom na velik učinak koji umjetna inteligencija može imati na društvo i potrebu za izgradnjom povjerenja, ključno je da se umjetna inteligencija i njezin regulatorni okvir razvijaju u skladu s vrijednostima Unije sadržanima u članku 2. Ugovora o Europskoj uniji (UEU), temeljnim pravima i slobodama sadržanima u Ugovorima i, na temelju članka 6. UEU-a, u Povelji. Umjetna inteligencija neophodno bi trebala biti antropocentrična tehnologija. Trebala bi služiti kao alat namijenjen ljudima s krajnjim ciljem povećanja njihove dobrobiti.
(7)
siekiant užtikrinti nuoseklią ir aukšto lygio viešųjų interesų, susijusių su sveikata, saugumu ir pagrindinėmis teisėmis, apsaugą, reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, taikomas didelės rizikos DI sistemoms. Tos taisyklės turėtų atitikti Chartiją, būti nediskriminacinės ir atitikti Sąjungos tarptautinės prekybos įsipareigojimus. Jomis taip pat turėtų būti atsižvelgiama į Europos deklaraciją dėl skaitmeninio dešimtmečio skaitmeninių teisių ir principų ir į Aukšto lygio ekspertų grupės dirbtinio intelekto klausimams (toliau – AI HLEG) parengtas patikimo DI etikos gaires;
(7)
Kako bi se osigurala dosljedna i visoka razina zaštite javnih interesa u smislu zdravlja, sigurnosti i temeljnih prava, trebalo bi utvrditi zajednička pravila za visokorizične UI sustave. Ta bi pravila trebala biti dosljedna s Poveljom, nediskriminirajuća i usklađena s međunarodnim trgovinskim obvezama Unije. Njima bi se ujedno trebalo uzeti u obzir Europsku deklaraciju o digitalnim pravima i načelima za digitalno desetljeće i Etičke smjernice za pouzdanu umjetnu inteligenciju koje je sastavila Stručna skupina na visokoj razini za umjetnu inteligenciju.
(8)
todėl reikia Sąjungos teisinės sistemos, kuria būtų nustatytos suderintos DI taisyklės, siekiant vidaus rinkoje skatinti kurti, naudoti ir įsisavinti DI, ir kuria tuo pat metu būtų užtikrinta viešųjų interesų, pavyzdžiui, sveikatos ir saugos, aukšto lygio apsauga ir pagrindinių teisių, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkosaugą, apsauga, kaip pripažįstama ir saugoma Sąjungos teisėje. Kad toks tikslas būtų pasiektas, reikėtų nustatyti taisykles, kuriomis reglamentuojamas tam tikrų DI sistemų pateikimas rinkai, pradėjimas naudoti ir naudojimas, taip užtikrinant sklandų vidaus rinkos veikimą ir sudarant sąlygas tam, kad laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principas suteiktų toms sistemoms naudos. Tos taisyklės turėtų būti aiškios ir tvirtos, kad būtų apsaugotos pagrindinės teisės, jomis turėtų būti remiami nauji novatoriški sprendimai, sudaromos sąlygos sukurti Europos viešųjų ir privačiųjų subjektų, kuriančių Sąjungos vertybes atitinkančias DI sistemas, ekosistemą ir išnaudoti skaitmeninės transformacijos potencialą visuose Sąjungos regionuose. Šiuo reglamentu, kuriuo nustatomos tokios taisyklės, taip pat priemonės, kuriomis remiamos inovacijos, ypatingą dėmesį skiriant mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), įskaitant startuolius, remiamas tikslas skatinti europinį į žmogų orientuotą DI ir tikslas pirmauti pasaulyje kuriant saugų, patikimą ir etišką DI, kaip nurodė Europos Vadovų Taryba (5), ir užtikrinama etikos principų apsauga, atsižvelgiant į specialų Europos Parlamento prašymą (6);
(8)
Stoga je potreban pravni okvir Unije kojim se utvrđuju usklađena pravila o umjetnoj inteligenciji kako bi se poticali razvoj, korištenje i prihvaćanje umjetne inteligencije na unutarnjem tržištu i istodobno ostvarila visoka razina zaštite javnih interesa, kao što su zdravlje i sigurnost te zaštita temeljnih prava, uključujući demokraciju, vladavinu prava i zaštitu okoliša, kako su priznata i zaštićena pravom Unije. Da bi se postigao taj cilj, trebalo bi utvrditi pravila kojima se uređuju stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu i korištenje određenih UI sustava, te tako osigurati neometano funkcioniranje unutarnjeg tržišta i omogućiti da ti sustavi ostvaruju koristi od načela slobodnog kretanja robe i usluga pogoduju. Ta bi pravila trebala biti jasna i snažna u zaštiti temeljnih prava, podupirati nova inovativna rješenja i pogodovati europskom ekosustavu javnih i privatnih aktera koji stvaraju UI sustave u skladu s vrijednostima Unije te ostvariti potencijal digitalne transformacije u svim regijama Unije. Utvrđivanjem tih pravila i mjera za potporu inovacijama s osobitim naglaskom na malim i srednjim poduzećima (MSP-ovi), uključujući start-up poduzeća, ovom se Uredbom doprinosi cilju promicanja europskog antropocentričnog pristupa umjetnoj inteligenciji i globalnog vodstva u razvoju sigurne, pouzdane i etične umjetne inteligencije kako je navelo Europsko vijeće (5) te se osigurava zaštita etičkih načela u skladu s izričitim zahtjevom Europskog parlamenta (6).
(9)
didelės rizikos DI sistemų pateikimui rinkai, pradėjimui naudoti ir naudojimui taikytinos suderintos taisyklės turėtų būti nustatytos taip, kad derėtų su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (7), Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 768/2008/EB (8) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1020 (9) (t. y. naująja teisės aktų sistema). Šiame reglamente nustatytos suderintos taisyklės turėtų būti taikomos visuose sektoriuose ir, laikantis naujosios teisės aktų sistemos, neturėtų daryti poveikio esamiems Sąjungos teisės aktams, visų pirma dėl duomenų apsaugos, vartotojų apsaugos, pagrindinių teisių, užimtumo, darbuotojų apsaugos ir gaminių saugos, kuriuos šis reglamentas papildo. Todėl jokioms teisėms ir teisių gynimo priemonėms, pagal tokius Sąjungos teisės aktus numatytoms vartotojams ir kitiems asmenims, kuriems DI sistemos gali turėti neigiamą poveikį, be kita ko, kiek tai susiję su galimos žalos atlyginimu pagal Tarybos direktyvą 85/374/EEB (10), poveikis nedaromas ir jos visos yra visapusiškai taikomos. Be to, užimtumo ir darbuotojų apsaugos srityje šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos socialinės politikos teisei ir nacionalinei darbo teisei, atitinkančiai Sąjungos teisę, susijusią su įdarbinimu ir darbo sąlygomis, įskaitant profesinę saugą ir sveikatą ir darbdavių bei darbuotojų santykius. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis naudojimuisi valstybėse narėse ir Sąjungos lygmeniu pripažįstamomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę ar laisvę streikuoti arba imtis kitų veiksmų, numatytų konkrečiose valstybių narių darbo santykių sistemose, taip pat derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir užtikrinti jų vykdymą ar imtis kolektyvinių veiksmų pagal nacionalinę teisę. Šiuo reglamentu neturėtų būti daroma poveikio nuostatoms, kuriomis siekiama pagerinti darbo skaitmeninėse platformose sąlygas, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl darbo skaitmeninėse platformose sąlygų gerinimo. Be to, šiuo reglamentu siekiama padidinti tokių esamų teisių ir teisių gynimo priemonių veiksmingumą nustatant konkrečius reikalavimus ir pareigas, be kita ko, susijusius su DI sistemų skaidrumu, techniniais dokumentais ir įrašų tvarkymu. Be to, įvairiems DI vertės grandinėje dalyvaujantiems veiklos vykdytojams pagal šį reglamentą nustatytos pareigos turėtų būti taikomos nedarant poveikio nacionalinei teisei, atitinkančiai Sąjungos teisę, kuria ribojamas tam tikrų DI sistemų naudojimas, kai tokia teisė nepatenka į šio reglamento taikymo sritį arba ja siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų nei tie, kurių siekiama šiuo reglamentu. Pavyzdžiui, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis nacionalinei darbo teisei ir nepilnamečių (t. y. jaunesnių nei 18 metų asmenų) apsaugos teisei, atsižvelgiant į JT VTK bendrąją pastabą Nr. 25 (2021) dėl vaikų teisių, susijusiai su skaitmenine aplinka, jei ji nėra konkrečiai taikoma DI sistemoms ir ja siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų;
(9)
Usklađena pravila koja se primjenjuju na stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu i korištenje visokorizičnih UI sustava trebala bi biti utvrđena u skladu s Uredbom (EZ) br. 765/2008 Europskog parlamenta i Vijeća (7), Odlukom br. 768/2008/EZ Europskog parlamenta i Vijeća (8) i Uredbom (EU) 2019/1020 Europskog parlamenta i Vijeća (9) (novi zakonodavni okvir). Usklađena pravila utvrđena u ovoj Uredbi trebala bi se primjenjivati u svim sektorima i, u skladu s novim zakonodavnim okvirom, ne bi trebala dovoditi u pitanje postojeće pravo Unije, osobito ono u području zaštite podataka, zaštite potrošača, temeljnih prava, zapošljavanja, zaštite radnika i sigurnosti proizvoda, koje ova Uredba dopunjuje. Kao posljedica toga sva prava i pravna sredstva predviđena tim pravom Unije za potrošače i druge osobe na koje UI sustavi mogu imati negativan učinak, među ostalim i u pogledu naknade potencijalne štete na temelju Direktive Vijeća 85/374/EEZ (10), i dalje su nepromijenjeni i u potpunosti se primjenjuju. Nadalje, u kontekstu zapošljavanja i zaštite radnika, ova Uredba stoga ne bi trebala utjecati na pravo Unije o socijalnoj politici i nacionalno radno pravo, u skladu s pravom Unije, koje se odnosi na zapošljavanje i radne uvjete, uključujući zdravlje i sigurnost na radu te odnos između poslodavaca i radnika. Ova Uredba ne bi trebala utjecati ni na ostvarivanje temeljnih prava priznatih u državama članicama i na razini Unije, uključujući pravo ili slobodu štrajka ili poduzimanja drugih mjera obuhvaćenih specifičnim sustavima država članica u području radnih odnosa, kao i pravo na dogovaranje, kroz pregovore, na sklapanje i provedbu kolektivnih ugovora ili na poduzimanje kolektivnih mjera u skladu s nacionalnim pravom. Ova Uredba ne bi trebala utjecati na odredbe čiji je cilj poboljšanje radnih uvjeta u radu putem platformi utvrđene u direktivi Europskog parlamenta i Vijeća o poboljšanju radnih uvjeta u radu putem platformi. Usto, cilj je ove Uredbe ojačati djelotvornost tih postojećih prava i pravnih sredstava utvrđivanjem posebnih zahtjeva i obveza, među ostalim i u pogledu transparentnosti, tehničke dokumentacije i vođenja evidencije o UI sustavima. Nadalje, obveze koje su na temelju ove Uredbe nametnute različitim operaterima uključenima u lanac vrijednosti umjetne inteligencije trebale bi se primjenjivati ne dovodeći u pitanje nacionalno pravo, u skladu s pravom Unije, koje ima učinak ograničavanja korištenja određenih UI sustava ako takvo pravo nije obuhvaćeno područjem primjene ove Uredbe ili ako se njime žele ostvariti drugi legitimni ciljevi od javnog interesa koji nisu ciljevi koji se nastoje ostvariti ovom Uredbom. Na primjer, ova Uredba ne bi trebala utjecati na nacionalno radno pravo ni na pravo o zaštiti maloljetnika, odnosno osoba mlađih od 18 godina, uzimajući u obzir Opću napomenu Ujedinjenih naroda br. 25 (2021.) o pravima djece u pogledu digitalnog okružja, u mjeri u kojoj ono nije specifično za UI sustave i njime se žele ostvariti drugi legitimni ciljevi od javnog interesa.
(10)
pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą visų pirma užtikrinama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) 2016/679 (11) ir (ES) 2018/1725 (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 (13). Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (14) dar papildomai saugomas privatus gyvenimas ir ryšių konfidencialumas, be kita ko, nustatant asmens ir ne asmens duomenų saugojimo galiniuose įrenginiuose ir prieigos prie jų sąlygos. Tais Sąjungos teisės aktais nustatomas tvaraus ir atsakingo duomenų tvarkymo pagrindas, įskaitant atvejus, kai duomenų rinkiniuose yra asmens ir ne asmens duomenų derinys. Šiuo reglamentu nesiekiama daryti poveikio esamų Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, taikymui, įskaitant nepriklausomų priežiūros institucijų, kompetentingų stebėti, kaip laikomasi tų priemonių, užduotis ir įgaliojimus. Juo taip pat nedaromas poveikis DI sistemų tiekėjų ir diegėjų, kaip duomenų valdytojų ar tvarkytojų, pareigoms, kylančioms iš Sąjungos arba nacionalinės teisės dėl asmens duomenų apsaugos, tiek, kiek DI sistemų projektavimas, kūrimas ar naudojimas apima asmens duomenų tvarkymą. Taip pat tikslinga paaiškinti, kad duomenų subjektai ir toliau naudojasi visomis teisėmis ir garantijomis, kurios jiems suteikiamos pagal tokią Sąjungos teisę, įskaitant teises, susijusias tik su automatizuotu individualių sprendimų priėmimu, įskaitant profiliavimą. Šiuo reglamentu nustatytos DI sistemų pateikimo rinkai, pradėjimo naudoti ir naudojimo suderintos taisyklės turėtų palengvinti veiksmingą įgyvendinimą ir sudaryti sąlygas naudotis duomenų subjektų teisėmis ir kitomis teisių gynimo priemonėmis, garantuojamomis pagal Sąjungos teisę dėl asmens duomenų ir kitų pagrindinių teisių apsaugos;
(10)
Temeljno pravo na zaštitu osobnih podataka osobito je zajamčeno uredbama (EU) 2016/679 (11) i (EU) 2018/1725 (12) Europskog parlamenta i Vijeća te Direktivom (EU) 2016/680 Europskog parlamenta i Vijeća (13). Direktivom 2002/58/EZ Europskog parlamenta i Vijeća (14) dodatno se štiti privatni život i povjerljivost komunikacija, među ostalim i pružanjem uvjeta za svu pohranu osobnih i neosobnih podataka u terminalnoj opremi te pristup tim podacima s terminalne opreme. Ti su pravni akti Unije temelj za održivu i odgovornu obradu podataka, među ostalim i onda kada skupovi podataka uključuju kombinaciju osobnih i neosobnih podataka. Ovom se Uredbom ne nastoji utjecati na primjenu postojećeg prava Unije kojim se uređuje obrada osobnih podataka, uključujući zadaće i ovlasti neovisnih nadzornih tijela nadležnih za praćenje usklađenosti s tim instrumentima. Ona usto ne utječe na obveze dobavljačâ UI sustava i subjekata koji uvode te sustave u njihovoj ulozi voditelja obrade podataka ili izvršitelja obrade podataka koje proizlaze iz prava Unije o zaštiti osobnih podataka ili nacionalnog prava o zaštiti osobnih podataka u mjeri u kojoj dizajniranje, razvoj ili korištenje UI sustava uključuje obradu osobnih podataka. Također je primjereno pojasniti da ispitanici i dalje uživaju sva prava i jamstva koja su im dodijeljena tim pravom Unije, među ostalim i prava povezana s isključivo automatiziranim pojedinačnim donošenjem odluka, uključujući izradu profila. Usklađena pravila o stavljanju na tržište, stavljanju u upotrebu i korištenju UI sustava uspostavljena ovom Uredbom trebala bi olakšati djelotvornu provedbu i omogućiti ostvarivanje prava ispitanikâ i drugih pravnih sredstava zajamčenih na temelju prava Unije o zaštiti osobnih podataka i drugih temeljnih prava.
(11)
šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis nuostatoms dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės, išdėstytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2022/2065 (15);
(11)
Ovom se Uredbom ne bi trebale dovoditi u pitanje odredbe o odgovornosti pružatelja usluga posredovanja kako su utvrđene u Uredbi (EU) 2022/2065 Europskog parlamenta i Vijeća (15).
(12)
DI sistemos sąvoka šiame reglamente turėtų būti aiškiai apibrėžta ir glaudžiai suderinta su tarptautinių organizacijų, dirbančių DI srityje, veikla, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti palankesnes sąlygas konvergencijai tarptautiniu lygmeniu ir plačiam pripažinimui, kartu suteikiant lankstumo prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių šioje srityje. Be to, apibrėžtis turėtų būti grindžiama pagrindinėmis DI sistemų charakteristikomis, pagal kurias ji skiriasi nuo paprastesnių įprastų programinės įrangos sistemų ar programavimo metodų, ir neturėtų apimti sistemų, kurios grindžiamos tik fizinių asmenų nustatytomis taisyklėmis, skirtomis automatiškai vykdyti operacijas. Pagrindinė DI sistemų savybė yra jų gebėjimas daryti išvadas. Šis gebėjimas daryti išvadas yra procesas, kuriam vykstant gaunami išvediniai, pavyzdžiui, predikcijos, turinys, rekomendacijos ar sprendimai, kurie gali turėti įtakos fizinei ir virtualiai aplinkai, ir tai, kad DI sistemos geba išvesti modelius arba algoritmus (arba juos abu) iš įvedinių ar duomenų. Metodai, leidžiantys daryti išvadas kuriant DI sistemą, apima mašininio mokymosi metodus, pagal kuriuos iš duomenų mokomasi, kaip pasiekti tam tikrus tikslus, ir logika bei žiniomis grindžiamus metodus, kuriuos taikant daromos išvados iš užkoduotų žinių arba atliktinos užduoties simbolinio vaizdavimo. DI sistemos gebėjimas daryti išvadas apima daugiau nei bazinį duomenų apdorojimą ir sudaro sąlygas mokytis, argumentuoti ar modeliuoti. Sąvoka „mašina grindžiamas“ reiškia, kad DI sistemos veikia naudojant mašinas. Nuoroda į aiškius ar numanomus tikslus pabrėžiama tai, kad DI sistemos gali veikti pagal aiškius nustatytus arba numanomus tikslus. Konkrečiomis aplinkybėmis DI sistemos tikslai gali skirtis nuo numatytos DI sistemos paskirties. Šio reglamento tikslais aplinka turėtų būti suprantama kaip aplinkybės, kuriomis veikia DI sistemos, o DI sistemos sugeneruoti išvediniai atspindi skirtingas DI sistemų atliekamas funkcijas ir apima predikcijas, turinį, rekomendacijas ar sprendimus. DI sistemos projektuojamos taip, kad veiktų įvairiais autonomijos lygmenimis, t. y. kad jų veiksmai būtų tam tikru laipsniu nepriklausomi nuo žmogaus įsitraukimo ir kad jos galėtų veikti be žmogaus įsikišimo. Gebėjimas prisitaikyti, kurį DI sistema galėtų pademonstruoti ją įdiegus, reiškia savarankiško mokymosi pajėgumus, leidžiančius sistemai keistis jos naudojimo metu. DI sistemos gali būti naudojamos atskirai arba kaip gaminio komponentas, nepaisant to, ar sistema yra fiziškai integruota (įterpta) į gaminį ar padeda atlikti gaminio funkciją, tačiau į jį neintegruota (neįterpta);
(12)
Pojam „UI sustav” u ovoj bi Uredbi trebalo jasno definirati i usko ga uskladiti s radom međunarodnih organizacija koje se bave umjetnom inteligencijom kako bi se zajamčila pravna sigurnost te olakšala međunarodna konvergencija i široka prihvaćenost i pritom omogućila fleksibilnost za prilagođavanje brzom tehnološkom napretku u tom području. Nadalje, ta bi se definicija trebala temeljiti na ključnim značajkama UI sustavâ po kojima se razlikuje od jednostavnijih tradicionalnih softverskih sustava ili pristupâ programiranju te ne bi trebao obuhvaćati sustave koji se temelje na pravilima koja su definirale isključivo fizičke osobe za automatsko izvršavanje operacija. Ključna značajka UI sustava njihova je sposobnost zaključivanja. Ta sposobnost zaključivanja odnosi se na proces dobivanja izlaznih vrijednosti, kao što su predviđanja, sadržaj, preporuke ili odluke, koje mogu utjecati na fizička i virtualna okružja, te na sposobnost UI sustava da izvode modele ili algoritme, ili i modele i algoritme, iz ulaznih vrijednosti ili podataka. Tehnike koje omogućuju zaključivanje pri izgradnji UI sustava uključuju pristupe strojnog učenja koji s pomoću podataka uče kako postići određene ciljeve te pristupe temeljene na logici i znanju koji izvode zaključke iz kodiranog znanja ili simboličkog prikaza zadatka koji treba riješiti. Sposobnost UI sustava da zaključuje nadilazi osnovnu obradu podataka omogućujući učenje, rezoniranje ili modeliranje. Pojam „strojni” odnosi se na činjenicu da je rad UI sustava pogonjen strojevima. Upućivanjem na eksplicitne ili implicitne ciljeve ističe se da UI sustavi mogu raditi u skladu s eksplicitno definiranim ciljevima ili implicitnim ciljevima. Ciljevi UI sustava mogu se u specifičnom kontekstu razlikovati od namjene UI sustava. Za potrebe ove Uredbe okružja bi trebalo razumjeti kao kontekste u kojima UI sustavi rade, a izlazne vrijednosti koje UI sustav generira odražavaju različite funkcije UI sustava i uključuju predviđanja, sadržaj, preporuke ili odluke. UI sustavi dizajnirani su tako da rade s promjenjivim razinama autonomije, što znači da imaju određeni stupanj neovisnosti djelovanja od ljudske uključenosti i sposobnosti rada bez ljudske intervencije. Prilagodljivost koju bi UI sustav mogao pokazati nakon uvođenja odnosi se na sposobnosti samostalnog učenja, koje sustavu omogućuju da se mijenja dok je u upotrebi. UI sustavi mogu se upotrebljavati samostalno ili kao komponenta nekog proizvoda, neovisno o tome je li sustav fizički integriran u proizvod (ugrađen) ili služi funkcionalnosti proizvoda, a da nije integriran u njega (neugrađen).
(13)
šiame reglamente nurodyta sąvoka „diegėjas“ turėtų būti aiškinama kaip bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant valdžios instituciją, agentūrą ar kitą įstaigą, naudojantis DI sistemą pagal savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai DI sistema naudojama asmeniniais neprofesinės veiklos tikslais. Priklausomai nuo DI sistemos rūšies, sistemos naudojimas gali daryti poveikį ne tik diegėjui, bet ir kitiems asmenims;
(13)
Pojam „subjekt koji uvodi sustav” iz ove Uredbe trebalo bi tumačiti kao svaku fizičku ili pravnu osobu, uključujući tijelo javne vlasti, javnu agenciju ili drugo javno tijelo, koja upotrebljava UI sustav u okviru svoje nadležnosti, osim ako se UI sustav upotrebljava u osobnoj neprofesionalnoj djelatnosti. Ovisno o vrsti UI sustava, njegovo korištenje može utjecati na osobe koje nisu subjekt koji ga uvodi.
(14)
šiame reglamente vartojama sąvoka „biometriniai duomenys“ turėtų būti aiškinama atsižvelgiant į biometrinių duomenų sąvoką, apibrėžtą Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 14 punkte, Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 18 punkte ir Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 13 punkte. Biometriniai duomenys gali padėti patvirtinti ar nustatyti fizinių asmenų tapatybę arba juos suskirstyti į kategorijas ir atpažinti fizinių asmenų emocijas;
(14)
Pojam „biometrijski podaci” koji se upotrebljava u ovoj Uredbi trebalo bi tumačiti s obzirom na pojam biometrijskih podataka kako je definiran u članku 4. točki 14. Uredbe (EU) 2016/679, članku 3. točki 18. Uredbe (EU) 2018/1725 i članku 3. točki 13. Direktive (EU) 2016/680. Biometrijski podaci mogu omogućiti autentifikaciju, identifikaciju ili kategorizaciju fizičkih osoba i prepoznavanje njihovih emocija.
(15)
šiame reglamente nurodyta sąvoka „biometrinis tapatybės nustatymas“ turėtų būti apibrėžiama kaip automatinis žmogaus fizinių, fiziologinių ir elgsenos požymių, pvz., veido, akių judėjimo, kūno formos, balso, kalbėsenos, eisenos, laikysenos, pulso dažnumo, kraujo spaudimo, kvapo, klavišų paspaudimų, atpažinimas, siekiant nustatyti asmens tapatybę, palyginant to asmens biometrinius duomenis su informacinėje duomenų bazėje saugomais asmenų biometriniais duomenimis, neatsižvelgiant į tai, ar asmuo davė sutikimą, ar ne. Tai neapima DI sistemų, skirtų naudoti biometriniam tikrinimui, kuris apima autentifikavimą, kurių vienintelis tikslas – patvirtinti, kad konkretus fizinis asmuo yra tas asmuo, kuriuo jis prisistato, ir patvirtinti fizinio asmens tapatybę vieninteliu – prieigos prie paslaugos, prietaiso atrakinimo ar saugaus patekimo į patalpas – tikslu;
(15)
Pojam „biometrijska identifikacija” iz ove Uredbe trebalo bi definirati kao automatizirano prepoznavanje fizičkih, fizioloških i bihevioralnih obilježja ljudi, kao što su lice, pokreti očiju, izrazi lica, oblik tijela, glas, govor, hod, držanje, srčani ritam, krvni tlak, miris i način tipkanja, u svrhu utvrđivanja identiteta pojedinca usporedbom njegovih biometrijskih podataka s biometrijskim podacima pojedinaca pohranjenima u referentnoj bazi podataka, neovisno o tome je li dotični pojedinac dao privolu. To isključuje UI sustave namijenjene za biometrijsku provjeru, uključujući autentifikaciju, čija je jedina svrha potvrditi da je određena fizička osoba doista ona kojom se predstavlja i potvrditi identitet fizičke osobe isključivo radi pristupa usluzi, otključavanja uređaja ili sigurnog pristupa prostorijama.
(16)
šiame reglamente nurodyta sąvoka „biometrinis kategorizavimas“ turėtų būti apibrėžiama kaip fizinių asmenų priskyrimas konkrečioms kategorijoms remiantis jų biometriniais duomenimis. Tokios konkrečios kategorijos gali būti susijusios su tokiais aspektais kaip lytis, amžius, plaukų spalva, akių spalva, tatuiruotės, elgesio ar asmenybės bruožai, kalba, religija, priklausymas tautinei mažumai, seksualinė ar politinė orientacija. Tai neapima tų biometrinio kategorizavimo sistemų, kurios yra tik papildoma savybė, neatsiejamai susijusi su kita komercine paslauga, t. y. savybė, kuri dėl objektyvių techninių priežasčių negali būti naudojama be pagrindinės paslaugos, o tos savybės ar funkcijos integravimas nėra būdas išvengti šio reglamento taisyklių taikymo. Pavyzdžiui, internetinėse prekyvietėse naudojami filtrai, skirti suskirstyti į kategorijas pagal veido bruožus ar kūno savybes, galėtų reikšti tokią papildomą funkciją, nes jie gali būti naudojami tik teikiant pagrindinę paslaugą, kurią sudaro gaminio pardavimas, leidžiant vartotojui pačiam peržiūrėti, kaip atitinkamas gaminys ant jo atrodo, ir padėti vartotojui priimti sprendimą pirkti ar ne. Papildoma funkcija taip pat galėtų būti laikomi filtrai, naudojami teikiant internetines socialinių tinklų paslaugas, kategorizuojantys veido bruožus ar kūno savybes ir skirti tam, kad naudotojai galėtų pridėti ar pakeisti nuotraukas ar vaizdo įrašus, nes tokie filtrai negali būti naudojami be pagrindinės socialinių tinklų paslaugų teikiamos paslaugos – dalijimosi turiniu internete;
(16)
Pojam „biometrijska kategorizacija” iz ove Uredbe trebalo bi definirati kao razvrstavanje fizičkih osoba u određene kategorije na temelju njihovih biometrijskih podataka. Te specifične kategorije mogu se odnositi na aspekte kao što su spol, dob, boja kose, boja očiju, tetovaže, značajke ponašanja ili osobnosti, jezik, vjera, pripadnost nacionalnoj manjini, spolna ili politička orijentacija. To ne uključuje sustave za biometrijsku kategorizaciju koji su isključivo pomoćni element intrinzično povezan s drugom komercijalnom uslugom, što znači da se taj element iz objektivnih tehničkih razloga ne može upotrebljavati bez glavne usluge i da integracija tog elementa ili funkcionalnosti nije sredstvo za zaobilaženje primjenjivosti pravila ove Uredbe. Na primjer, filtri za kategorizaciju značajki lica ili tijela koji se upotrebljavaju na internetskim tržištima mogli bi biti takav pomoćni element jer se mogu upotrebljavati samo u vezi s glavnom uslugom koja se sastoji od prodaje proizvoda tako što se potrošaču omogućuje da pregleda prikaz proizvoda na sebi i tako što pomaže u donošenju odluke o kupnji. Filtri koji se upotrebljavaju na internetskim društvenim mrežama i kojima se kategoriziraju značajke lica ili tijela kako bi se korisnicima omogućilo dodavanje ili izmjena slika ili videozapisa također bi se mogli smatrati pomoćnim elementom jer se takvi filtri ne mogu upotrebljavati bez glavne usluge društvenih mreža koja se sastoji od dijeljenja sadržaja na internetu.
(17)
šiame reglamente nurodyta nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos sąvoka turėtų būti apibrėžiama funkciniu požiūriu, kaip DI sistema, skirta fizinių asmenų tapatybei nustatyti, jiems aktyviai nedalyvaujant, paprastai nuotoliniu būdu, palyginant asmens biometrinius duomenis su informacinėje duomenų bazėje esančiais biometriniais duomenimis, nepriklausomai nuo naudojamos konkrečios technologijos, procesų arba biometrinių duomenų rūšies. Tokios nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos paprastai tam, kad vienu metu būtų galima pastebėti kelis asmenis arba suvokti jų elgesį, kad būtų gerokai lengviau nustatyti asmenų tapatybę jiems aktyviai nedalyvaujant. Tai neapima DI sistemų, skirtų naudoti biometriniam tikrinimui, kuris apima autentifikavimą, kurių vienintelis tikslas – patvirtinti, kad konkretus fizinis asmuo yra tas asmuo, kuriuo jis prisistato, ir patvirtinti fizinio asmens tapatybę vieninteliu – prieigos prie paslaugos, prietaiso atrakinimo ar saugaus patekimo į patalpas – tikslu. Ta išimtis grindžiama tuo, kad tokios sistemos, tikėtina, daro nedidelį poveikį fizinių asmenų pagrindinėms teisėms, palyginti su nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemomis, kurios gali būti naudojamos daugelio asmenų biometriniams duomenims tvarkyti jiems aktyviai nedalyvaujant. Jeigu naudojamos tikralaikės sistemos, biometrinių duomenų rinkimas, lyginimas ir tapatybės nustatymas vyksta momentiškai, beveik momentiškai arba bet kuriuo atveju be didesnės delsos. Šiuo atžvilgiu neturėtų būti jokių galimybių apeiti šio reglamento taisykles dėl tikralaikio atitinkamų DI sistemų naudojimo numatant nedidelę delsą. Tikralaikės sistemos yra susijusios su medžiagos naudojimu tiesiogiai arba beveik tiesiogiai, pavyzdžiui, filmuotos medžiagos, sukurtos naudojant kamerą arba kitą panašią funkciją atliekantį prietaisą, naudojimu. Netikralaikių sistemų atveju, atvirkščiai, biometriniai duomenys jau buvo surinkti ir palyginimas bei tapatybės nustatymas atliekami po ilgos delsos. Ji apima medžiagą, pavyzdžiui, nuotraukas arba vaizdo medžiagą, sukurtą naudojant apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas arba asmeninius prietaisus prieš pradedant naudoti sistemą atitinkamų fizinių asmenų atžvilgiu;
(17)
Pojam „sustav za daljinsku biometrijsku identifikaciju” iz ove Uredbe trebalo bi definirati funkcionalno kao UI sustav namijenjen identifikaciji fizičkih osoba bez njihova aktivnog sudjelovanja, obično na daljinu, usporedbom biometrijskih podataka dotične osobe s biometrijskim podacima iz referentne baze podataka, bez obzira na specifičnu tehnologiju, specifične postupke ili specifične vrste biometrijskih podataka koji se upotrebljavaju. Takvi sustavi za daljinsku biometrijsku identifikaciju obično se upotrebljavaju za istodobno percipiranje više osoba ili njihova ponašanja kako bi se znatno olakšala identifikacija fizičkih osoba bez njihova aktivnog sudjelovanja. To isključuje UI sustave namijenjene za biometrijsku provjeru, uključujući autentifikaciju, čija je jedina svrha potvrditi da je određena fizička osoba doista ona kojom se predstavlja i potvrditi identitet fizičke osobe isključivo radi pristupa usluzi, otključavanja uređaja ili sigurnog pristupa prostorijama. To je isključenje opravdano činjenicom da će takvi sustavi vjerojatno manje utjecati na temeljna prava fizičkih osoba nego sustavi za daljinsku biometrijsku identifikaciju koji se mogu upotrebljavati za obradu biometrijskih podataka velikog broja osoba bez njihova aktivnog sudjelovanja. U slučaju sustava u stvarnom vremenu prikupljanje biometrijskih podataka, usporedba i identifikacija odvijaju se trenutačno, gotovo trenutačno ili u svakom slučaju bez znatnog vremenskog odmaka. U tom pogledu ne bi trebao postojati prostor za zaobilaženje pravila iz ove Uredbe o korištenju dotičnih UI sustava u stvarnom vremenu predviđanjem kratkih vremenskih odmaka. Sustavi u stvarnom vremenu uključuju korištenje materijala snimljenog „uživo” ili „gotovo uživo”, kao što je videozapis, zabilježenog kamerom ili drugim uređajem sa sličnom funkcijom. S druge strane, u slučaju sustava za naknadnu identifikaciju biometrijski su podaci već prethodno prikupljeni te se usporedba i identifikacija provode tek nakon znatnog vremenskog odmaka. To uključuje materijal, kao što su fotografije ili videozapisi zabilježeni nadzornim kamerama ili privatnim uređajima, snimljen prije nego što je sustav upotrijebljen za identifikaciju dotičnih fizičkih osoba.
(18)
šiame reglamente nurodyta sąvoka „emocijų atpažinimo sistema“ sąvoka turėtų būti apibrėžiama kaip DI sistema, kurios paskirtis – atpažinti arba nuspėti fizinių asmenų emocijas ar ketinimus remiantis jų biometriniais duomenimis. Ši sąvoka apima tokias emocijas ar intencijas kaip laimė, liūdesys, pyktis, nustebimas, bjaurėjimasis, sumišimas, susijaudinimas, gėda, panieka, pasitenkinimas ir linksmumas. Ji neapima fizinių būklių, pavyzdžiui, skausmo ar nuovargio, įskaitant sistemas, naudojamas profesionalių pilotų ar vairuotojų nuovargiui nustatyti, siekiant užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams. Tai taip pat neapima paprasčiausio aiškiai matomų išraiškų, gestų ar judesių nustatymo, išskyrus atvejus, kai tai naudojama emocijoms atpažinti ar nuspėti. Šios išraiškos gali būti paprastos veido išraiškos, pavyzdžiui, suraukti antakiai ar šypsena, arba gestai, pavyzdžiui, plaštakų, rankų ar galvos judesiai, arba asmens balso savybės, pavyzdžiui, pakeltas balsas ar šnibždėjimas;
(18)
Pojam „sustav za prepoznavanje emocija” iz ove Uredbe trebalo bi definirati kao UI sustav namijenjen prepoznavanju emocija ili namjera fizičkih osoba ili izvođenju zaključaka o njihovim emocijama ili namjerama na temelju njihovih biometrijskih podataka. Taj se pojam odnosi na emocije ili namjere kao što su sreća, tuga, ljutnja, iznenađenje, gađenje, osramoćenost, uzbuđenje, sram, prijezir, zadovoljstvo i zabavljenost. Ne uključuje fizička stanja, kao što su bol ili umor, među ostalim, primjerice, sustave koji se upotrebljavaju za otkrivanje stanja umora kod profesionalnih pilota ili vozača u svrhu sprečavanja nesreća. To također ne uključuje samo otkrivanje lako vidljivih izraza, gesta ili pokreta, osim ako se upotrebljavaju za identifikaciju ili izvođenje zaključaka o emocijama. Ti izrazi mogu biti osnovni izrazi lica, kao što su namrštenost ili osmjeh, ili geste kao što su pokreti ruku ili glave, ili značajke glasa osobe, kao što su podignut glas ili šaptanje.
(19)
šiame reglamente sąvoka „viešai prieinama erdvė“ turėtų būti suprantama kaip reiškianti bet kokią fizinę erdvę, prieinamą nenustatytam skaičiui fizinių asmenų ir, neatsižvelgiant į tai, ar ta erdvė priklauso viešam ar privačiam subjektui, neatsižvelgiant į veiklą, kuriai vykdyti ta erdvė gali būti naudojama, – kaip antai, prekyba, pavyzdžiui, parduotuvės, restoranai, kavinės, paslaugos, pavyzdžiui, bankai, profesinė veikla, svetingumo paslaugos, sportas, pavyzdžiui, baseinai, sporto salės, stadionai, transportas, pavyzdžiui, autobusai, metro ir geležinkelio stotys, oro uostai, transporto priemonės, pramogos, pavyzdžiui, kino teatrai, teatrai, muziejai, koncertų ir konferencijų salės), arba laisvalaikio ar kitokia veikla, pavyzdžiui, viešieji keliai ir aikštės, parkai, miškai, žaidimų aikštelės. Erdvė taip pat turėtų būti priskiriama viešai prieinamai erdvei ir tuo atveju, jei, nepaisant galimų pajėgumų ar saugumo apribojimų, tam, kad į ją patektum, taikomos tam tikros iš anksto numatytos sąlygos, kurias gali įvykdyti nenustatytas skaičius asmenų, pvz., reikia įsigyti bilietą ar teisę naudotis transportu, iš anksto registruotis arba būti tam tikro amžiaus. Tačiau erdvė neturėtų būti laikoma viešai prieinama, jei į ją patekti gali tik konkretūs ir apibrėžti fiziniai asmenys pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, tiesiogiai susijusią su viešuoju ar visuomenės saugumu, arba įgaliojimus dėl atitinkamos erdvė turinčiam asmeniui aiškiai išreiškus savo valią. Vien faktinė patekimo galimybė, pavyzdžiui, atrakintos durys ar atviri vartai užtvaroje, nereiškia, kad vieta yra viešai prieinama, jei esama požymių ar aplinkybių, pavyzdžiui, ženklų, kuriais prieiga draudžiama arba ribojama, iš kurių galima spręsti, kad yra kitaip. Įmonių ir gamyklų patalpos, taip pat biurai ir darbo vietos, į kuriuos turėtų patekti tik atitinkami darbuotojai ir paslaugų teikėjai, – tai vietos, kurios nėra viešai prieinamos. Kalėjimai ar pasienio kontrolės zonos neturėtų būti laikomi viešai prieinamomis erdvėmis. Kai kurias kitas erdves gali sudaryti ir viešai prieinamos, ir viešai neprieinamos erdvės, pavyzdžiui, privataus gyvenamojo pastato koridorius, per kurį galima patekti į gydytojo kabinetą, arba oro uostas. Tai netaikoma internetinėms erdvėms, nes jos nėra fizinės erdvės. Tačiau tai, ar atitinkama erdvė yra viešai prieinama, turėtų būti nustatyta kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos situacijos ypatumus;
(19)
Za potrebe ove Uredbe pojam „javno mjesto” trebalo bi razumjeti kao svako fizičko mjesto koje je dostupno neodređenom broju fizičkih osoba, bez obzira na to je li dotično mjesto u privatnom ili javnom vlasništvu i na aktivnost za koju se to mjesto može upotrebljavati, kao što su trgovina npr. trgovine, restorani, kafići, usluge npr. banke, profesionalne aktivnosti, ugostiteljstvo, sport npr. bazeni, teretane, stadioni, prijevoz npr. autobusne i željezničke postaje, postaje podzemne željeznice, zračne luke, prijevozna sredstva, zabava npr. kina, kazališta, muzeji, koncertne i konferencijske dvorane odnosno aktivnosti u slobodno vrijeme ili druge svrhe npr. javne ceste i trgovi, parkovi, šume, igrališta. Mjesto bi trebalo klasificirati kao javno i ako, bez obzira na potencijalni kapacitet ili sigurnosna ograničenja, pristup tom mjestu podliježe određenim unaprijed utvrđenim uvjetima koje može ispuniti neodređen broj osoba, kao što su kupnja ulaznice ili prijevozne karte, prethodna registracija ili određena dob. S druge strane, mjesto se ne bi trebalo smatrati javnim ako je pristup ograničen na specifične i definirane fizičke osobe putem prava Unije ili nacionalnog prava koje je izravno povezano s javnom sigurnošću ili zaštitom odnosno putem jasnog iskaza volje osobe koja ima odgovarajuće ovlasti na tom mjestu. Sama činjenična mogućnost pristupa kao što su otključana vrata ili otvoreni ulaz u ogradi ne znači da je mjesto javno ako postoje naznake ili okolnosti koje upućuju na suprotno kao što su znakovi kojima se zabranjuje ili ograničava pristup. Poslovni prostori poduzećâ i tvornica te uredi i mjesta rada kojima mogu pristupiti samo relevantni zaposlenici i pružatelji usluga nisu javna mjesta. Javna mjesta ne bi trebala uključivati zatvore ili graničnu kontrolu. Neka druga mjesta mogu se sastojati i od mjesta koja su javna mjesta i od mjesta koja to nisu, kao što je hodnik privatne stambene zgrade potreban za pristup liječničkoj ordinaciji ili zračna luka. Nisu obuhvaćeni internetski prostori jer oni nisu fizički prostori. Ipak, činjenicu je li određeno mjesto javno trebalo bi utvrditi na pojedinačnoj osnovi i pritom uzeti u obzir specifične okolnosti konkretne situacije.
(20)
siekiant gauti didžiausią DI sistemų teikiamą naudą, kartu apsaugant pagrindines teises, sveikatą ir saugą, ir sudaryti sąlygas demokratinei kontrolei, tiekėjai, diegėjai ir asmenys, kuriems daromas poveikis, turėtų būti raštingi DI srityje, kad žinotų reikiamas sąvokas ir galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl DI sistemų. Tos sąvokos gali skirtis atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes ir gali apimti supratimą apie tinkamą techninių elementų taikymą DI sistemos kūrimo etape, priemones, taikytinas jos naudojimo metu, tinkamus DI sistemos išvedinių aiškinimo būdus, o asmenų, kuriems daromas poveikis, atveju – žinias, būtinas norint suprasti, kokį poveikį jiems darys sprendimai, priimti naudojantis DI. Taikant šį reglamentą, raštingumas DI srityje turėtų suteikti visiems atitinkamiems DI vertės grandinės subjektams įžvalgų, kurių reikia siekiant užtikrinti tinkamą šio reglamento laikymąsi ir vykdymo užtikrinimą. Be to, platus raštingumo DI srityje priemonių įgyvendinimas ir ėmimasis tinkamų tolesnių susijusių veiksmų galėtų padėti gerinti darbo sąlygas ir galiausiai palaikyti patikimo DI konsolidavimą ir inovacijų trajektoriją Sąjungoje. Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba) turėtų remti Komisiją, kad paskatintų raštingumo DI srityje priemones, visuomenės informuotumą ir supratimą apie DI sistemų naudojimo naudą, riziką, apsaugos priemones ir teises bei pareigas. Bendradarbiaudamos su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, Komisija ir valstybės narės turėtų padėti rengti savanoriškus elgesio kodeksus, kuriais būtų didinamas su DI kūrimu, veikimu ir naudojimu susijusių asmenų raštingumas DI srityje;
(20)
Kako bi se ostvarile najveće koristi od UI sustava i istodobno zaštitila temeljna prava, zdravlje i sigurnost te omogućila demokratska kontrola, pismenost u području umjetne inteligencije trebala bi dobavljačima, subjektima koji uvode sustav i osobama na koje utječe umjetna inteligencija osigurati vladanje potrebnim pojmovima kako bi mogli donositi informirane odluke o UI sustavima. Ti se pojmovi mogu razlikovati s obzirom na relevantni kontekst i mogu uključivati razumijevanje pravilne primjene tehničkih elemenata tijekom faze razvoja UI sustava, mjera koje treba primijeniti tijekom njegova korištenja, prikladnih načina tumačenja izlaznih vrijednosti UI sustava i, u slučaju osoba na koje utječe umjetna inteligencija, znanje potrebno za razumijevanje načina na koji će odluke donesene uz pomoć umjetne inteligencije utjecati na njih. U kontekstu primjene ove Uredbe pismenost u području umjetne inteligencije trebala bi svim relevantnim akterima u vrijednosnom lancu umjetne inteligencije pružiti uvide potrebne za osiguravanje odgovarajuće usklađenosti i njezina pravilnog izvršavanja. Nadalje, široka provedba mjera pismenosti u području umjetne inteligencije i uvođenje odgovarajućih daljnjih mjera mogli bi doprinijeti poboljšanju radnih uvjeta i u konačnici podržati konsolidaciju i inovacijski put pouzdane umjetne inteligencije u Uniji. Europsko vijeće za umjetnu inteligenciju („Vijeće za umjetnu inteligenciju”) trebalo bi podupirati Komisiju u promicanju alata za pismenost u području umjetne inteligencije, javne svijesti te razumijevanja koristi, rizika, zaštitnih mjera, prava i obveza povezanih s korištenjem UI sustava. U suradnji s relevantnim dionicima Komisija i države članice trebale bi olakšati izradu dobrovoljnih kodeksa ponašanja kako bi se unaprijedila pismenost u području umjetne inteligencije među osobama koje se bave razvojem, radom i korištenjem umjetne inteligencije.
(21)
siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir veiksmingą asmenų teisių ir laisvių apsaugą visoje Sąjungoje, šiame reglamente nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos DI sistemų tiekėjams jų nediskriminuojant, nepaisant to, ar jie įsisteigę Sąjungoje, ar trečiojoje valstybėje, taip pat Sąjungoje įsisteigusiems DI sistemų diegėjams;
(21)
Kako bi se osigurali jednaki uvjeti i djelotvorna zaštita prava i sloboda pojedinaca u cijeloj Uniji, pravila utvrđena ovom Uredbom trebala bi se primjenjivati na dobavljače UI sustava na nediskriminirajući način, bez obzira na to imaju li poslovni nastan u Uniji ili trećoj zemlji, i na subjekte koji uvode UI sustave s poslovnim nastanom u Uniji.
(22)
tam tikros DI sistemos, atsižvelgiant į jų skaitmeninį pobūdį, turėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį net jei jos neteikiamos rinkai, nepradedamos naudoti ir nenaudojamos Sąjungoje. Taip, pavyzdžiui, yra tuo atveju, kai Sąjungoje įsisteigęs veiklos vykdytojas sudaro sutartis su trečiojoje valstybėje įsisteigusiu veiklos vykdytoju dėl tam tikrų paslaugų, susijusių su veikla, kurią turi atlikti DI sistema, laikoma didelę riziką keliančia sistema. Šiomis aplinkybėmis veiklos vykdytojo trečiojoje valstybėje naudojama DI sistema galėtų tvarkyti duomenis, kurie buvo teisėtai surinkti Sąjungoje ir iš jos perduoti, ir pateikti Sąjungoje esančiam pagal sutartį veikiančiam veiklos vykdytojui, tos DI sistemos, kuri nebuvo pateikta rinkai, nebuvo pradėta naudoti ir nenaudota Sąjungoje, išvedinį, gautą tvarkant tuos duomenis. Siekiant užkirsti kelią šio reglamento reikalavimų apėjimui ir užtikrinti veiksmingą Sąjungoje esančių fizinių asmenų apsaugą, šis reglamentas turėtų būti taikomas ir trečiojoje valstybėje įsisteigusiems DI sistemų tiekėjams ir diegėjams (tiek, kiek šių sistemų sugeneruotus išvedinius ketinama naudoti Sąjungoje). Vis dėlto, siekiant atsižvelgti į dabartines taisykles ir specialius būsimo bendradarbiavimo su užsienio partneriais, su kuriais keičiamasi informacija ir įrodymais, poreikius, šis reglamentas neturėtų būti taikomas trečiosios valstybės valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kai veikiama pagal Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu sudarytus bendradarbiavimo arba tarptautinius susitarimus teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo su Sąjunga arba valstybėmis narėmis tikslais, jei atitinkama trečioji valstybė arba tarptautinės organizacijos užtikrina tinkamas su asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga susijusias apsaugos priemones. Kai aktualu, tai gali apimti subjektų, kuriems trečiosios valstybės pavedė atlikti konkrečias užduotis remiant tokį teisėsaugos ir teisminį bendradarbiavimą, veiklą. Toks bendradarbiavimo pagrindas arba susitarimai yra nustatyti dvišaliu pagrindu tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių arba tarp Europos Sąjungos, Europolo, kitų Sąjungos agentūrų ir trečiųjų valstybių bei tarptautinių organizacijų. Institucijos, pagal šį reglamentą kompetentingos vykdyti teisėsaugos ir teisminių institucijų priežiūrą, turėtų įvertinti, ar į tą bendradarbiavimo pagrindą ar tarptautinius susitarimus yra įtrauktos tinkamos su asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga susijusios apsaugos priemonės. Gavėjos nacionalinės institucijos ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros, kurie Sąjungoje naudojasi tokiais išvediniais, lieka atsakingi už tai, kad jų naudojimasis atitiktų Sąjungos teisę. Kai tie tarptautiniai susitarimai peržiūrimi arba ateityje sudaromi nauji susitarimai, susitariančiosios šalys turėtų dėti visas pastangas, kad tie susitarimai būtų suderinti su šio reglamento reikalavimais;
(22)
Određeni bi UI sustavi s obzirom na njihov digitalni karakter trebali biti obuhvaćeni područjem primjene ove Uredbe čak i ako nisu stavljeni na tržište ni u upotrebu niti se upotrebljavaju u Uniji. To se, primjerice, odnosi na operatera s poslovnim nastanom u Uniji koji od operatera s poslovnim nastanom u trećoj zemlji naruči određene usluge povezane s aktivnošću koju obavlja UI sustav koji bi se smatrao visokorizičnim. U tim bi okolnostima UI sustav kojim se služi operater u trećoj zemlji mogao obrađivati podatke koji su zakonito prikupljeni u Uniji i preneseni iz nje te operateru ugovaratelju u Uniji dostaviti izlazne podatke UI sustava koje su rezultat te obrade, a da taj UI sustav nije stavljen ni na tržište ni u upotrebu niti se upotrebljava u Uniji. Kako bi se spriječilo zaobilaženje ove Uredbe i osigurala djelotvorna zaštita fizičkih osoba koje se nalaze u Uniji, ova bi se Uredba trebala primjenjivati i na dobavljače UI sustava i subjekte koji ih uvode koji imaju poslovni nastan u trećoj zemlji, u mjeri u kojoj se u Uniji namjeravaju upotrebljavati izlazni podaci tih sustava. Međutim, kako bi se uzeli u obzir postojeći aranžmani i posebne potrebe za budućom suradnjom sa stranim partnerima s kojima se razmjenjuju informacije i dokazi, ova se Uredba ne bi trebala primjenjivati na tijela javne vlasti treće zemlje ni na međunarodne organizacije kada djeluju u okviru suradnje ili međunarodnih sporazuma koji su na razini Unije ili na nacionalnoj razini sklopljeni s Unijom ili državama članicama radi suradnje u područjima kaznenog progona i pravosuđa, pod uvjetom da relevantna treća zemlja ili međunarodna organizacija osigura odgovarajuće zaštitne mjere u pogledu zaštite temeljnih prava i sloboda pojedinaca. To prema potrebi može obuhvaćati aktivnosti subjekata kojima su treće zemlje povjerile izvršavanje posebnih zadaća za potporu takvoj suradnji u područjima kaznenog progona i pravosuđa. Takvi okviri za suradnju ili sporazumi uspostavljeni su bilateralno između država članica i trećih zemalja ili između Europske unije, Europola i drugih agencija Unije te trećih zemalja i međunarodnih organizacija. Tijela nadležna za nadzor tijela kaznenog progona i pravosudnih tijela na temelju ove Uredbe trebala bi procijeniti uključuju li ti okviri za suradnju ili međunarodni sporazumi odgovarajuće zaštitne mjere u pogledu zaštite temeljnih prava i sloboda pojedinaca. Nacionalna tijela primatelji i institucije, tijela, uredi i agencije Unije koji se služe takvim izlaznim podacima u Uniji i dalje snose odgovornost za osiguravanje usklađenosti njihova korištenja s pravom Unije. Pri reviziji tih međunarodnih sporazuma ili sklapanju novih sporazuma u budućnosti ugovorne stranke trebale bi uložiti najveće moguće napore u usklađivanje tih sporazuma sa zahtjevima ove Uredbe.
(23)
šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms, kai jie veikia kaip DI sistemos tiekėjai arba diegėjai;
(23)
Ova bi se Uredba trebala primjenjivati i na institucije, tijela, urede i agencije Unije kada djeluju kao dobavljač UI sustava ili subjekt koji ga uvodi.
(24)
jei ir tokiu mastu, kokiu DI sistemos pateikiamos rinkai, pradedamos naudoti arba naudojamos, tokios sistemos, su pakeitimais kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais arba be jų, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, neatsižvelgiant į tai, kokios rūšies subjektas vykdo tą veiklą, pavyzdžiui, ar jis yra viešasis ar privatus subjektas. Kalbant apie karinius ir gynybos tikslus, tokia išimtis pagrįsta tiek atsižvelgiant į ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį, tiek į valstybių narių ir bendros Sąjungos gynybos politikos, kuriai taikomas ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrius, ypatumus, kuriems taikoma tarptautinė viešoji teisė, todėl tai yra tinkamesnė teisinė sistema DI sistemoms reguliuoti, kai naudojama mirtina jėga, ir kitoms DI sistemoms reguliuoti, kai vykdoma karinė ir gynybos veikla. Kiek tai susiję su nacionalinio saugumo tikslais, išimtis pagrįsta tiek atsižvelgiant į tai, kad pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dalį už nacionalinį saugumą atsakingos išlieka išimtinai valstybės narės, tiek į specifinį nacionalinio saugumo veiklos pobūdį bei veiklos poreikius ir tai veiklai taikomas konkrečias nacionalines taisykles. Vis dėlto, jei DI sistema, sukurta, pateikta rinkai, pradėta naudoti ar naudojama kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais, yra laikinai arba nuolat naudojama kitais tikslais pavyzdžiui, civiliniais ar humanitariniais tikslais, teisėsaugos ar visuomenės saugumo tikslais, tokia sistema patektų į šio reglamento taikymo sritį. Tokiu atveju subjektas, kuris DI sistemą naudoja ne kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais, turėtų užtikrinti, kad DI sistema atitiktų šį reglamentą, nebent ji jau atitinka šį reglamentą. Į šio reglamento taikymo sritį patenka DI sistemos, pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti tikslu, kuriam netaikomas šis reglamentas, t. y. kariniu, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslu, ir vienu ar daugiau tikslų, kuriems netaikomas šis reglamentas, pavyzdžiui, civilinių arba teisėsaugos tikslų, o tų sistemų tiekėjai turėtų užtikrinti, kad sistemos atitiktų šį reglamentą. Tais atvejais tai, kad DI sistema gali patekti į šio reglamento taikymo sritį, neturėtų daryti poveikio nacionalinio saugumo, gynybos ir karinę veiklą vykdančių subjektų (neatsižvelgiant į jų rūšį) galimybei nacionalinio saugumo, kariniais ir gynybos tikslais naudoti DI sistemas, kurių naudojimui šis reglamentas netaikomas. DI sistema, pateikta rinkai civiliniais ar teisėsaugos tikslais, kuri su pakeitimais arba be jų naudojama kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais, neturėtų patekti į šio reglamento taikymo sritį, neatsižvelgiant į tokią veiklą vykdančio subjekto rūšį;
(24)
Ako se i u mjeri u kojoj se UI sustavi stavljaju na tržište, stavljaju u upotrebu ili se upotrebljavaju, s izmjenama ili bez njih, u vojne svrhe, obrambene svrhe ili u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću, te bi sustave trebalo isključiti iz područja primjene ove Uredbe neovisno o tome koja vrsta subjekta obavlja te aktivnosti, primjerice bez obzira na to radi li se o javnom ili privatnom subjektu. Kad je riječ o vojnim i obrambenim svrhama, takvo je isključenje opravdano i člankom 4. stavkom 2. UEU-a i posebnostima obrambene politike država članica i zajedničke obrambene politike Unije obuhvaćene glavom V. poglavljem 2. UEU-a koje podliježu međunarodnom javnom pravu, koje je stoga primjereniji pravni okvir za reguliranje UI sustavâ u kontekstu korištenja smrtonosne sile i drugih UI sustava u kontekstu vojnih i obrambenih aktivnosti. Kad je riječ o nacionalnoj sigurnosti, isključenje je opravdano kako činjenicom da nacionalna sigurnost ostaje isključiva odgovornost država članica, u skladu s člankom 4. stavkom 2. UEU-a, tako i posebnom prirodom i operativnim potrebama aktivnosti povezanih s nacionalnom sigurnošću i posebnim nacionalnim pravilima koja se primjenjuju na te aktivnosti. Međutim, ako se UI sustav koji je razvijen, stavljen na tržište, stavljen u upotrebu ili se njime služi u vojne svrhe, obrambene svrhe ili u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću privremeno ili trajno upotrebljava u druge svrhe, na primjer civilne ili humanitarne, u svrhu kaznenog progona ili za potrebe javne sigurnosti, takav bi sustav bio obuhvaćen područjem primjene ove Uredbe. U tom bi slučaju subjekt koji UI sustav upotrebljava u svrhe koje nisu vojne svrhe, obrambene svrhe ili svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću trebao osigurati usklađenost UI sustava s ovom Uredbom, osim ako je sustav s njome već usklađen. UI sustavi koji se stavljaju na tržište ili u upotrebu u isključene svrhe, odnosno vojne svrhe, obrambene svrhe ili svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću, i u jednu ili više svrha koje nisu isključene, kao što su civilne svrhe ili kazneni progon, obuhvaćeni su područjem primjene ove Uredbe i dobavljači tih sustava trebali bi osigurati usklađenost s ovom Uredbom. U tim slučajevima činjenica da UI sustav može biti obuhvaćen područjem primjene ove Uredbe ne bi trebala utjecati na mogućnost da subjekti koji provode aktivnosti povezane s nacionalnom sigurnošću te obrambene i vojne aktivnosti, bez obzira na vrstu subjekta koji te aktivnosti obavlja, upotrebljavaju UI sustave čija je upotreba isključena iz područja primjene ove Uredbe u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću te vojne i obrambene svrhe. UI sustav koji se stavlja na tržište u civilne svrhe ili u svrhu kaznenog progona i koji se, s izmjenama ili bez njih, upotrebljava u vojne svrhe, obrambene svrhe ili u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću ne bi trebao biti obuhvaćen područjem primjene ove Uredbe, bez obzira na vrstu subjekta koji obavlja te aktivnosti.
(25)
šiuo reglamentu turėtų būti remiamos inovacijos, turėtų būti gerbiama mokslo laisvė ir neturėtų būti pakenkta mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai. Todėl į jo taikymo sritį reikia neįtraukti DI sistemų ir modelių, specialiai sukurtų ir pradėtų naudoti vien tik mokslinių tyrimų ir plėtros tikslu. Be to, būtina užtikrinti, kad šis reglamentas kitaip nedarytų poveikio su DI sistemomis arba modeliais susijusiai mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai prieš juos pateikiant rinkai arba pradedant naudoti. Į gaminius orientuotų mokslinių tyrimų, bandymų ir plėtros veiklai, susijusiai su DI sistemomis arba modeliais, šio reglamento nuostatos taip pat neturėtų būti taikomos prieš tas sistemas ir modelius pradedant naudoti arba pateikiant rinkai. Tas netaikymas nedaro poveikio pareigai laikytis šio reglamento, kai DI sistema, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, kaip tokios mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos rezultatas pateikiama rinkai arba pradedama naudoti, ir nuostatų dėl apribotų DI bandomųjų reglamentavimo aplinkų ir bandymų realiomis sąlygomis taikymui. Be to, nedarant poveikio netaikymui DI sistemoms, specialiai sukurtoms ir pradėtoms naudoti tik mokslinių tyrimų ir plėtros tikslu, šio reglamento nuostatos ir toliau turėtų būti taikomos bet kuriai kitai DI sistemai, kuri gali būti naudojama bet kokiai mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai vykdyti. Bet kuriuo atveju bet kokia mokslinių tyrimų ir plėtros veikla turėtų būti vykdoma laikantis pripažintų moksliniams tyrimams taikomų etikos ir profesinių standartų ir turėtų būti vykdoma laikantis taikytinos Sąjungos teisės;
(25)
Ovom bi se Uredbom trebale podupirati inovacije, trebala bi se poštovati sloboda znanosti te se njome ne bi smjele ugrožavati aktivnosti istraživanja i razvoja. Stoga je iz njezina područja primjene potrebno isključiti UI sustave i modele koji su posebno razvijeni i stavljeni u upotrebu isključivo u svrhu znanstvenog istraživanja i razvoja. Nadalje, potrebno je osigurati da ova Uredba na drugi način ne utječe na aktivnosti znanstvenog istraživanja i razvoja UI sustava ili modela prije njihova stavljanja na tržište ili u upotrebu. Kad je riječ o aktivnostima istraživanja, testiranja i razvoja u vezi s UI sustavima ili modelima usmjerenima na proizvode, odredbe ove Uredbe ne bi se trebale primjenjivati ni prije nego što se ti sustavi i modeli stave u upotrebu ili na tržište. Tim isključenjem ne dovodi se u pitanje obveza usklađivanja s ovom Uredbom ako se UI sustav obuhvaćen područjem primjene ove Uredbe stavlja na tržište ili u upotrebu kao rezultat takve aktivnosti istraživanja i razvoja niti se dovodi u pitanje primjena odredaba o regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju i testiranju u stvarnim uvjetima. Nadalje, ne dovodeći u pitanje isključenje UI sustava koji su posebno razvijeni i stavljeni u upotrebu isključivo u svrhu znanstvenog istraživanja i razvoja, svi ostali UI sustavi koji se mogu upotrebljavati za obavljanje bilo kakvih aktivnosti istraživanja i razvoja trebali bi i dalje podlijegati odredbama ove Uredbe. U svakom slučaju, aktivnosti istraživanja i razvoja trebale bi se provoditi u skladu s priznatim etičkim i profesionalnim standardima za znanstvena istraživanja i u skladu s primjenjivim pravom Unije.
(26)
siekiant nustatyti proporcingą ir veiksmingą DI sistemoms taikomų taisyklių rinkinį, reikėtų vadovautis aiškiai apibrėžtu rizika grindžiamu požiūriu. Laikantis to požiūrio tokių taisyklių rūšį ir turinį reikėtų pritaikyti prie rizikos, kurią gali sukelti DI sistemos, intensyvumo ir masto. Todėl būtina uždrausti tam tikrą nepriimtiną su DI susijusią praktiką, nustatyti didelės rizikos DI sistemoms taikomus reikalavimus, o atitinkamiems veiklos vykdytojams – pareigas, taip pat nustatyti skaidrumo pareigas tam tikroms DI sistemoms;
(26)
Kako bi se uveo proporcionalan i djelotvoran skup obvezujućih pravila za UI sustave, trebalo bi slijediti jasno definiran pristup temeljen na riziku. Vrsta i sadržaj tih pravila u tom bi pristupu trebali biti primjereni intenzitetu i opsegu rizika koje mogu stvoriti UI sustavi. Stoga je potrebno zabraniti određene neprihvatljive prakse u području umjetne inteligencije te utvrditi zahtjeve za visokorizične UI sustave i obveze za relevantne operatere te obveze u pogledu transparentnosti za određene UI sustave.
(27)
nors rizika grindžiamas požiūris yra proporcingų ir veiksmingų privalomų taisyklių pagrindas, svarbu priminti 2019 m. Patikimo DI etikos gaires, kurias parengė Komisijos paskirta nepriklausoma AI HLEG. Tose gairėse AI HLEG parengė septynis neprivalomus DI etikos principus, kuriais siekiama padėti užtikrinti, kad DI būtų patikimas ir atitiktų etikos normas. Tie septyni principai apima žmogiškąjį veiksnį ir žmogaus atliekamą priežiūrą, techninį patvarumą ir saugumą, privatumą ir duomenų valdymą, skaidrumą, įvairovę, nediskriminavimą ir teisingumą, visuomenės ir aplinkos gerovę, ir atskaitomybę. Nedarant poveikio teisiškai privalomiems šio reglamento ir bet kurios kitos taikytinos Sąjungos teisės reikalavimams, tomis gairėmis prisidedama prie nuoseklaus, patikimo ir į žmogų orientuoto DI projektavimo, laikantis Chartijos ir vertybių, kuriomis grindžiama Sąjunga. Pagal AI HLEG gaires žmogiškasis veiksnys ir žmogaus atliekama priežiūra reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos kaip priemonė, kuri tarnauja žmonėms, kuria gerbiamas žmogaus orumas ir asmens autonomiškumas ir kuri veikia taip, kad ją galėtų kontroliuoti ir prižiūrėti žmonės. Techninis patvarumas ir saugumas reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos taip, kad būtų užtikrintas patvarumas kilus problemoms ir atsparumas mėginimams pakeisti DI sistemos naudojimą ar veikimo efektyvumą, kad trečiosios šalys galėtų ją neteisėtai naudoti, ir kad būtų kuo labiau sumažinta nenumatyta žala. Privatumas ir duomenų valdymas reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos laikantis privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių, kartu tvarkant aukštus kokybės ir vientisumo standartus atitinkančius duomenis. Skaidrumas reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos taip, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamam atsekamumui ir paaiškinamumui, kartu informuojant žmones apie tai, kad jie bendrauja ar sąveikauja su DI sistema, taip pat tinkamai informuojant diegėjus apie šios DI sistemos pajėgumus ir ribotumus, o asmenis, kuriems daromas poveikis – apie jų teises. Įvairovė, nediskriminavimas ir teisingumas reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos taip, kad šiame procese dalyvautų įvairūs subjektai, ir kad būtų skatinama vienoda prieiga, lyčių lygybė ir kultūrų įvairovė, kartu išvengiant pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę draudžiamo diskriminacinio poveikio ir nepagrįsto šališkumo. Visuomenės ir aplinkos gerovė reiškia, kad DI sistemos kuriamos ir naudojamos tvariu ir palankiu aplinkai būdu ir taip, kad jos būtų naudingos visiems žmonėms, kartu stebint ir vertinant ilgalaikį poveikį asmenims, visuomenei ir demokratijai. Tų principų taikymas, kai įmanoma, turėtų būti perkeltas į DI modelių projektavimą ir naudojimą. Bet kuriuo atveju jais turėtų būti remiamasi rengiant elgesio kodeksus pagal šį reglamentą. Visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant pramonę, akademinę bendruomenę, pilietinę visuomenę ir standartizacijos organizacijas, raginami rengiant savanorišką geriausią praktiką ir standartus atitinkamai atsižvelgti į etikos principus;
(27)
Iako je pristup temeljen na riziku osnova za razmjeran i djelotvoran skup obvezujućih pravila, važno je podsjetiti na Etičke smjernice za pouzdanu umjetnu inteligenciju iz 2019. koje je izradila neovisna Stručna skupina za umjetnu inteligenciju koju je imenovala Komisija. U tim je smjernicama Stručna skupina za umjetnu inteligenciju razvila sedam neobvezujućih etičkih načela za umjetnu inteligenciju kojima se nastoji osigurati pouzdanost i etička prihvatljivost umjetne inteligencije. Tih sedam načela uključuju ljudsko djelovanje i nadzor; tehničku otpornost i sigurnost; privatnost i upravljanje podacima; transparentnost; raznolikost, nediskriminaciju i pravednost; dobrobit društva i okoliša te odgovornost. Ne dovodeći u pitanje pravno obvezujuće zahtjeve iz ove Uredbe i bilo koje drugo primjenjivo pravo Unije, te smjernice doprinose dizajniranju koherentne, pouzdane i antropocentrične umjetne inteligencije, u skladu s Poveljom i vrijednostima na kojima se Unija temelji. Prema smjernicama Stručne skupine za umjetnu inteligenciju, „ljudsko djelovanje i nadzor” znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju kao alat koji služi ljudima, poštuje ljudsko dostojanstvo i osobnu autonomiju te funkcionira na način koji ljudi mogu na odgovarajući način kontrolirati i nadzirati. Tehnička otpornost i sigurnost znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju na način kojim se omogućuje otpornost u slučaju problema i odupiranje pokušajima promjene korištenja ili učinkovitosti UI sustava s ciljem da se trećim stranama omogući nezakonita upotreba, te kojim se nenamjerna šteta svodi na najmanju moguću mjeru. Privatnost i upravljanje podacima znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju u skladu s pravilima o privatnosti i zaštiti podataka, pri čemu se obrađuju podaci koji ispunjavaju visoke standarde u pogledu kvalitete i cjelovitosti. Transparentnost znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju na način kojim se omogućuje odgovarajuća sljedivost i objašnjivost, uz istodobno informiranje ljudi o tome da komuniciraju ili su u interakciji s UI sustavom te propisno obavješćivanje subjekata koji uvode sustav o sposobnostima i ograničenjima tog UI sustava, a osoba na koje utječe UI sustav o njihovim pravima. Raznolikost, nediskriminacija i pravednost znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju na način koji uključuje različite aktere i kojim se promiču jednak pristup, rodna ravnopravnost i kulturna raznolikost, pri čemu se izbjegavaju diskriminirajući učinci i nepravedne pristranosti koji su zabranjeni pravom Unije ili nacionalnim pravom. Dobrobit društva i okoliša znači da se UI sustavi razvijaju i upotrebljavaju na održiv i okolišno prihvatljiv način i u korist svih ljudi, uz istodobno praćenje i procjenu dugoročnih učinaka na pojedinca, društvo i demokraciju. Ta bi se načela trebala primjenjivati i pri dizajniranju i korištenju UI modela, kada je to moguće. Ona bi u svakom slučaju trebala služiti kao osnova za izradu kodeksa ponašanja na temelju ove Uredbe. Sve dionike, uključujući industriju, akademsku zajednicu, civilno društvo i organizacije za normizaciju, potiče se da prema potrebi uzmu u obzir etička načela za razvoj dobrovoljnih najboljih praksi i normi.
(28)
be daugybės naudingų DI panaudojimo būdų, juo taip pat gali būti piktnaudžiaujama ir ji gali suteikti naujoviškų ir galingų manipuliavimo, išnaudojimo ir socialinės kontrolės praktikos įrankių. Tokia praktika yra ypač žalinga, ja lengva piktnaudžiauti ir ji turėtų būti draudžiama, nes prieštarauja Sąjungos vertybėms, susijusioms su pagarba žmogaus orumui, laisve, lygybe, demokratija ir teisine valstybe ir su Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, be kita ko, teisėmis į nediskriminavimą, duomenų apsaugą bei privatumą ir vaiko teisėmis;
(28)
Osim brojnih korisnih primjena umjetne inteligencije, ona se može i zloupotrijebiti te omogućiti nove i moćne alate za manipulativne i izrabljivačke prakse te prakse društvene kontrole. Takve su prakse osobito štetne i predstavljaju zlouporabu te bi ih trebalo zabraniti jer su protivne Unijinim vrijednostima poštovanja ljudskog dostojanstva, slobode, ravnopravnosti, demokracije i vladavine prava te temeljnih prava sadržanih u Povelji, uključujući pravo na nediskriminaciju, zaštitu podataka i privatnost te prava djeteta.
(29)
DI grindžiami manipuliavimo metodai gali būti naudojami siekiant įtikinti asmenis atlikti nepageidaujamus veiksmus arba juos apgauti, skatinant juos priimti sprendimus taip, kad būtų trukdoma ir kenkiama jų autonomiškumui, sprendimų priėmimui ir laisvam pasirinkimui. Tam tikrų DI sistemų pateikimas rinkai, pradėjimas naudoti arba naudojimas siekiant iš esmės iškreipti arba iškreipiant žmogaus elgesį, galbūt sukeliant didelę žalą, visų pirma darančią pakankamai didelį neigiamą poveikį fizinei, psichologinei sveikatai ar finansiniams interesams, yra ypač pavojingas ir todėl turėtų būti draudžiamas. Tokiose DI sistemose naudojami pasąmonę veikiantys komponentai, pavyzdžiui, garso, paveikslėlių, judamo vaizdo stimuliacijos, kurių žmonės negali suvokti, nes tos stimuliacijos priemonės yra žmogui nesuvokiamos, arba kiti manipuliavimo ar apgaulės metodai, kuriais trukdoma arba kenkiama asmens autonomiškumui, sprendimų priėmimui ar laisvam pasirinkimui tokiais būdais, kad žmonės sąmoningai nesuvokia tų priemonių, jei jas ir suvokia, vis tiek yra apgaunami arba negali jų kontroliuoti ar joms pasipriešinti. Tą galėtų palengvinti, pavyzdžiui, mašinos ir smegenų sąsajos arba virtualioji realybė, nes jos leidžia geriau kontroliuoti, kokios stimuliacijos pateikiamos žmonėms, tiek, kiek jos gali iš esmės iškreipti jų elgesį labai žalingu būdu. Be to, DI sistemos taip pat gali kitaip išnaudoti asmens arba konkrečios asmenų grupės pažeidžiamumą dėl jų amžiaus, negalios, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/882 (16), arba konkrečios socialinės ar ekonominės padėties, dėl kurios tuos asmenis yra lengviau išnaudoti, pavyzdžiui, ypač skurdžiai gyvenančius asmenis, etnines ar religines mažumas. Tokios DI sistemos gali būti pateiktos rinkai, pradėtos naudoti arba naudojamos siekiant iš esmės iškreipti arba iškreipiant asmens elgesį tokiu būdu, kuris sukelia arba pagrįstai manoma, kad gali sukelti didelę žalą tam ar kitam asmeniui arba asmenų grupėms, įskaitant žalą, kuri laikui bėgant gali didėti, ir todėl turėtų būti draudžiamos. Gali būti neįmanoma daryti prielaidos, kad ketinama iškreipti elgesį, kai iškreipimą lemia su DI sistema nesusiję veiksniai, kurių tiekėjas ar diegėjas negali kontroliuoti, t. y. veiksniai, kurių DI sistemos tiekėjas ar diegėjas negali pagrįstai numatyti ir dėl to negali sušvelninti jų poveikio. Bet kuriuo atveju nebūtina, kad tiekėjas ar diegėjas ketintų sukelti didelę žalą, jeigu tokia žala vis tiek atsiranda dėl manipuliavimo ar išnaudojimo pasitelkiant DI grindžiamas praktiką. Tokios DI praktikos draudimai papildo Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB (17) nuostatas, visų pirma tai, kad nesąžininga komercinė praktika, daranti ekonominę ar finansinę žalą vartotojams, yra draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis, nepaisant to, ar ji vykdoma naudojant DI sistemas ar kitaip. Šiame reglamente nustatyti manipuliavimo ir išnaudojimo praktikos draudimai neturėtų daryti poveikio teisėtai praktikai, susijusiai su medicininiu gydymu, pavyzdžiui, psichologiniu psichikos ligos gydymu ar fizine reabilitacija, kai tokia praktika vykdoma laikantis taikytinos teisės ir medicinos standartų, pavyzdžiui, gavus aiškų asmenų arba jų teisinių atstovų sutikimą. Be to, įprasta ir teisėta komercinė praktika, pavyzdžiui, reklamos srityje, kuri atitinka taikytiną teisę, neturėtų būti savaime laikoma DI grindžiama žalinga manipuliavimo praktika;
(29)
Manipulativne tehnike omogućene umjetnom inteligencijom mogu se upotrebljavati kako bi se osobe navelo na neželjeno ponašanje ili kako bi ih se obmanulo tako da ih se potiče na odluke na način kojim se podriva i narušava njihova autonomija, donošenje odluka i slobodan izbor. Stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu ili korištenje određenih UI sustava s ciljem ili učinkom bitnog iskrivljavanja ljudskog ponašanja, pri čemu je vjerojatno da će nastati znatna šteta, osobito ona koja ima dovoljno velike štetne učinke na fizičko ili psihološko zdravlje odnosno financijske interese, osobito su opasni te bi ih stoga trebalo zabraniti. U takvim se UI sustavima upotrebljavaju subliminalne komponente kao što su zvučni i slikovni podražaji te videopodražaji koje osobe ne mogu percipirati jer nadilaze ljudsku percepciju ili se upotrebljavaju druge manipulativne ili prijevarne tehnike kojima se podriva ili narušava autonomija, donošenje odluka ili slobodan izbor osobe na način da ljudi svjesno ne percipiraju te tehnike ili zbog kojih su, ako ih i jesu svjesni, svejedno prevareni ili ih ne mogu kontrolirati niti im se oduprijeti. To bi se, na primjer, moglo olakšati sučeljima mozak-računalo ili virtualnom stvarnošću jer se njima omogućuje viši stupanj kontrole toga koji se podražaji prikazuju osobama, u mjeri u kojoj bi oni mogli bitno iskriviti njihovo ponašanje na znatno štetan način. Osim toga, UI sustavi mogu na drugi način iskorištavati ranjivosti osobe ili određene skupine osoba zbog njihove dobi, invaliditeta u smislu Direktive (EU) 2019/882 Europskog parlamenta i Vijeća (16) ili određene socijalne ili gospodarske situacije zbog kojih bi te osobe mogle biti izloženije iskorištavanju, kao što su osobe koje žive u ekstremnom siromaštvu i etničke ili vjerske manjine. Takvi UI sustavi mogu se staviti na tržište, staviti u upotrebu ili se upotrebljavati s ciljem ili učinkom bitnog iskrivljavanja ponašanja osobe i to na način kojim se toj osobi ili drugoj osobi ili skupinama osoba uzrokuje znatan šteta ili je se može razumno očekivati da će se prouzročiti takva šteta, što uključuje štetu koja se može akumulirati s vremenom, te bi ih stoga trebalo zabraniti. Možda nije moguće pretpostaviti postojanje namjere da se iskrivi ponašanje ako je to iskrivljavanje ponašanja posljedica čimbenika izvan UI sustava koji su izvan kontrole dobavljača ili subjekta koji uvodi sustav, odnosno čimbenika koje dobavljač UI sustava ili subjekt koji ga uvodi ne mogu u razumnoj mjeri predvidjeti i stoga ublažiti. U svakom slučaju, nije potrebno da dobavljač UI sustava ili subjekt koji ga uvodi ima namjeru prouzročiti znatnu štetu pod uvjetom da ta šteta proizlazi iz manipulativne ili izrabljivačke prakse omogućene umjetnom inteligencijom. Zabrane takvih praksi u području umjetne inteligencije komplementarne su odredbama sadržanima u Direktivi 2005/29/EZ Europskog parlamenta i Vijeća (17), osobito u pogledu toga da su nepoštene poslovne prakse koje dovode do gospodarske ili financijske štete potrošačima zabranjene u svim okolnostima, bez obzira na to provode li se putem UI sustavâ ili na drugi način. Zabrane manipulativnih i izrabljivačkih praksi iz ove Uredbe ne bi trebale utjecati na zakonite prakse u kontekstu liječenja, kao što je psihološko liječenje mentalnih bolesti ili fizička rehabilitacija, ako se te prakse provode u skladu s primjenjivim pravom i medicinskim standardima, kao što su izričita privola pojedinaca ili njihovih zakonskih zastupnika. Osim toga, uobičajene i zakonite poslovne prakse, primjerice u području oglašavanja, koje su u skladu s primjenjivim pravom ne bi same po sebi trebalo smatrati štetnom manipulativnom praksom omogućenom umjetnom inteligencijom.
(30)
turėtų būti draudžiamos biometrinio kategorizavimo sistemos, grindžiamos fizinių asmenų biometriniais duomenimis, pavyzdžiui, asmens veidu ar pirštų atspaudu, siekiant nuspręsti dėl ar padaryti išvadas dėl asmens politinių pažiūrų, narystės profesinėse sąjungose, religinių ar filosofinių įsitikinimų, rasės, lytinio gyvenimo ar seksualinės orientacijos. Tas draudimas neturėtų būti taikomas pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę gautų biometrinių duomenų rinkinių teisėtam ženklinimui, filtravimui ar kategorizavimui pagal biometrinius duomenis, pavyzdžiui, paveikslėlių rūšiavimui pagal plaukų arba akių spalvą, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami teisėsaugos srityje;
(30)
Trebalo bi zabraniti sustave biometrijske kategorizacije koji se temelje na biometrijskim podacima fizičkih osoba, kao što su lice ili otisak prstiju pojedinca, kako bi se deduciralo ili izvelo zaključke o njegovim političkim mišljenjima, članstvu u sindikatima, vjerskim ili filozofskim uvjerenjima, rasi, spolnom životu ili seksualnoj orijentaciji. Ta zabrana ne bi trebala obuhvaćati zakonito označivanje, filtriranje ili kategorizaciju skupova biometrijskih podataka prikupljenih u skladu s pravom Unije ili nacionalnim pravom na temelju biometrijskih podataka, kao što je razvrstavanje slika prema boji kose ili boji očiju, koji se, primjerice, mogu upotrebljavati u području kaznenog progona.
(31)
viešų arba privačių subjektų naudojimasis DI sistemomis, kurių paskirtis yra vykdyti fizinių asmenų socialinį reitingavimą, gali duoti diskriminuojančių rezultatų, o tam tikros grupės gali patirti atskirtį. Taip gali būti pažeista teisė į orumą ir nediskriminavimą ir lygybės bei teisingumo vertybės. Tokios DI sistemos vertina arba klasifikuoja fizinius asmenis arba jų grupes remdamosi daugybe duomenų taškų, susijusių su jų socialiniu elgesiu įvairiomis aplinkybėmis arba žinomomis, numanomomis ar nuspėjamais asmeniniais arba asmenybės bruožais tam tikrais laikotarpiais. Tokių DI sistemų sukurtas socialinio reitingavimo rezultatas gali lemti žalingą arba nepalankų elgesį su fiziniais asmenimis arba ištisomis jų grupėmis ir tai gali būti daroma socialinėmis aplinkybėmis, kurios nėra susijusios su aplinkybėmis, kuriomis duomenys buvo iš pradžių sugeneruoti arba surinkti, arba žalingą elgesį, kuris yra neproporcingas arba nepagrįstas atsižvelgiant į jų socialinio elgesio rimtumą. Todėl DI sistemos, taikančios tokią nepriimtiną reitingavimo praktiką ir lemiančios tokius žalingus ar nepalankius rezultatus, turėtų būti draudžiamos. Tas draudimas neturėtų daryti poveikio teisėtai fizinių asmenų vertinimo praktikai, vykdomai konkrečiu tikslu laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės;
(31)
UI sustavi koji omogućuju društveno vrednovanje fizičkih osoba koje upotrebljavaju javni ili privatni akteri mogu rezultirati diskriminatornim ishodima i isključivanjem određenih skupina. Njima se može prekršiti pravo na dostojanstvo i nediskriminaciju te vrijednosti kao što su ravnopravnost i pravda. Takvi UI sustavi evaluiraju ili klasificiraju fizičke osobe ili skupine fizičkih osoba na temelju višestrukih podataka povezanih s njihovim društvenim ponašanjem u višestrukim kontekstima ili poznatih, izvedenih ili predviđenih osobnih značajki ili značajki osobnosti tijekom određenih razdoblja. Društveni rejting dobiven takvim UI sustavima može rezultirati štetnim ili nepovoljnim tretmanom fizičkih osoba ili cijelih skupina fizičkih osoba u društvenim kontekstima koji nisu povezani s kontekstom u kojima su podaci izvorno generirani ili prikupljeni odnosno štetnim tretmanom koji je nerazmjeran ili neopravdan u odnosu na težinu posljedica njihova društvenog ponašanja. Stoga bi UI sustave koji uključuju takve neprihvatljive prakse vrednovanja i koji rezultiraju takvim štetnim ili nepovoljnim ishodima trebalo zabraniti. Ta zabrana ne bi trebala utjecati na zakonite prakse evaluacije fizičkih osoba koje se provode u specifičnu svrhu u skladu s pravom Unije i nacionalnim pravom.
(32)
DI sistemų naudojimas dėl tikralaikio nuotolinio biometrinio fizinių asmenų tapatybės nustatymo viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslu itin riboja atitinkamų asmenų teises ir laisves, nes tai gali daryti poveikį didelės gyventojų dalies privačiam gyvenimui, sukelti nuolatinį sekimo jausmą ir netiesiogiai atgrasyti nuo naudojimosi susirinkimų teise ir kitomis pagrindinėmis teisėmis. DI sistemų, skirtų nuotoliniam fizinių asmenų biometriniam tapatybės nustatymui, techniniai netikslumai gali lemti šališkus rezultatus ir daryti diskriminacinį poveikį. Tokie galimi šališki rezultatai ir diskriminacinis poveikis yra ypač svarbūs amžiaus, etninės kilmės, rasės, lyties arba negalios atžvilgiu. Be to, poveikio betarpiškumas ir ribotos galimybės atlikti tolesnes patikras ar taisymus, susijusius su tokiomis tikruoju laiku veikiančiomis sistemomis, kelia didesnę riziką atitinkamų asmenų, kurių atžvilgiu vykdoma teisėsaugos veikla arba kuriems ji daro poveikį, teisėms ir laisvėms;
(32)
Korištenje UI sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju fizičkih osoba u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona osobito je intruzivno za prava i slobode dotičnih osoba, u onoj mjeri u kojoj može utjecati na privatni život velikog dijela stanovništva, pobuditi doživljaj stalnog nadzora i neizravno odvratiti od ostvarivanja slobode okupljanja i drugih temeljnih prava. Tehničke netočnosti UI sustava namijenjenih daljinskoj biometrijskoj identifikaciji fizičkih osoba mogu rezultirati pristranim rezultatima i imati diskriminacijske učinke. Takvi potencijalni pristrani rezultati i diskriminacijski učinci osobito su relevantni s obzirom na dob, etničku pripadnost, rasu, spol ili invaliditet. Osim toga, neposrednost učinka i ograničene mogućnosti za dodatne provjere ili ispravke u pogledu korištenja takvih sustava koji funkcioniraju u stvarnom vremenu nose povećane rizike za prava i slobode dotičnih osoba u kontekstu aktivnosti kaznenog progona ili na koje aktivnosti kaznenog progona utječu.
(33)
todėl šių sistemų naudojimas teisėsaugos tikslu turėtų būti draudžiamas, išskyrus išsamiai išvardytas ir tiksliai apibrėžtas situacijas, kai sistemas naudoti tikrai būtina siekiant apginti esminį viešąjį interesą, kurio svarba nusveria riziką. Šios situacijos apima tam tikrų nusikaltimo aukų, įskaitant dingusius asmenis, paiešką, tam tikras grėsmes fizinių asmenų gyvybei arba fiziniam saugumui arba teroristinio išpuolio grėsmes ir šio reglamento priede išvardytų nusikalstamų veikų vykdytojų arba įtariamųjų buvimo vietos arba tapatybės nustatymą, jei už tas nusikalstamas veikas atitinkamoje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisę baudžiama laisvės atėmimo bausme arba priimant sprendimą dėl įkalinimo ne trumpiau nei ketveriems metams, ir kaip jos apibrėžtos tos valstybės narės teisėje. Tokia nacionalinėje teisėje nustatyta laisvės atėmimo bausmės arba sprendimo dėl įkalinimo riba padeda užtikrinti, jog tam, kad būtų galima pateisinti tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimą, nusikalstama veika turi būti pakankamai rimta. Be to, šio reglamento priede pateiktas nusikalstamų veikų sąrašas yra grindžiamas 32 nusikalstamomis veikomis, išvardytomis Tarybos pamatiniame sprendime 2002/584/TVR (18), atsižvelgiant į tai, kad kai kurios iš tų veikų praktiniu požiūriu gali būti svarbesnės palyginti su kitomis, taigi tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimas gali būti būtinas ir proporcingas (labai įvairiu mastu) norint praktiškai nustatyti įvairių išvardytų nusikalstamų veikų vykdytojo arba įtariamojo buvimo vietą arba tapatybę, kartu atsižvelgiant į tikėtinus žalos arba galimų neigiamų pasekmių rimtumo, tikėtinumo ir masto skirtumus. Neišvengiama grėsmė fizinių asmenų gyvybei arba fiziniam saugumui taip pat galėtų kilti dėl didelio ypatingos svarbos infrastruktūros, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/2557 (19) 2 straipsnio 4 punkte, sutrikimo, kai tokios ypatingos svarbos infrastruktūros sutrikimas arba sunaikinimas sukeltų neišvengiamą grėsmę asmens gyvybei arba fiziniam saugumui, be kita ko, dėl didelės žalos būtiniausių prekių tiekimui gyventojams arba valstybės pagrindinės funkcijos vykdymui. Be to, šiuo reglamentu turėtų būti išsaugota galimybė teisėsaugos, sienų kontrolės, imigracijos ar prieglobsčio institucijoms atlikti tapatybės patikrinimus dalyvaujant atitinkamam asmeniui, laikantis Sąjungos ir nacionalinėje teisėje tokiems patikrinimams nustatytų sąlygų. Visų pirma teisėsaugos, sienų kontrolės, imigracijos ar prieglobsčio institucijos turėtų turėti galimybę naudotis informacinėmis sistemomis pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, kad nustatytų asmenų, kurie tapatybės patikrinimo metu atsisako leisti nustatyti jų tapatybę arba negali nurodyti ar įrodyti savo tapatybės, tapatybę, nereikalaujant pagal šį reglamentą gauti išankstinį leidimą. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, asmuo, dalyvavęs vykdant nusikaltimą, nenorintis arba negalintis dėl nelaimingo atsitikimo ar sveikatos būklės atskleisti savo tapatybės teisėsaugos institucijoms;
(33)
Stoga bi trebalo zabraniti korištenje tih sustava u svrhu kaznenog progona, osim u taksativno popisanim i usko definiranim situacijama u kojima je ono nužno za ostvarenje znatnog javnog interesa, čija važnost premašuje rizike. Te situacije uključuju potragu za određenim žrtvama kaznenih djela, uključujući nestale osobe, određene prijetnje životu ili tjelesnoj sigurnosti fizičkih osoba ili prijetnje od terorističkih napada i lociranje ili identifikaciju počiniteljâ kaznenih djela ili osumnjičenikâ za kaznena djela iz priloga ovoj Uredbi, ako je za ta kaznena djela u dotičnoj državi članici zapriječena kazna zatvora ili oduzimanja slobode u maksimalnom trajanju od najmanje četiri godine i kako su definirana u pravu te države članice. Takvim pragom za kaznu zatvora ili oduzimanje slobode u skladu s nacionalnim pravom doprinosi se osiguravanju toga da kazneno djelo bude dovoljno teško da bi se moglo opravdati korištenje sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu. Nadalje, popis kaznenih djela naveden u prilogu ovoj Uredbi temelji se na 32 kaznena djela navedena u Okvirnoj odluci Vijeća 2002/584/PUP (18), uzimajući u obzir da su neka od tih kaznenih djela u praksi vjerojatno relevantnija od drugih, u smislu da bi primjena daljinske biometrijske identifikacije u stvarnom vremenu mogla biti predvidljivo potrebna i proporcionalna u vrlo promjenjivim opsezima za praktičnu provedbu lokalizacije ili identifikacije počinitelja različitih navedenih kaznenih djela ili osumnjičenika za ta kaznena djela i s obzirom na vjerojatne razlike u težini, vjerojatnosti i razmjeru štete ili mogućih negativnih posljedica. Izravna prijetnja životu ili tjelesnoj sigurnosti fizičkih osoba mogla bi također rezultirati iz ozbiljnog poremećaja kritične infrastrukture, kako je definirana u članku 2. točki 4. Direktive (EU) 2022/2557 Europskog parlamenta i Vijeća (19), ako bi poremećaj u radu ili uništenje takve kritične infrastrukture prouzročili izravnu prijetnju životu ili tjelesnoj sigurnosti osobe, među ostalim i putem teške štete pružanju osnovne opskrbe stanovništva ili izvršavanju temeljne funkcije države. Osim toga, ovom bi se Uredbom trebala očuvati sposobnost tijela kaznenog progona, tijela nadležnih za nadzor granica, tijela nadležnih za imigraciju ili tijela nadležnih za azil da provode provjere identiteta u prisutnosti dotične osobe, u skladu s uvjetima utvrđenima za takve provjere u pravu Unije i nacionalnom pravu. Tijela kaznenog progona, tijela nadležna za nadzor granica, tijela nadležna za imigraciju ili tijela nadležna za azil osobito bi se trebala moći koristiti informacijskim sustavima, u skladu s pravom Unije ili nacionalnim pravom, za identifikaciju osoba koje se tijekom provjere identiteta odbijaju identificirati ili nisu u stanju navesti ili dokazati svoj identitet, a da pritom ne moraju pribaviti prethodno odobrenje na temelju ove Uredbe. To bi, na primjer, mogla biti osoba uključena u kazneno djelo, koja nije voljna ili koja zbog nesreće ili zdravstvenog stanja nije u stanju otkriti svoj identitet tijelima kaznenog progona.
(34)
siekiant užtikrinti, kad tos sistemos būtų naudojamos atsakingai ir proporcingai, taip pat svarbu nustatyti, kad kiekvienoje iš šių išsamiai nurodytų ir tiksliai apibrėžtų situacijų būtų atsižvelgiama į tam tikrus aspektus, visų pirma susijusius su situacijos, dėl kurios pateikiamas prašymas, pobūdžiu ir tokio naudojimo pasekmėmis visų susijusių asmenų teisėms ir laisvėms, taip pat su tokiu naudojimu susijusiomis apsaugos priemonėmis ir sąlygomis. Be to, tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslu turėtų būti diegiamos tik tam, kad būtų patvirtinta konkrečiai tiriamo asmens tapatybė, ir turėtų neviršyti to, kas tikrai būtina, kiek tai susiję su laikotarpiu, taip pat geografine ir subjektine taikymo sritimi, atsižvelgiant visų pirma į įrodymus arba požymius, susijusius su grėsmėmis, aukomis arba nusikalstamos veikos vykdytoju. Tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemą viešai prieinamose erdvėse turėtų būti leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei atitinkama teisėsaugos institucija yra atlikusi poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą ir, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip, yra užregistravusi sistemą duomenų bazėje, kaip nustatyta šiame reglamente. Kiekvienoje iš pirmiau nurodytų situacijų kiekvieno panaudojimo atveju turėtų būti pasirenkama tinkama informacinė asmenų duomenų bazė;
(34)
Kako bi se osiguralo odgovorno i proporcionalno korištenje tih sustava, važno je i utvrditi da bi u svakoj od tih taksativno popisanih i usko definiranih situacija trebalo uzeti u obzir određene elemente, osobito u pogledu prirode situacije zbog koje se zahtijeva njihova upotreba i posljedica te upotrebe za prava i slobode svih dotičnih osoba te u pogledu zaštitnih mjera i uvjeta propisanih za tu upotrebu. Osim toga, sustavi za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona trebali bi se upotrebljavati samo za potvrđivanje identiteta konkretno ciljanog pojedinca i ta bi upotreba trebala biti ograničena na ono što je nužno kad je riječ o razdoblju te zemljopisnom i personalnom području primjene, uzimajući osobito u obzir dokaze ili naznake u vezi s prijetnjama, žrtvama ili počiniteljem. Upotrebu sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima trebalo bi odobriti samo ako je relevantno tijelo kaznenog progona dovršilo procjenu učinka na temeljna prava i, osim ako je drukčije predviđeno u ovoj Uredbi, registriralo sustav u bazi podataka kako je utvrđeno u ovoj Uredbi. Referentna baza podataka osoba trebala bi biti primjerena za svaki slučaj korištenja u svakoj od gore navedenih situacija.
(35)
kiekvieną kartą viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslu naudojant tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemą reikėtų gauti aiškų ir konkretų valstybės narės teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, kurios sprendimas yra privalomas, leidimą. Toks leidimas iš esmės turėtų būti gautas prieš pradedant naudoti DI sistemą tam, kad būtų nustatyta asmens ar asmenų tapatybė. Turėtų būti leidžiama netaikyti tos taisyklės tinkamai pagrįstose neatidėliotinose situacijose, t. y. situacijose, kuriose poreikis naudoti atitinkamas sistemas yra toks, kad faktiškai ir objektyviai neįmanoma gauti leidimo prieš pradedant naudoti DI sistemą. Tokiose neatidėliotinose situacijose DI sistemos naudojimas turėtų apsiriboti tik tuo, kas absoliučiai minimaliai būtina, ir turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės ir sąlygos, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje ir kaip konkrečiai nurodė pati teisėsaugos institucija, atsižvelgdama į kiekvieną individualų neatidėliotino naudojimo atvejį. Be to, tokiose situacijose teisėsaugos institucija turėtų paprašyti tokio leidimo, kartu nurodydama priežastis, dėl kurių negalėjo leidimo paprašyti anksčiau, nepagrįstai nedelsdama ir ne vėliau kaip per 24 valandas. Jei tokį leidimą atsisakoma išduoti, su tuo leidimu susietų tikralaikio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimas turėtų būti tuojau pat nutrauktas ir visi su tokiu naudojimu susiję duomenys turėtų būti pašalinti ir ištrinti. Tokie duomenys apima įvesties duomenis, kuriuos DI sistema tiesiogiai gauna naudojant tokią sistemą, taip pat su tuo leidimu susieto naudojimo rezultatus ir išvedinius. Jie neturėtų apimti pagal kitą Sąjungos arba nacionalinės teisės aktą teisėtai gautos įvesties. Bet kuriuo atveju, remiantis vien nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos išvediniu neturėtų būti priimtas joks sprendimas, kuris sukeltų asmeniui nepalankų teisinį poveikį;
(35)
Uvjet za svaku upotrebu sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona trebalo bi biti izričito i specifično odobrenje pravosudnog tijela ili neovisnog upravnog tijela države članice čija je odluka obvezujuća. Takvo bi odobrenje u načelu trebalo pribaviti prije upotrebe UI sustava radi identifikacije jedne ili više osoba. Iznimke od tog pravila trebalo bi dopustiti u propisno opravdanim situacijama na temelju hitnosti, odnosno u situacijama u kojima je potreba za upotrebom dotičnih sustava takva da je praktično i objektivno nemoguće pribaviti odobrenje prije početka upotrebe UI sustava. U takvim hitnim situacijama upotreba UI sustava trebala bi biti ograničena na apsolutno nužni minimum te podlijegati odgovarajućim zaštitnim mjerama i uvjetima, kako je utvrđeno u nacionalnom pravu i kako je odredilo sâmo tijelo kaznenog progona u kontekstu svakog pojedinačnog hitnog slučaja upotrebe. Osim toga, tijelo kaznenog progona trebalo bi u takvim situacijama zatražiti takvo odobrenje uz navođenje razloga zbog kojih ga nije moglo zatražiti ranije, bez nepotrebne odgode, a najkasnije u roku od 24 sata. Ako je takvo odobrenje odbijeno, upotrebu sustavâ za biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu povezanu s tim odobrenjem trebalo bi smjesta zaustaviti te bi sve podatke povezane s takvom upotrebom trebalo odbaciti i izbrisati. Takvi podaci uključuju ulazne podatke koje je UI sustav izravno prikupio tijekom upotrebe takvog sustava te rezultate i izlazne podatke upotrebe povezane s tim odobrenjem. Ne bi trebali uključivati ulazne podatke koji su zakonito pribavljeni u skladu s drugim pravom Unije ili nacionalnim pravom. U svakom slučaju, odluku koja proizvodi negativan pravni učinak na osobu ne bi trebalo donijeti isključivo na temelju izlaznih podataka sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju.
(36)
kad atitinkama rinkos priežiūros institucija ir nacionalinė duomenų apsaugos institucija galėtų atlikti savo užduotis pagal šiame reglamente ir nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus, joms turėtų būti pranešama apie kiekvieną tikralaikio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos naudojimą. Rinkos priežiūros institucijos ir nacionalinės duomenų apsaugos institucijos, kurios buvo notifikuotos, turėtų pateikti Komisijai metinę tikralaikio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimo ataskaitą;
(36)
Kako bi obavljali svoje zadaće u skladu sa zahtjevima utvrđenima u ovoj Uredbi i nacionalnim pravilima, relevantno tijelo za nadzor tržišta i nacionalno tijelo za zaštitu podataka trebali bi biti obaviješteni o svakom korištenju sustava za biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu. Tijela za nadzor tržišta i prijavljena nacionalna tijela za zaštitu podataka trebala bi Komisiji podnositi godišnje izvješće o korištenju sustava za biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu.
(37)
be to, laikantis šiame reglamente nustatytos išsamios sistemos, tinkama numatyti, kad toks naudojimas valstybės narės teritorijoje pagal šį reglamentą turėtų būti įmanomas tik tais atvejais ir tik tiek, kiek atitinkama valstybė narė yra nusprendusi savo išsamiose nacionalinės teisės taisyklėse aiškiai numatyti galimybę leisti tokį naudojimą. Todėl valstybės narės pagal šį reglamentą gali apskritai nenumatyti tokios galimybės arba numatyti ją tik kai kuriais tikslais, kuriais būtų galima pagrįsti pagal šį reglamentą nustatytą leistiną naudojimą. Apie tokias nacionalines taisykles Komisijai turėtų būti pranešta per 30 dienų nuo jų priėmimo;
(37)
Nadalje, primjereno je u kontekstu iscrpnog okvira utvrđenog ovom Uredbom predvidjeti da bi takvo korištenje na državnom području države članice u skladu s ovom Uredbom trebalo biti moguće samo ako i u mjeri u kojoj je dotična država članica odlučila izričito predvidjeti mogućnost odobravanja takvog korištenja u svojim podrobnim pravilima nacionalnog prava. Stoga države članice na temelju ove Uredbe i dalje mogu slobodno odlučiti da neće uopće predvidjeti takvu mogućnost ili mogu predvidjeti takvu mogućnost samo u odnosu na neke od ciljeva kojima se može opravdati odobreno korištenje utvrđeno u ovoj Uredbi. O takvim nacionalnim pravilima trebalo bi obavijestiti Komisiju u roku od 30 dana od njihova donošenja.
(38)
viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslu naudojant DI sistemas dėl tikralaikio nuotolinio biometrinio fizinių asmenų tapatybės nustatymo neišvengiamai tvarkomi biometriniai duomenys. Šio reglamento taisyklės, kuriomis, išskyrus tam tikras išimtis, draudžiamas toks naudojimas, grindžiamos SESV 16 straipsniu, turėtų būti taikomos kaip lex specialis, atsižvelgiant į biometrinių duomenų tvarkymo taisykles, nustatytas Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnyje, taip išsamiai reguliuojant tokį naudojimą ir atitinkamų biometrinių duomenų tvarkymą. Todėl toks naudojimas ir tvarkymas turėtų būti įmanomi tik tiek, kiek tai suderinama su šiuo reglamentu nustatyta sistema, už kurios taikymo ribų kompetentingos institucijos, veikdamos teisėsaugos tikslu, negalėtų naudoti tokių sistemų ir tvarkyti su tuo susijusių tokių duomenų, remdamosi Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnyje išvardytais pagrindais. Atsižvelgiant į tai šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti asmens duomenų tvarkymo pagal Direktyvos (ES) 2016/680 8 straipsnį teisinio pagrindo. Tačiau tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimas viešai prieinamose erdvėse kitais nei teisėsaugos tikslu, įskaitant atvejus, kai tai daro kompetentingos institucijos, neturėtų patekti į konkrečios sistemos, susijusios su tokiu naudojimu teisėsaugos tikslu, kuri nustatyta šiame reglamente, taikymo sritį. Todėl tokiam naudojimui kitais nei teisėsaugos tikslais neturėtų būti reikalaujama leidimo pagal šį reglamentą ir taikomas išsamias nacionalinės teisės taisykles, pagal kurias gali būti įgyvendinamas tas leidimas;
(38)
Korištenje UI sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju pojedinaca u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona nužno uključuje obradu biometrijskih podataka. Pravila iz ove Uredbe kojima se, podložno određenim iznimkama, zabranjuje takvo korištenje, koja se temelje na članku 16. UFEU-a, trebala bi se primjenjivati kao lex specialis u odnosu na pravila o obradi biometrijskih podataka iz članka 10. Direktive (EU) 2016/680, čime se na iscrpan način uređuje takvo korištenje i obrada biometrijskih podataka. Stoga bi takvo korištenje i obrada trebali biti mogući samo u onoj mjeri u kojoj su u skladu s okvirom utvrđenim ovom Uredbom, pri čemu ne bi trebao postojati prostor, izvan tog okvira, da nadležna tijela koja djeluju u svrhu kaznenog progona upotrebljavaju takve sustave i obrađuju takve povezane podatke na temelju razloga navedenih u članku 10. Direktive (EU) 2016/680. U tom kontekstu svrha ove Uredbe nije pružanje pravne osnove za obradu osobnih podataka na temelju članka 8. Direktive (EU) 2016/680. Međutim, korištenje sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u druge svrhe osim kaznenog progona, među ostalim kad ih upotrebljavaju nadležna tijela, ne bi trebalo biti obuhvaćeno posebnim okvirom o takvom korištenju u svrhu kaznenog progona utvrđenim ovom Uredbom. Takvo korištenje u druge svrhe osim kaznenog progona stoga ne bi trebalo podlijegati zahtjevu za odobrenje na temelju ove Uredbe te važećim podrobnim pravilima nacionalnog prava kojima se daje učinak tom odobrenju.
(39)
bet koks biometrinių duomenų ir kitų asmens duomenų, susijusių su DI sistemų naudojimu biometrinio tapatybės nustatymo tikslais, naudojimas, išskyrus atvejus, kai viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslu naudojamos tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų ir toliau derėti su visais reikalavimais, taikomais pagal Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnį. Kitais nei teisėsaugos tikslais pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 1 dalį draudžiama tvarkyti biometrinius duomenis, kuriems taikomos tuose straipsniuose numatytos ribotos išimtys. Taikant Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalį, nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo naudojimui kitais nei teisėsaugos tikslais jau buvo taikomi nacionalinių duomenų apsaugos institucijų sprendimai dėl draudimo;
(39)
Svaka obrada biometrijskih podataka i drugih osobnih podataka povezana s korištenjem UI sustavâ za biometrijsku identifikaciju, osim obrade povezane s korištenjem sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona kako je uređeno ovom Uredbom, i dalje bi trebala ispunjavati sve zahtjeve koji proizlaze iz članka 10. Direktive (EU) 2016/680. U svrhe koje nisu kazneni progon, člankom 9. stavkom 1. Uredbe (EU) 2016/679 i člankom 10. stavkom 1. Uredbe (EU) 2018/1725 zabranjuje se obrada biometrijskih podataka koji podliježu ograničenim iznimkama kako je predviđeno u tim člancima. Primjenom članka 9. stavka 1. Uredbe (EU) 2016/679 nacionalna tijela za zaštitu podataka već su donijela odluke o zabrani upotrebe daljinske biometrijske identifikacije u svrhe koje nisu kazneni progon.
(40)
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 21 dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės 6a straipsnį Airijai nėra privalomos šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte, tiek, kiek jis taikomas biometrinio kategorizavimo sistemų naudojimui vykdant veiklą policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte, tiek, kiek jis taikomas DI sistemų naudojimui, kuriam taikoma ta nuostata, 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punkte, 5 straipsnio 2–6 dalyse ir 26 straipsnio 10 dalyje nustatytos taisyklės, priimtos remiantis SESV 16 straipsniu, kurios yra susijusios su valstybių narių vykdomu asmens duomenų tvarkymu vykdant veiklą, kuriai taikomas SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyrius, tais atvejais, kai Airijai nėra privalomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamos teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose ar policijos bendradarbiavimo, kurį vykdant turi būti laikomasi pagal SESV 16 straipsnį nustatytų nuostatų, formos;
(40)
U skladu s člankom 6.a Protokola br. 21 o stajalištu Ujedinjene Kraljevine i Irske s obzirom na područje slobode, sigurnosti i pravde, priloženog UEU-u i UFEU-u, Irsku ne obvezuju pravila utvrđena u članku 5. stavku 1. prvom podstavku točki (g), u mjeri u kojoj se primjenjuje na korištenje sustavâ biometrijske kategorizacije za aktivnosti u području policijske suradnje i pravosudne suradnje u kaznenim stvarima, u članku 5. stavku 1. prvom podstavku točki (d), u mjeri u kojoj se primjenjuje na korištenje UI sustava obuhvaćenih tom odredbom, u članku 5. stavku 1. prvom podstavku točki (h), u članku 5. stavcima od 2. do 6. i u članku 26. stavku 10. ove Uredbe, donesena na temelju članka 16. UFEU-a, koja se odnose na obradu osobnih podataka koju vrše države članice pri obavljanju aktivnosti koje su obuhvaćene dijelom trećim glavom V. poglavljem 4. ili poglavljem 5. UFEU-a ako Irsku ne obvezuju pravila koja uređuju oblike pravosudne suradnje u kaznenim stvarima ili policijske suradnje za koja se zahtijeva usklađenost s odredbama utvrđenima na temelju članka 16. UFEU-a.
(41)
pagal prie ES sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 2 ir 2a straipsnius Danijai nėra privalomos ar taikomos šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte, tiek, kiek jis taikomas biometrinio kategorizavimo sistemų naudojimui vykdant veiklą policijos bendradarbiavimo ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte, tiek, kiek jis taikomas DI sistemų naudojimui, kuriam taikoma ta nuostata, 5 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punkte, 5 straipsnio 2–6 dalyse ir 26 straipsnio 10 dalyje nustatytos taisyklės, priimtos remiantis SESV 16 straipsniu, kurios yra susijusios su valstybių narių vykdomu asmens duomenų tvarkymu atliekant veiklą, kuriai taikomas SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies 4 arba 5 skyrius;
(41)
U skladu s člancima 2. i 2.a Protokola br. 22 o stajalištu Danske, priloženog UEU-u i UFEU-u, Dansku ne obvezuju pravila utvrđena u članku 5. stavku 1. točki (g), u mjeri u kojoj se primjenjuje na korištenje sustavâ biometrijske kategorizacije za aktivnosti u području policijske suradnje i pravosudne suradnje u kaznenim stvarima, u članku 5. stavku 1. prvom podstavku točki (d), u mjeri u kojoj se primjenjuju na korištenje UI sustava obuhvaćenih tom odredbom, u članku 5. stavku 1. prvom podstavku točki (h), u članku 5. stavcima od 2. do 6. i u članku 26. stavku 10. ove Uredbe, donesena na temelju članka 16. UFEU-a, niti ona podliježe primjeni tih pravila koja se odnose na obradu osobnih podataka koju vrše države članice pri obavljanju aktivnosti koje su obuhvaćene dijelom trećim glavom V. poglavljem 4. ili poglavljem 5. UFEU-a.
(42)
laikantis nekaltumo prezumpcijos, fiziniai asmenys Sąjungoje visada turėtų būti vertinami pagal jų faktinį elgesį. Fiziniai asmenys niekada neturėtų būti vertinami pagal DI nuspėtą elgesį remiantis vien jų profiliavimu, asmenybės savybėmis ar bruožais, pavyzdžiui, pilietybe, gimimo vieta, gyvenamąja vieta, vaikų skaičiumi, skolos dydžiu ar automobilio modeliu, nesant pagrįsto įtarimo, kad tas asmuo dalyvauja nusikalstamoje veikloje, remiantis objektyviais patikrinamais faktais ir be žmogaus atliekamo vertinimo. Todėl turėtų būti draudžiama atlikti rizikos vertinimus, susijusius su fiziniais asmenimis, siekiant įvertinti tikimybę, kad jie gali padaryti nusikaltimą, arba nuspėti, kad bus padaryta faktinė ar potenciali nusikalstama veika, remiantis vien jų profiliavimu arba asmenybės savybių ir bruožų vertinimu. Bet kuriuo atveju tas draudimas nėra susijęs su rizikos analitika, kuri nėra grindžiama asmenų profiliavimu ar asmenų asmenybės savybėmis ir bruožais, pavyzdžiui, DI sistemomis, kuriose rizikos analitika naudojama įmonių finansinio sukčiavimo tikimybei įvertinti remiantis įtartinais sandoriais arba rizikos analitika, skirta numatyti tikimybę, kad muitinės gali nustatyti narkotikų ar neteisėtų prekių buvimo vietą, pavyzdžiui, remiantis žinomais neteisėtos prekybos maršrutais;
(42)
U skladu s pretpostavkom nedužnosti, fizičke osobe u Uniji uvijek bi trebalo prosuđivati na temelju njihova stvarnog ponašanja. Fizičke osobe nikada ne se bi trebale prosuđivati na temelju ponašanja koje je umjetna inteligencija predvidjela isključivo na temelju njihova profiliranja, obilježja osobnosti ili značajki kao što su državljanstvo, mjesto rođenja, mjesto boravišta, broj djece, razina duga ili vrsta automobila, bez opravdane sumnje da je ta osoba uključena u kriminalnu aktivnost na temelju objektivnih provjerljivih činjenica i bez ljudske procjene tih činjenica. Stoga bi trebalo zabraniti procjene rizika u pogledu fizičkih osoba u svrhu procjene vjerojatnosti da će počiniti kaznena djela ili u svrhu predviđanja počinjenja stvarnog ili potencijalnog kaznenog djela isključivo na temelju profiliranja tih osoba ili procjene njihovih obilježja osobnosti i značajki. U svakom slučaju, ta se zabrana ne odnosi niti se dotiče analitike rizika koja se ne temelji na profiliranju pojedinaca ili na obilježjima osobnosti i značajkama pojedinaca, kao što su UI sustavi koji upotrebljavaju analitiku rizika u svrhu procjene vjerojatnosti počinjenja financijskih prijevara od strane poduzeća na temelju sumnjivih transakcija ili alate za analizu rizika kako bi predvidjeli vjerojatnost lokalizacije narkotika ili nezakonite robe od strane carinskih tijela, primjerice na temelju poznatih krijumčarskih ruta.
(43)
turėtų būti draudžiama pateikti rinkai, pradėti naudoti tuo konkrečiu tikslu arba naudoti DI sistemas, kuriomis kuriamos arba plečiamos veido atpažinimo duomenų bazės, netikslingai renkant veido atvaizdus iš interneto arba apsauginės vaizdo stebėjimo sistemos (AVSS) įrašų, nes ta praktika prisideda prie masinio sekimo jausmo ir gali lemti šiurkščius pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatumą, pažeidimus;
(43)
Trebalo bi zabraniti stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu u tu specifičnu svrhu ili korištenje UI sustava koji stvaraju ili proširuju baze podataka za prepoznavanje lica neciljanim prikupljanjem prikaza lica s interneta ili iz snimaka CCTV-a jer ta praksa doprinosi osjećaju masovnog nadzora i može dovesti do teških kršenja temeljnih prava, uključujući pravo na privatnost.
(44)
didelį susirūpinimą kelia DI sistemų, kuriomis siekiama nustatyti emocijas arba daryti dėl jų išvadas, mokslinis pagrindas, visų pirma dėl to, kad emocijų raiška įvairiose kultūrose ir situacijose, taip pat net ir vieno asmens atveju, labai skiriasi. Vienas iš pagrindinių tokių sistemų trūkumų yra ribotas patikimumas, specifiškumo stoka ir ribotos galimybės apibendrinti. Todėl DI sistemos, pagal kurias nustatomos fizinių asmenų emocijos ar ketinimai arba daromos dėl jų išvados remiantis jų biometriniais duomenimis, gali lemti diskriminuojančius rezultatus ir gali riboti atitinkamų asmenų teises ir laisves. Atsižvelgiant į galios disbalansą darbo arba švietimo srityje ir į tai, kad šios sistemos yra ribojančio pobūdžio, tokios sistemos galėtų lemti žalingą arba nepalankų elgesį su tam tikrais fiziniais asmenimis arba ištisomis jų grupėmis. Todėl turėtų būti draudžiama pateikti rinkai, pradėti naudoti arba naudoti DI sistemas, skirtas naudoti siekiant nustatyti asmenų emocinę būklę situacijose, susijusiose su darbo vieta ir švietimu. Tas draudimas neturėtų būti taikomas DI sistemoms, kurios pateikiamos rinkai tik dėl medicininių ar saugumo priežasčių, pavyzdžiui, sistemoms, skirtoms naudoti terapijoje;
(44)
Postoji ozbiljna zabrinutost u pogledu znanstvene osnove UI sustavâ čiji je cilj utvrđivanje emocija ili izvođenje zaključaka o njima, osobito s obzirom na to da se izražavanje emocija znatno razlikuje među kulturama i situacijama, pa čak kod istog pojedinca. Među ključnim su nedostacima takvih sustava ograničena pouzdanost, nedostatak specifičnosti i ograničena mogućnost generalizacije. Stoga UI sustavi koji identificiraju emocije ili namjere fizičkih osoba ili izvode zaključke o njihovim emocijama ili namjerama na temelju njihovih biometrijskih podataka mogu dovesti do diskriminatornih ishoda te biti intruzivni za prava i slobode dotičnih osoba. S obzirom na neravnotežu moći u kontekstu rada ili obrazovanja, u kombinaciji s intruzivnom prirodom tih sustava, takvi bi sustavi mogli dovesti do štetnog ili nepovoljnog tretmana određenih fizičkih osoba ili cijelih skupina određenih fizičkih osoba. Stoga bi trebalo zabraniti stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu ili korištenje UI sustava namijenjenih za otkrivanje emocionalnog stanja pojedinaca u situacijama povezanima s radnim mjestom i obrazovanjem. Ta zabrana ne bi trebala obuhvaćati UI sustave koji se stavljaju na tržište isključivo iz medicinskih ili sigurnosnih razloga, kao što su sustavi namijenjeni terapijskoj upotrebi.
(45)
šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis praktikai, kurią draudžia Sąjungos teisė, įskaitant duomenų apsaugos teisės aktus, nediskriminavimo teisės aktus, vartotojų apsaugos teisės aktus ir konkurencijos teisės aktus;
(45)
Ova Uredba ne bi trebala utjecati na prakse koje su zabranjene pravom Unije, među ostalim u okviru prava o zaštiti podataka, nediskriminacijskog prava, prava o zaštiti potrošača i prava tržišnog natjecanja.
(46)
didelės rizikos DI sistemos Sąjungos rinkai turėtų būti pateikiamos, pradedamos naudoti arba naudojamos tik jeigu jos atitinka tam tikrus privalomus reikalavimus. Šiais reikalavimais turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungoje prieinamos didelės rizikos DI sistemos arba sistemos, kurių išvedinys kitaip naudojamas Sąjungoje, nekeltų nepriimtinos rizikos svarbiems Sąjungos interesams, kurie pripažįstami ir saugomi pagal Sąjungos teisę. Remiantis naująja teisės aktų sistema, kaip paaiškinta Komisijos pranešime „2022 m. Mėlynasis vadovas dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo“ (20), bendra taisyklė yra ta, kad vienam gaminiui gali būti taikoma daugiau nei vienas teisės aktas iš Sąjungos derinamųjų teisės aktų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2017/745 (21) ir (ES) 2017/746 (22) arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/42/EB (23), nes pateikti rinkai arba pradėti naudoti galima tik tada, kai gaminys atitinka visus taikytinus Sąjungos derinamuosius teisės aktus. Siekiant užtikrinti suderinamumą ir išvengti nereikalingos administracinės naštos ar išlaidų, gaminio, kuriame yra viena ar daugiau didelės rizikos DI sistemų, kurioms taikomi šio reglamento ir šio reglamento priede išvardytų Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimai, tiekėjai turėtų būti lankstūs, kiek tai susiję su veiklos sprendimais dėl to, kaip optimaliai užtikrinti gaminio, kuriame yra viena ar daugiau DI sistemų, atitiktį visiems taikytiniems Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimams. DI sistemos, kurios įvardytos kaip keliančios didelę riziką, turėtų apimti tik tas sistemas, kurios daro didelį žalingą poveikį Sąjungoje esančių asmenų sveikatai, saugumui ir pagrindinėms teisėms, ir tokiu apribojimu turėtų būti kiek įmanoma sumažintas galimas tarptautinės prekybos suvaržymas;
(46)
Visokorizični UI sustavi trebali bi se stavljati na tržište Unije ili u upotrebu odnosno upotrebljavati se samo ako ispunjavaju određene obvezne zahtjeve. Tim bi se zahtjevima trebalo osigurati da visokorizični UI sustavi koji su dostupni u Uniji ili čije se izlazne vrijednosti na drugi način upotrebljavaju u Uniji ne predstavljaju neprihvatljiv rizik za važne javne interese Unije koji su priznati i zaštićeni pravom Unije. Na temelju novog zakonodavnog okvira, kako je pojašnjeno u obavijesti Komisije pod nazivom „‚Plavi vodič’ o provedbi pravila EU-a o proizvodima 2022.” (20), opće je pravilo da se više od jednog pravnog akta zakonodavstva Unije o usklađivanju, kao što su uredbe (EU) 2017/745 (21) i (EU) 2017/746 (22) Europskog parlamenta i Vijeća ili Direktiva 2006/42/EZ Europskog parlamenta i Vijeća (23), može primjenjivati na jedan proizvod jer se stavljanje na raspolaganje ili u upotrebu može provesti samo ako je proizvod u skladu sa svim primjenjivim zakonodavstvom Unije o usklađivanju. Kako bi se osigurala dosljednost i izbjegla nepotrebna administrativna opterećenja ili troškovi, dobavljači proizvoda koji sadržava jedan ili više visokorizičnih UI sustava, na koje se primjenjuju zahtjevi iz ove Uredbe i zahtjevi iz zakonodavstva Unije o usklađivanju navedeni u prilogu ovoj Uredbi, trebali bi biti fleksibilni u pogledu operativnih odluka o tome kako na najbolji način osigurati usklađenost proizvoda koji sadržava jedan ili više UI sustava sa svim primjenjivim zahtjevima zakonodavstva Unije o usklađivanju. UI sustavi utvrđeni kao visokorizični trebali bi biti ograničeni samo na one koji imaju znatan štetan učinak na zdravlje, sigurnost i temeljna prava osoba u Uniji i takvim bi se ograničenjem trebalo svesti na najmanju moguću mjeru bilo kakvo potencijalno ograničenje u pogledu međunarodne trgovine.
(47)
DI sistemos galėtų daryti neigiamą poveikį asmenų sveikatai ir saugai, visų pirma tais atvejais, kai tokios sistemos veikia kaip gaminių saugos komponentai. Atsižvelgiant į Sąjungos derinamųjų teisės aktų tikslus, kuriais siekiama palengvinti laisvą gaminių judėjimą vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad tik saugūs ir kitus reikalavimus atitinkantys gaminiai patektų į rinką, svarbu, kad būtų tinkamai užkirstas kelias saugos rizikai, kurią gali sukelti visas gaminys dėl savo skaitmeninių komponentų, įskaitant DI sistemas, ir tokia rizika būtų tinkamai mažinama. Pavyzdžiui, vis savarankiškesni robotai, veikiantys gamybos ar asmeninės pagalbos ir priežiūros srityje, turėtų sugebėti saugiai veikti ir atlikti savo funkcijas sudėtingomis sąlygomis. Taip pat sveikatos sektoriuje, kuriame pasekmės gyvybei ir sveikatai yra itin rimtos, vis dažniau naudojamos sudėtingos diagnozavimo sistemos ir žmonėms sprendimus padedančios priimti sistemos turėtų būti patikimos ir tikslios;
(47)
UI sustavi mogli bi nepovoljno utjecati na zdravlje i sigurnost osoba, osobito ako ti sustavi funkcioniraju kao sigurnosne komponente proizvoda. U skladu s ciljevima zakonodavstva Unije o usklađivanju, kako bi se olakšalo slobodno kretanje proizvoda na unutarnjem tržištu i kako bi se zajamčilo da na tržište dolaze samo sigurni i sukladni proizvodi, važno je da se propisno spriječe i ublaže mogući sigurnosni rizici koje proizvod u cijelosti može predstavljati zbog svojih digitalnih komponenti, uključujući UI sustave. Na primjer, sve autonomniji roboti, bilo u kontekstu proizvodnje ili osobne skrbi i njege, trebali bi moći funkcionirati na siguran način i obavljati svoje zadaće u složenim okružjima. Slično tome, u zdravstvenom sektoru u kojem su rizici za život i zdravlje osobito visoki, sve sofisticiraniji dijagnostički sustavi i sustavi koji pomažu ljudima u donošenju odluka trebali bi biti pouzdani i točni.
(48)
DI sistemos keliamo neigiamo poveikio mastas pagal Chartiją saugomoms pagrindinėms teisėms yra ypač aktualus tuomet, kai DI sistema priskiriama didelės rizikos sistemoms. Šioms teisėms priklauso teisė į žmogaus orumą, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos laisvė ir teisė gauti informaciją, susirinkimų ir asociacijų laisvė, teisė į nediskriminavimą, teisė į švietimą, vartotojų apsauga, darbuotojų teisės, asmenų su negalia teisės, lyčių lygybė, intelektinės nuosavybės teisės, teisė į veiksmingą teisių gynimą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė į gynybą ir nekaltumo prezumpcija ir teisė į gerą administravimą. Be šių teisių, svarbu akcentuoti tai, kad vaikai turi specialias teises, įtvirtintas Chartijos 24 straipsnyje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje ir išplėtotas JT VTK bendrojoje pastaboje Nr. 25 dėl skaitmeninės aplinkos; pagal abu šiuos dokumentus reikia atsižvelgti į vaikų pažeidžiamumą ir suteikti jiems tokią apsaugą ir priežiūrą, kuri yra būtina jų gerovei užtikrinti. Vertinant žalos, kurią gali sukelti DI sistema, įskaitant žalą asmenų sveikatai ir saugai, rimtumą taip pat reikėtų atsižvelgti į pagrindinę teisę į aukšto lygio aplinkos apsaugą, kuri yra įtvirtinta Chartijoje ir įgyvendinta Sąjungos politikoje;
(48)
Razmjer nepovoljnih učinaka UI sustava na temeljna prava zaštićena Poveljom posebno je važan pri klasificiranju UI sustava kao visokorizičnog. Ta prava uključuju pravo na ljudsko dostojanstvo, poštovanje privatnog i obiteljskog života, zaštitu osobnih podataka, slobodu izražavanja i informiranja, slobodu okupljanja i udruživanja, pravo na nediskriminaciju, pravo na obrazovanje, zaštitu potrošača, prava radnika, prava osoba s invaliditetom, rodnu ravnopravnost, prava intelektualnog vlasništva, pravo na djelotvoran pravni lijek i na pošteno suđenje, pravo na obranu i pretpostavku nedužnosti te pravo na dobru upravu. Povrh tih prava, važno je naglasiti činjenicu da djeca imaju posebna prava sadržana u članku 24. Povelje i u Konvenciji Ujedinjenih naroda o pravima djeteta, podrobnije razrađena u Općoj napomeni br. 25 Odbora UN-a o pravima djece u pogledu digitalnog okružja, kojima se zahtijeva da se vodi računa o njihovoj ranjivosti te da se osiguraju zaštita i skrb potrebni za njihovu dobrobit. Pri procjeni težine štete koju pojedini UI sustav može prouzročiti, među ostalim i u pogledu zdravlja i sigurnosti osoba, trebalo bi uzeti u obzir i temeljno pravo na visoku razinu zaštite okoliša koje je utvrđeno u Povelji i provodi se u politikama Unije.
(49)
dėl didelės rizikos DI sistemų, kurios yra gaminių arba sistemų saugos komponentai, arba pačios yra gaminiai arba sistemos, patenkantys į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 300/2008 (24), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 167/2013 (25), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 168/2013 (26), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/90/ES (27), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/797 (28), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 (29) taikymo sritis, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1139 (30) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2144 (31), yra tikslinga iš dalies pakeisti šiuos aktus, siekiant užtikrinti, kad Komisija, remdamasi kiekvieno sektoriaus techniniais ir reglamentavimo ypatumais ir nesikišdama į esamus valdymo, atitikties vertinimo ir vykdymo užtikrinimo mechanizmus ir jais nustatytus įgaliojimus, atsižvelgtų į šiame reglamente nustatytus privalomus reikalavimus didelės rizikos DI sistemoms, kai remdamasi šiais išvardytais aktais ji priima susijusius deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus;
(49)
Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima koji su sigurnosne komponente proizvodâ ili sustavâ odnosno koji su sâmi proizvodi ili sustavi obuhvaćeni područjem primjene Uredbe (EZ) br. 300/2008 Europskog parlamenta i Vijeća (24), Uredbe (EU) br. 167/2013 Europskog parlamenta i Vijeća (25), Uredbe (EU) br. 168/2013 Europskog parlamenta i Vijeća (26), Direktive 2014/90/EU Europskog parlamenta i Vijeća (27), Direktive (EU) 2016/797 Europskog parlamenta i Vijeća (28), Uredbe (EU) 2018/858 Europskog parlamenta i Vijeća (29), Uredbe (EU) 2018/1139 Europskog parlamenta i Vijeća (30) i Uredbe (EU) 2019/2144 Europskog parlamenta i Vijeća (31), primjereno je te akte izmijeniti kako bi se osiguralo da Komisija, na temelju tehničkih i regulatornih posebnosti svakog sektora te bez uplitanja u postojeće mehanizme upravljanja, ocjenjivanja sukladnosti i izvršavanja te rad tijela koja su u njima utvrđena, pri donošenju svih relevantnih delegiranih akata ili provedbenih akata na temelju tih akata uzima u obzir obvezne zahtjeve za visokorizične UI sustave utvrđene u ovoj Uredbi.
(50)
dėl DI sistemų, kurios yra gaminių saugos komponentai arba kurios pačios yra gaminiai, patenkantys į tam tikrų Sąjungos derinamųjų teisės aktų, išvardytų šio reglamento priede, taikymo sritį, pagal šį reglamentą yra tikslinga jas priskirti didelės rizikos sistemoms, jeigu atitinkamam gaminiui taikoma atitikties vertinimo procedūra, kurią pagal tą atitinkamą Sąjungos derinamąjį teisės aktą atlieka trečiosios šalies atitikties vertinimo įstaiga. Tokie gaminiai visų pirma yra mašinos, žaislai, liftai, įranga ir apsaugos sistemos, skirtos naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, radijo įranga, slėginiai įrenginiai, pramoginių laivų įrenginiai, lynų kelio įrenginiai, dujinį kurą deginantys prietaisai, medicininiai prietaisai, in vitro diagnostiniai medicinos prietaisai, automobiliai ir aviacija;
(50)
Kad je riječ o UI sustavima koji su sigurnosne komponente proizvodâ ili koji su sâmi proizvodi, a obuhvaćeni su područjem primjene određenog zakonodavstva Unije o usklađivanju navedenog u prilogu ovoj Uredbi, primjereno ih je klasificirati kao visokorizične na temelju ove Uredbe ako je dotični proizvod predmet postupka ocjenjivanja sukladnosti koji provodi tijelo za ocjenjivanje sukladnosti kao treća strana na temelju relevantnog zakonodavstva Unije o usklađivanju. Takvi su proizvodi osobito strojevi, igračke, dizala, oprema i zaštitni sustavi namijenjeni za korištenje u potencijalno eksplozivnim atmosferama, radijska oprema, tlačna oprema, oprema za rekreacijska plovila, žičare, aparati na plinovita goriva, medicinski proizvodi i in vitro dijagnostički medicinski proizvodi, automobili i zrakoplovi.
(51)
DI sistemos priskyrimas didelės rizikos sistemoms pagal šį reglamentą nebūtinai turėtų reikšti, kad gaminys, kurio saugos komponentas yra DI sistema, arba pati DI sistema kaip gaminys, yra laikomas didelės rizikos pagal atitinkamame Sąjungos derinamajame teisės akte nustatytus kriterijus, kurie taikomi gaminiui. Tai visų pirma pasakytina apie reglamentus (ES) 2017/745 ir (ES) 2017/746, kuriuose numatyta galimybė trečiajai šaliai atlikti vidutinės rizikos ir didelės rizikos gaminių atitikties vertinimą;
(51)
Klasifikacija UI sustava kao visokorizičnog na temelju ove Uredbe ne bi nužno trebala značiti da se proizvod čija je sigurnosna komponenta UI sustav ili da se sâm UI sustav kao proizvod smatra „visokorizičnim” na temelju kriterija utvrđenih u relevantnom zakonodavstvu Unije o usklađivanju koje se primjenjuje na taj proizvod. To se osobito odnosi na uredbe (EU) 2017/745 i (EU) 2017/746 ako je predviđeno da treća strana provodi ocjenjivanje sukladnosti za srednjorizične i visokorizične proizvode.
(52)
atskiras DI sistemas, konkrečiai, didelės rizikos DI sistemas, išskyrus sistemas, kurios yra gaminių saugos komponentai arba kurios pačios yra gaminiai, tinkama klasifikuoti kaip keliančias didelę riziką, jeigu, atsižvelgiant į jų numatytąją paskirtį, jos kelia didelę žalos asmenų sveikatai ir saugumui arba pagrindinėms teisėms riziką, atsižvelgiant į galimos žalos dydį ir jos pasireiškimo tikimybę, ir į tai, kad šios sistemos naudojamos įvairiose šiame reglamente iš anksto konkrečiai apibrėžtose srityse. Tų sistemų identifikavimas grindžiamas ta pačia metodika ir kriterijais, kurie yra numatyti ir bet kuriems būsimiems didelės rizikos DI sistemų sąrašo pakeitimams, kuriuos Komisija turėtų būti įgaliota priimti deleguotaisiais aktais, kad būtų atsižvelgta į spartų technologinės plėtros tempą ir galimus DI sistemų naudojimo pokyčius;
(52)
Kad je riječ o samostalnim UI sustavima, odnosno visokorizičnim UI sustavima koji nisu sigurnosne komponente proizvoda ili koji su sâmi proizvodi, primjereno ih je klasificirati kao visokorizične ako, s obzirom na njihovu namjenu, kod njih postoji visok rizik od štete za zdravlje i sigurnost ili temeljna prava osoba, uzimajući u obzir i težinu moguće štete i njezinu vjerojatnost nastanka, te ako se upotrebljavaju u nekoliko posebnih unaprijed definiranih područja navedenih u ovoj Uredbi. Utvrđivanje tih sustava temelji se na istoj metodologiji i kriterijima predviđenima i za sve buduće izmjene popisa visokorizičnih UI sustava koje bi Komisija trebala biti ovlaštena donijeti delegiranim aktima kako bi se uzeo u obzir brz tempo tehnološkog razvoja i moguće promjene u korištenju UI sustavâ.
(53)
taip pat svarbu paaiškinti, kad gali būti konkrečių atvejų, kai DI sistemos, naudojamos šiame reglamente iš anksto konkrečiai apibrėžtose srityse, nekelia reikšmingos žalos rizikos pagal tas sritis saugomiems teisiniams interesams, nes jos nedaro reikšmingos įtakos sprendimų priėmimui arba reikšmingos žalos tiems interesams. Šio reglamento tikslais DI sistema, kuri nedaro reikšmingos įtakos sprendimų priėmimo proceso rezultatams, turėtų būti suprantama kaip DI sistema, kuri nedaro reikšmingo poveikio žmogaus ar automatizuotai priimamų sprendimų esmei, taigi, ir rezultatams. DI sistema, kuri nedaro reikšmingos įtakos sprendimų priėmimo proceso rezultatams, galėtų būti sistema, naudojama situacijose, kai tenkinama viena ar daugiau iš toliau nurodytų sąlygų. Pirmoji tokia sąlyga turėtų būti ta, kad DI sistema būtų skirta atlikti siaurą procedūrinę užduotį, pavyzdžiui, nestruktūrizuotus duomenis paversti struktūrizuotais ar gaunamus dokumentus klasifikuoti pagal kategorijas, arba turėtų būti naudojama tam, kad tarp daugybės taikomųjų programų nustatytų identiškas programas. Tos užduotys yra tokio siauro ir riboto pobūdžio, kad kelia tik nedidelę riziką, kuri nepadidėja naudojant DI sistemą aplinkybėmis, kurios šio reglamento priede pateikiamame sąraše išvardytos kaip didelės rizikos naudojimas. Antroji sąlyga turėtų būti ta, kad DI sistemos atliekama užduotis turėtų pagerinti veiklos, kurią anksčiau atlikdavo žmogus ir kuri gali būti svarbi šio reglamento priede pateikiamame sąraše išvardytų kaip didelės rizikos naudojimo atvejų tikslais, rezultatus. Atsižvelgiant į tuos ypatumus, DI sistema tik šiek tiek papildo žmogaus veiklą, todėl ir jos keliama rizika atitinkamai yra mažesnė. Ta sąlyga, pavyzdžiui, būtų taikoma DI sistemoms, skirtoms patobulinti dokumentų, kuriuos anksčiau rengdavo žmogus, kalbą, pavyzdžiui, profesinį toną ar akademinį kalbos stilių, arba suderinti tekstą su tam tikro prekės ženklo skleidžiama žinia. Trečioji sąlyga turėtų būti ta, kad DI sistema turėtų būti skirta nustatyti sprendimų priėmimo modelius arba nukrypimus nuo ankstesnių sprendimų priėmimo modelių. Rizika sumažėtų dėl to, kad DI sistema būtų naudojama po to, kai žmogus jau būtų atlikęs įvertinimą, kurio ji negalėtų pakeisti ar paveikti be tinkamos žmogaus atliekamos peržiūros. Tokios DI sistemos yra, pavyzdžiui, tos, kurios, atsižvelgiant į tam tikrą mokytojo vertinimo modelį, gali būti naudojamos ex post patikrinti, ar mokytojas galėjo nukrypti nuo vertinimo modelio, kad nustatytų galimus neatitikimus ar anomalijas. Ketvirta sąlyga turėtų būti ta, kad DI sistema būtų skirta atlikti užduotį, kuri būtų tik parengiamoji prieš atliekant vertinimą, svarbų šio reglamento priede išvardytų DI sistemų tikslais, todėl galimas sistemos išvedinių poveikis būtų labai mažas kalbant apie riziką vertinimui, kurį reikia atlikti. Ši sąlyga, be kita ko, apima išmaniuosius bylų tvarkymo sprendimus, apimančius įvairias funkcijas – nuo indeksavimo, paieškos, teksto ir kalbos apdorojimo arba duomenų susiejimo su kitais duomenų šaltiniais, arba DI sistemas, naudojamas pirminiams dokumentams versti. Bet kuriuo atveju DI sistemos, šio reglamento priede pateikiamame sąraše išvardytos kaip didelės rizikos naudojimo atvejai, turėtų būti laikomos keliančiomis reikšmingą žalos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms riziką, jei jos apima profiliavimą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte arba Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 4 punkte, arba Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio 5 punkte. Siekiant užtikrinti atsekamumą ir skaidrumą, tiekėjas, manantis, kad DI sistema nėra didelės rizikos DI sistema, remdamasis pirmiau nurodytomis sąlygomis, turėtų parengti vertinimo dokumentus prieš pateikdamas tą sistemą rinkai arba prieš pradedant ją naudoti ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms paprašius turėtų joms pateikti tuos dokumentus. Toks tiekėjas turėtų būti įpareigotas užregistruoti DI sistemą pagal šį reglamentą sukurtoje ES duomenų bazėje. Siekdama pateikti papildomų gairių dėl sąlygų, kuriomis šio reglamento priede išvardytos DI sistemos išimties tvarka laikomos nedidelės rizikos DI sistemomis, praktinio įgyvendinimo, Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, turėtų pateikti gaires, kuriose būtų nurodyta to praktinio įgyvendinimo tvarka, papildytas išsamiu praktinių didelės rizikos DI sistemų naudojimo atvejų ir nedidelės rizikos DI sistemų naudojimo atvejų pavyzdžių sąrašu;
(53)
Važno je pojasniti i da mogu postojati posebni slučajevi u kojima UI sustavi na koje se upućuje u unaprijed definiranim područjima navedenima u ovoj Uredbi ne dovode do znatnog rizika od štete za pravne interese zaštićene na temelju tih područja jer bitno ne utječu na donošenje odluka ili ne štete znatno tim interesima. Za potrebe ove Uredbe UI sustav koji bitno ne utječe na ishod donošenja odluka trebalo bi razumjeti kao UI sustav koji ne utječe na sadržaj, a time ni na ishod donošenja odluka, bilo da je odluke donose ljudi ili da je donošenje odluka automatizirano. UI sustav koji bitno ne utječe na ishod donošenja odluka mogao bi uključivati situacije u kojima je ispunjen jedan od sljedećih uvjeta ili više njih. Prvi takav uvjet trebao bi biti da je UI sustav namijenjen obavljanju uske postupovne zadaće, kao što je UI sustav koji pretvara nestrukturirane podatke u strukturirane podatke, UI sustav koji dolazne dokumente klasificira u kategorije ili UI sustav koji se upotrebljava za otkrivanje duplikata među velikim brojem primjena. Te su zadaće toliko uske i ograničene da predstavljaju samo ograničene rizike koji se ne povećavaju korištenjem UI sustava u kontekstu koji je naveden kao visokorizična upotreba u prilogu ovoj Uredbi. Drugi uvjet trebao bi biti da je zadaća koju obavlja UI sustav namijenjena poboljšanju rezultata prethodno završene ljudske aktivnosti koja može biti relevantna za potrebe visokorizičnih upotreba navedenih u prilogu ovog Uredbi. S obzirom na te značajke UI sustav samo je dodatak ljudskoj aktivnosti uz posljedično smanjeni rizik. Na primjer, taj bi se uvjet primjenjivao na UI sustave namijenjene poboljšanju jezika koji se upotrebljava u prethodno izrađenim dokumentima, primjerice u vezi s profesionalnim tonom, akademskim stilom jezika ili usklađivanjem teksta s određenim porukama robne marke. Treći uvjet trebao bi biti da je namjena UI sustava otkrivanje obrazaca donošenja odluka ili odstupanja od prethodnih obrazaca donošenja odluka. Rizik bi se smanjio jer korištenje UI sustava slijedi nakon prethodno dovršene ljudske procjene, koju ono ne namjerava zamijeniti niti utjecati na nju bez odgovarajućeg preispitivanja koje provodi čovjek. Takvi UI sustavi obuhvaćaju, na primjer, sustave koji se na temelju određenog obrasca nastavnikova ocjenjivanja mogu upotrebljavati za ex post provjeru toga je li nastavnik možda odstupio od svojeg obrasca ocjenjivanja kako bi se upozorilo na moguće nedosljednosti ili nepravilnosti. Četvrti uvjet trebao bi biti da je UI sustav namijenjen obavljanju zadaće koja je samo pripremna za procjenu relevantnu za svrhe UI sustava navedenih u prilogu ovoj Uredbi, čime se mogući učinak izlaznih vrijednosti sustava čini vrlo niskim u smislu predstavljanja rizika za procjenu koja treba uslijediti. Taj uvjet obuhvaća, među ostalim, pametna rješenja za postupanje s datotekama, koja uključuju različite funkcije poput indeksiranja, pretraživanja, obrade teksta i govora ili povezivanja podataka s drugim izvorima podataka, ili UI sustave koji se upotrebljavaju za prevođenje početnih dokumenata. U svakom slučaju, za UI sustave koji se upotrebljavaju u slučajevima visokih rizika koji su navedeni u prilogu ovoj Uredbi trebalo bi smatrati da predstavljaju znatne rizike od štete za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava fizičkih osoba ako UI sustav podrazumijeva izradu profila u smislu članka 4. točke 4. Uredbe (EU) 2016/679 ili članka 3. točke 4. Direktive (EU) 2016/680 ili članka 3. točke 5. Uredbe (EU) 2018/1725. Kako bi se osigurale sljedivost i transparentnost, dobavljač koji na temelju prethodno navedenih uvjeta smatra da UI sustav nije visokorizičan trebao bi sastaviti dokumentaciju o ocjenjivanju prije nego što taj sustav bude stavljen na tržište ili u upotrebu i trebao bi tu dokumentaciju na zahtjev dostaviti nacionalnim nadležnim tijelima. Taj dobavljač trebao bi biti obvezan registrirati UI sustav u bazi podataka EU-a uspostavljenoj na temelju ove Uredbe. Kako bi se pružilo dodatno usmjeravanje za praktičnu provedbu uvjeta na temelju kojih UI sustavi navedeni u prilogu ovoj Uredbi iznimno nisu visokorizični, Komisija bi nakon savjetovanja s Vijećem za umjetnu inteligenciju trebala pružiti smjernice u kojima se precizira ta praktična provedba, dopunjene sveobuhvatnim popisom praktičnih primjera slučajeva upotrebe UI sustava koji su visokorizični i primjera upotrebe UI sustava koji nisu visokorizični.
(54)
kadangi biometriniai duomenys yra speciali asmens duomenų kategorija, tikslinga tam tikrus ypatingos svarbos biometrinių sistemų naudojimo atvejus klasifikuoti kaip didelės rizikos, jei jas leidžiama naudoti pagal atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę. DI sistemų, skirtų nuotoliniam fizinių asmenų biometriniam tapatybės nustatymui, techniniai netikslumai gali lemti šališkus rezultatus ir daryti diskriminacinį poveikį. Tokių šališkų rezultatų ir diskriminacinio poveikio rizika yra ypač aktuali kalbant apie amžių, etninę kilmę, rasę, lytį arba negalią. Todėl nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos, atsižvelgiant į jų keliamą riziką, turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos sistemos. Į tokią klasifikaciją nepatenka DI sistemos, skirtos naudoti biometriniam sutikrinimui, įskaitant autentiškumo patvirtinimą, kurių vienintelis tikslas – patvirtinti, kad konkretus fizinis asmuo yra tas asmuo, kuriuo jis prisistato, ir patvirtinti fizinio asmens tapatybę vieninteliu – prieigos prie paslaugos, prietaiso atrakinimo ar saugaus patekimo į patalpas – tikslu. Be to, DI sistemos, skirtos naudoti biometriniam kategorizavimui pagal neskelbtinus požymius ar ypatumus, saugomus pagal Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalį, remiantis biometriniais duomenimis, jei jos nėra draudžiamos pagal šį reglamentą, ir emocijų atpažinimo sistemos, kurios nėra draudžiamos pagal šį reglamentą, turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos sistemos. Biometrinės sistemos, skirtos naudoti tik kibernetinio saugumo užtikrinimo ir asmens duomenų apsaugos priemonių tikslais, neturėtų būti laikomos didelės rizikos DI sistemomis;
(54)
Budući da biometrijski podaci čine posebnu kategoriju osobnih podataka, nekoliko kritičnih slučajeva korištenja biometrijskih sustava primjereno je klasificirati visokorizičnima, u mjeri u kojoj je njihovo korištenje dopušteno na temelju relevantnog prava Unije i nacionalnog prava. Tehničke netočnosti UI sustava namijenjenih daljinskoj biometrijskoj identifikaciji fizičkih osoba mogu rezultirati pristranim rezultatima i imati diskriminacijske učinke. Rizik od takvih pristranih rezultata i diskriminacijskih učinaka osobito je relevantna s obzirom na dob, etničku pripadnost, rasu, spol ili invaliditet. Stoga bi sustave za daljinsku biometrijsku identifikaciju trebalo klasificirati kao visokorizične s obzirom na rizike koje predstavljaju. Takva klasifikacija isključuje UI sustave namijenjene za biometrijsku provjeru, uključujući autentifikaciju, čija je jedina svrha potvrditi da je određena fizička osoba doista osoba kojom se predstavlja i potvrditi identitet fizičke osobe isključivo u svrhu pristupa usluzi, otključavanja uređaja ili sigurnog pristupa prostorijama. Osim toga, UI sustave namijenjene za biometrijsku kategorizaciju u skladu s osjetljivim atributima ili značajkama zaštićenima na temelju članka 9. stavka 1. Uredbe (EU) 2016/679 na osnovi biometrijskih podataka, u mjeri u kojoj nisu zabranjeni na temelju ove Uredbe, i sustave za prepoznavanje emocija koji nisu zabranjeni na temelju ove Uredbe trebalo bi klasificirati kao visokorizične. Biometrijski sustavi namijenjeni isključivo za omogućavanje kibernetičke sigurnosti i mjera zaštite osobnih podataka ne bi se trebali smatrati visokorizičnim UI sustavima.
(55)
dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų valdymo ir veikimo pažymėtina, kad juos tinkama klasifikuoti kaip didelės rizikos DI sistemas, skirtas naudoti kaip saugos komponentus valdant ir naudojant Direktyvos (ES) 2022/2557 priedo 8 punkte nurodytą ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, kelių transportą ir vandens, dujų, šilumos ir elektros energijos tiekimą, nes joms sugedus arba sutrikus jų veikimui gali kilti rizika daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai ir didelių įprastos socialinės ir ekonominės veiklos sutrikimų. Ypatingos svarbos infrastruktūros, įskaitant ypatingos svarbos skaitmeninę infrastruktūrą, saugos komponentai yra sistemos, kurios yra naudojamos siekiant tiesiogiai apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūros fizinį vientisumą arba asmenų sveikatą bei saugą ir turtą, tačiau nėra būtinos, kad sistema veiktų. Dėl tokių komponentų gedimo arba trikties gali kilti tiesioginis pavojus ypatingos svarbos infrastruktūros fiziniam vientisumui, taigi ir žmonių sveikatai bei saugai ir turtui. Komponentai, skirti naudoti tik kibernetinio saugumo tikslais, neturėtų būti laikomi saugos komponentais. Tokios ypatingos svarbos infrastruktūros saugos komponentų pavyzdžiai gali būti vandens slėgio stebėsenos sistemos arba priešgaisrinės signalizacijos sistemos debesijos kompiuterijos centruose;
(55)
Kad je riječ o upravljanju kritičnom infrastrukturom i njezinu radu, primjereno je kao visokorizične klasificirati one UI sustave koji su namijenjeni upotrebi kao sigurnosne komponente u upravljanju kritičnom digitalnom infrastrukturom navedenom u točki 8. Priloga Direktivi (EU) 2022/2557 i radu takve infrastrukture, u cestovnom prometu te u opskrbi vodom, plinom, grijanjem i električnom energijom jer bi njihov kvar ili neispravnost mogli ugroziti život i zdravlje osoba u velikim razmjerima te znatno poremetiti uobičajeno odvijanje društvenih i gospodarskih aktivnosti. Sigurnosne komponente kritične infrastrukture, uključujući kritičnu digitalnu infrastrukturu, sustavi su koji se upotrebljavaju za izravnu zaštitu fizičkog integriteta kritične infrastrukture ili zdravlja i sigurnosti osoba i imovine, ali koji nisu potrebni za funkcioniranje sustava. Kvar ili neispravnost takvih komponenti može izravno dovesti do rizika za fizički integritet kritične infrastrukture, a time i do rizika za zdravlje i sigurnost osoba i imovine. Komponente namijenjene korištenju isključivo u svrhe kibernetičke sigurnosti ne bi trebalo smatrati sigurnosnim komponentama. Primjeri sigurnosnih komponenti takve kritične infrastrukture mogu uključivati sustave za praćenje tlaka vode ili sustave za kontrolu protupožarnog alarma u centrima za računalstvo u oblaku.
(56)
DI sistemų diegimas švietimo srityje yra svarbus norint skatinti kokybišką skaitmeninį švietimą ir mokymą ir sudaryti sąlygas visiems besimokantiems asmenims ir mokytojams įgyti būtinų skaitmeninių įgūdžių ir kompetencijų, įskaitant gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir kritinį mąstymą, ir jais dalytis, kad jie galėtų aktyviai dalyvauti ekonomikoje, visuomenėje ir demokratiniuose procesuose. Tačiau DI sistemos, švietimo ar profesinio mokymo srityje naudojamos visų pirma suteikiant prieigą arba priimant ar skiriant asmenis į švietimo ir profesinio mokymo įstaigas arba programas visais lygmenimis, vertinant asmenų mokymosi rezultatus, vertinant, koks švietimo lygmuo tinkamas asmeniui ir darant esminę įtaką švietimo ir mokymo, kurį asmenys gaus ar galės gauti, lygiui arba stebint ir nustatant draudžiamą mokinių elgesį testų metu, turėtų būti priskiriamos didelės rizikos DI sistemoms, nes jos gali nulemti asmens švietimo ir profesinio kelio kryptį, taigi, ir gali daryti poveikį jo gebėjimui užsitikrinti pragyvenimo šaltinį. Tokios sistemos, jeigu jos netinkamai suprojektuojamos ir naudojamos, gali būti itin intervencinės ir pažeisti teisę į švietimą ir mokymą, taip pat teisę nebūti diskriminuojamam ir atkartoti įprastinius diskriminavimo modelius, pavyzdžiui, liečiančius moteris, tam tikro amžiaus grupes, asmenis su negalia arba tam tikros rasinės ar etninės kilmės arba seksualinės orientacijos asmenis;
(56)
Uvođenje UI sustavâ u obrazovanje važno je kako bi se promicalo visokokvalitetno digitalno obrazovanje i osposobljavanje te kako bi se svim učenicima i nastavnicima omogućilo da steknu i dijele potrebne digitalne vještine i kompetencije, uključujući medijsku pismenost i kritičko razmišljanje, kako bi aktivno sudjelovali u gospodarstvu, društvu i demokratskim procesima. Međutim, UI sustave koji se upotrebljavaju u obrazovanju ili strukovnom osposobljavanju, osobito za odlučivanje o pristupu ili upisu, za razvrstavanje osoba u ustanove ili programe za obrazovanje i strukovno osposobljavanje na svim razinama, za evaluaciju ishoda učenja osoba, za procjenu odgovarajuće razine obrazovanja pojedinca i bitan utjecaj na razinu obrazovanja i osposobljavanja koju će pojedinci steći ili kojoj će moći pristupiti odnosno za praćenje i otkrivanje zabranjenog ponašanja učenika tijekom testiranja trebalo bi klasificirati kao visokorizične UI sustavi jer mogu odrediti obrazovni i profesionalni tijek života osobe i stoga mogu utjecati na njezinu mogućnost da osigura sredstva za život. Ako se dizajniraju i upotrebljavaju na nepravilan način, takvi sustavi mogu biti osobito intruzivni i kršiti pravo na obrazovanje i osposobljavanje i pravo na nediskriminaciju te perpetuirati povijesne obrasce diskriminacije, primjerice protiv žena, određenih dobnih skupina, osoba s invaliditetom odnosno osoba određenog rasnog ili etničkog podrijetla ili seksualne orijentacije.
(57)
DI sistemos, naudojamos užimtumo, darbuotojų valdymo ir galimybės dirbti savarankiškai, visų pirma asmenų įdarbinimo ir atrankos, sprendimų, darančių poveikį sutartinių darbo santykių sąlygoms, priėmimo, sutartinių darbo santykių skatinimo arba nutraukimo, užduočių skyrimo remiantis individualiu elgesiu, asmenybės bruožais ar savybėmis ir asmenų stebėsena ar vertinimu sutartiniuose darbo santykiuose srityse, taip pat turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos sistemos, nes tos sistemos gali daryti apčiuopiamą poveikį tų asmenų būsimoms karjeros galimybėms, jų pragyvenimo šaltiniams ir darbuotojų teisėms. Atitinkamuose sutartiniuose darbo santykiuose turėtų prasmingai dalyvauti darbuotojai ir per platformas paslaugas teikiantys asmenys, kaip nurodyta 2021 m. Komisijos darbo programoje. Darbuotojų įdarbinimo metu ir juos vertinant, paaukštinant arba išlaikant asmenis sutartiniuose darbo santykiuose, tokios sistemos gali atkartoti įprastinius diskriminavimo modelius, pavyzdžiui, liečiančius moteris, tam tikro amžiaus grupes, asmenis su negalia arba tam tikros rasinės ar etninės kilmės arba seksualinės orientacijos asmenis. DI sistemos, naudojamos tokių asmenų veiklos rezultatams ir elgesiui stebėti, taip pat gali pažeisti jų pagrindines teises į duomenų apsaugą ir privatumą;
(57)
UI sustavi koji se upotrebljavaju za zapošljavanje, kadrovsko upravljanje i pristup samozapošljavanju, osobito za zapošljavanje i odabir osoba, za donošenje odluka koje utječu na uvjete radnog odnosa, promaknuće ili otkazivanje radnih ugovornih odnosa, za dodjelu zadataka na osnovi individualnog ponašanja, osobnih obilježja ili značajki i za praćenje ili evaluaciju osoba u radnim ugovornim odnosima također bi trebali biti klasificirani kao visokorizični jer bi ti sustavi mogli znatno utjecati na buduće izglede za razvoj karijere, sredstva za život tih osoba i radnička prava. Relevantni radni ugovorni odnosi trebali bi na smislen način uključivati zaposlenike i osobe koji pružaju usluge putem platformi kako je navedeno u programu rada Komisije za 2021. U cijelom procesu zapošljavanja i pri evaluaciji, promaknuću ili zadržavanju osoba u radnim ugovornim odnosima takvi sustavi mogu perpetuirati povijesne obrasce diskriminacije, primjerice protiv žena, određenih dobnih skupina, osoba s invaliditetom odnosno osoba određenog rasnog ili etničkog podrijetla ili seksualne orijentacije. UI sustavi koji se upotrebljavaju za praćenje učinkovitosti i ponašanja takvih osoba mogu ujedno narušavati njihova temeljna prava na zaštitu osobnih podataka i privatnost.
(58)
kita sritis, kurioje DI sistemų naudojimui reikia skirti ypatingą dėmesį, yra galimybė gauti tam tikras esmines privačiąsias ir viešąsias paslaugas ir išmokas, būtinas žmonėms tam, kad jie galėtų visapusiškai dalyvauti visuomenėje arba pagerinti savo pragyvenimo lygį, ir galimybė jomis pasinaudoti. Visų pirma fiziniai asmenys, valdžios institucijų prašantys arba iš jų gaunantys esmines viešosios paramos išmokas ir paslaugas, t. y. sveikatos priežiūros paslaugas, socialinės apsaugos išmokas, socialines paslaugas, užtikrinančias apsaugą motinystės, ligos, nelaimingų atsitikimų darbe, priklausomybės ar senatvės atvejais, taip pat darbo, socialinės paramos ir paramos būstui netekimo atvejais, paprastai priklauso nuo šių išmokų ir paslaugų ir yra pažeidžiami atsakingų institucijų atžvilgiu. Jeigu DI sistemos, naudojamos nustatyti, ar institucija turėtų skirti, atsisakyti skirti tokias išmokas ir paslaugas, jas sumažinti, panaikinti arba susigrąžinti, įskaitant tai, ar naudos gavėjai teisėtai turi teisę gauti tokias išmokas ar paslaugas, tos sistemos gali turėti reikšmingą poveikį asmenų pragyvenimo šaltiniui ir gali pažeisti jų pagrindines teises, pavyzdžiui, teisę į socialinę apsaugą, nediskriminavimą, žmogaus orumą arba veiksmingą teisių gynimą, ir todėl turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos sistemos. Vis dėlto šis reglamentas neturėtų trukdyti kurti ir naudoti naujoviškus viešojo administravimo metodus, kuriuos įgyvendinant būtų naudinga plačiau naudotis reikalavimus atitinkančiomis ir saugiomis DI sistemomis, jeigu jos nekelia didelės rizikos juridiniams ir fiziniams asmenims. Be to, DI sistemos, kurios naudojamos fizinių asmenų kredito reitingui arba kreditingumui įvertinti, turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos DI sistemos, nes jomis remiantis asmenims suteikiama prieiga prie finansinių išteklių arba esminių paslaugų, pavyzdžiui, apgyvendinimo, elektros energijos ir telekomunikacijų paslaugų. Dėl tais tikslais naudojamų DI sistemų gali būti diskriminuojami asmenys arba grupės ir gali būti atkartojami įprastiniai diskriminavimo modeliai, pavyzdžiui, dėl rasinės ar etninės kilmės, lyties, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos, arba gali būti sukuriamos naujos diskriminacinio poveikio formos. Tačiau Sąjungos teisėje numatytos DI sistemos, kuriomis siekiama nustatyti sukčiavimą teikiant finansines paslaugas ir prudenciniais tikslais apskaičiuoti kredito įstaigų ir draudimo įmonių kapitalo reikalavimus, pagal šį reglamentą neturėtų būti laikomos didelės rizikos sistemomis. Be to, DI sistemos, skirtos naudoti su fiziniais asmenimis susijusiai rizikai vertinti ir kainodarai sveikatos ir gyvybės draudimo tikslais, taip pat gali daryti reikšmingą poveikį asmenų pragyvenimo šaltiniams ir, jei jos nėra tinkamai suprojektuotos, sukurtos ir naudojamos, gali pažeisti jų pagrindines teises ir sukelti rimtų pasekmių žmonių gyvybei ir sveikatai, įskaitant finansinę atskirtį ir diskriminaciją. Galiausiai DI sistemos, naudojamos fizinių asmenų skubios pagalbos skambučiams vertinti ir klasifikuoti arba teikiant arba nustatant prioritetines skubias pirmosios pagalbos paslaugas, įskaitant policijos, ugniagesių ir medicinos pagalbos paslaugas, taip pat teikiamos pagal neatidėliotinos medicinos pagalbos reikalingų pacientų skirstymo sistemas, taip pat turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos sistemos, nes jos sprendimus priima ypač kritinėse situacijose, susijusiose su asmenų gyvybe ir sveikata bei jų turtu;
(58)
Još jedno područje u kojem UI sustavima treba posvetiti posebnu pozornost jest dostupnost i uživanje određenih osnovnih privatnih i javnih usluga i naknada potrebnih za potpuno sudjelovanje u društvu ili poboljšanje životnog standarda osoba. Osobito, fizičke osobe koje podnose zahtjev za osnovne naknade i usluge javne pomoći od tijela javne vlasti ili ih od njih primaju, odnosno zdravstvene usluge, naknade socijalne sigurnosti, socijalne usluge kojima se pruža zaštita u slučajevima kao što su majčinstvo, bolest, nesreće na radu, uzdržavanost ili starost i gubitak zaposlenja te socijalna i stambena pomoć, obično ovise o tim naknadama i uslugama te su u ranjivom položaju u odnosu na nadležna tijela. Ako se UI sustavi upotrebljavaju za određivanje toga trebaju li tijela takve naknade i usluge dodijeliti, uskratiti, smanjiti, ukinuti ili tražiti njihov povrat, uključujući određivanje toga imaju li korisnici legitimno pravo na takve naknade ili usluge, ti sustavi mogu znatno utjecati na sredstva za život tih osoba i kršiti njihova temeljna prava, kao što je pravo na socijalnu zaštitu, nediskriminaciju, ljudsko dostojanstvo ili djelotvorno pravno sredstvo, te bi ih stoga trebalo klasificirati kao visokorizične. Međutim, ova Uredba ne bi trebala otežavati razvoj i primjenu inovativnih pristupa u javnoj upravi, koja bi imala koristi od šire upotrebe usklađenih i sigurnih UI sustava, pod uvjetom da ti sustavi ne podrazumijevaju velik rizik za pravne i fizičke osobe. Usto, UI sustave koji se upotrebljavaju za evaluaciju kreditnog rejtinga ili kreditne sposobnosti fizičkih osoba trebalo bi klasificirati kao visokorizične jer određuju pristup tih osoba financijskim resursima ili osnovnim uslugama kao što su stanovanje, električna energija i telekomunikacijske usluge. UI sustavi koji se upotrebljavaju u tu svrhu mogu dovesti do diskriminacije osoba ili skupina te perpetuirati povijesne obrasce diskriminacije, primjerice na temelju rasnog ili etničkog podrijetla, roda, invaliditeta, dobi ili seksualne orijentacije, ili mogu stvoriti nove vrste diskriminacijskih učinaka. Međutim, UI sustavi predviđeni pravom Unije u svrhu otkrivanja prijevara u ponudi financijskih usluga i u bonitetne svrhe za izračun kapitalnih zahtjeva kreditnih institucija i društava za osiguranje ne bi se trebali smatrati visokorizičnima na temelju ove Uredbe. Nadalje, UI sustavi namijenjeni procjeni rizika i određivanju cijena u odnosu na fizičke osobe za zdravstveno i životno osiguranje mogu znatno utjecati i na sredstva za život tih osoba, a ako nisu propisno dizajnirani, razvijeni i korišteni, mogu kršiti njihova temeljna prava i dovesti do ozbiljnih posljedica za život i zdravlje ljudi, uključujući financijsku isključenost i diskriminaciju. Na kraju, UI sustavi koji se upotrebljavaju za evaluaciju i klasifikaciju hitnih poziva fizičkih osoba ili za dispečiranje ili određivanje prioriteta pri dispečiranju hitnih službi, uključujući policiju, vatrogasce i medicinsku pomoć, kao i sustavi za trijažu pacijenata pri pružanju hitne skrbi, isto bi se trebali smatrati visokorizičnima jer donose odluke u situacijama koje su kritične za život i zdravlje osoba te za njihovu imovinu.
(59)
atsižvelgiant į teisėsaugos institucijų vaidmenį ir atsakomybę, jų veiksmams, kuriuos vykdant tam tikru būdu naudojamos DI sistemos, būdingas didelis galios disbalansas ir jie gali lemti fizinio asmens sekimą, areštą arba jo laisvės apribojimą, taip pat daryti kitokį neigiamą poveikį Chartijoje garantuojamoms pagrindinėms teisėms. Visų pirma, jeigu DI sistema mokoma naudojant nekokybiškus duomenis, neatitinka jai keliamų pakankamų veikimo efektyvumo, tikslumo ar patikimumo reikalavimų arba nėra tinkamai suprojektuota ir išbandyta prieš pateikiant ją rinkai arba kitaip pradedant naudoti, ji gali atrinkti asmenis diskriminuojančiu arba kitokiu neteisingu arba nesąžiningu būdu. Be to, jei DI sistemos nėra pakankamai skaidrios, suprantamos ir dokumentuojamos, gali būti trukdoma užtikrinti svarbias procesines pagrindines teises, pavyzdžiui, teisę į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat teisę į gynybą ir nekaltumo prezumpciją. Todėl yra tinkama klasifikuoti kaip didelės rizikos įvairias DI sistemas (jei jas leidžiama naudoti pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus), skirtas naudoti teisėsaugos tikslais, kai tikslumas, patikimumas ir skaidrumas yra ypač svarbūs siekiant išvengti neigiamų pasekmių, išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ir užtikrinti atskaitomybę bei veiksmingą teisių gynimą. Atsižvelgiant į veiklos pobūdį ir su ja susijusią riziką, tos didelės rizikos DI sistemos visų pirma turėtų apimti DI sistemas, skirtas teisėsaugos institucijoms (arba jų vardu) arba teisėsaugos institucijoms padedančioms Sąjungos įstaigoms, organams ar agentūroms naudoti tam, kad būtų galima įvertinti riziką fiziniam asmeniui tapti nusikalstamų veikų auka (pavyzdžiui, poligrafus ir panašias priemones), tam, kad būtų galima įvertinti įrodymų patikimumą atliekant nusikalstamų veikų tyrimą ar vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jas ir, jei tai nedraudžiama pagal šį reglamentą, tam, kad būtų galima įvertinti fizinio asmens nusikalstamumo ar pakartotinio nusikalstamumo riziką remiantis ne tik fizinių asmenų profiliavimu ar asmenybės savybių ir bruožų įvertinimu arba ankstesniu fizinių asmenų ar grupių nusikalstamu elgesiu, ir profiliavimui nustatant, tiriant nusikalstamas veikas arba vykdant baudžiamąjį persekiojimą už jas. DI sistemos, skirtos konkrečiai naudoti mokesčių inspekcijų ir muitinių administracinėse bylose, taip pat administracines užduotis atliekančių finansinės žvalgybos padalinių informacijos analizei pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu teisės aktus, neturėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos DI sistemos, teisėsaugos institucijų naudojamos nusikalstamų veikų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais. Teisėsaugos ir kitos atitinkamos valdžios institucijos neturėtų naudoti DI priemonių taip, kad tai taptų nelygybės ar atskirties veiksniu. Nereikėtų ignoruoti DI priemonių naudojimo poveikio įtariamųjų teisėms į gynybą, visų pirma to, kad sunku gauti prasmingos informacijos apie tų sistemų veikimą ir dėl to atsirandančių sunkumų ginčijant jų rezultatus teisme, ypač fiziniams asmenims, kurių atžvilgiu atliekamas tyrimas;
(59)
S obzirom na njihovu ulogu i odgovornost, postupcima tijelâ kaznenog progona koji uključuju određene oblike korištenja UI sustavâ svojstvena je znatna neravnoteža moći i mogu dovesti do nadzora, uhićenja ili oduzimanja slobode fizičkih osoba, kao i do drugih nepovoljnih učinaka na temeljna prava zajamčena Poveljom. Posebice, ako UI sustav nije treniran s pomoću visokokvalitetnih podataka, ne ispunjava odgovarajuće zahtjeve u pogledu svoje učinkovitosti, točnosti ili otpornosti ili nije pravilno dizajniran i testiran prije stavljanja na tržište ili u upotrebu, može izdvajati ljude na diskriminatoran ili na drugačije netočan ili nepravedan način. Nadalje, ostvarivanje važnih postupovnih temeljnih prava, kao što su pravo na djelotvorno pravno sredstvo i na pošteno suđenje te pravo na obranu i pretpostavku nedužnosti, moglo bi biti otežano, osobito ako takvi UI sustavi nisu dovoljno transparentni, objašnjivi i dokumentirani. Stoga je primjereno, u mjeri u kojoj je njihovo korištenje dopušteno na temelju relevantnog prava Unije i nacionalnog prava, klasificirati kao visokorizične one UI sustave koji su namijenjeni korištenju u kontekstu kaznenog progona ako su točnost, pouzdanost i transparentnost osobito važne kako bi se izbjegli nepovoljni utjecaji, zadržalo povjerenje javnosti te osigurala odgovornost i djelotvorna pravna zaštita. S obzirom na prirodu tih aktivnosti i s njima povezane rizike, ti visokorizični UI sustavi trebali bi osobito uključivati UI sustave namijenjene za korištenje od strane tijela kaznenog progona ili u njihovo ime ili za korištenje od strane institucija, tijela, ureda ili agencija Unije radi potpore tijelima kaznenog progona za procjenu rizika fizičke osobe da postane žrtva kaznenih djela, kao poligrafi i slični alati, za evaluaciju pouzdanosti dokaza tijekom istrage ili progona kaznenih djela i, u mjeri u kojoj to nije zabranjeno na temelju ove Uredbe, za procjenu rizika da fizička osoba počini ili ponovno počini kazneno djelo ne isključivo na osnovi izrade profila fizičkih osoba ili procjene osobina i značajki ili prethodnog kriminalnog ponašanja fizičkih osoba ili skupina, za izradu profila tijekom otkrivanja, istrage ili progona kaznenih djela. UI sustave posebno namijenjene za upravne postupke poreznih i carinskih tijela i financijsko-obavještajnih jedinica koje provode administrativne zadaće analize informacija na temelju prava Unije o sprečavanju pranja novca ne bi trebalo klasificirati kao visokorizične UI sustave koje tijela kaznenog progona upotrebljavaju u svrhu sprečavanja, otkrivanja, istrage i progona kaznenih djela. Tijela kaznenog progona ni druga relevantna tijela ne bi smjela koristiti UI alate tako da postanu čimbenik nejednakosti ili isključenosti. Ne bi se trebao zanemariti utjecaj korištenja UI alata na prava osumnjičenika na obranu, osobito s obzirom na poteškoću u dobivanju smislenih informacija o funkcioniranju tih sustava i posljedičnu poteškoću u osporavanju njihovih rezultata na sudu, osobito za fizičke osobe pod istragom.
(60)
migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityje naudojamos DI sistemos daro poveikį žmonėms, kurie dažnai yra ypač pažeidžiamoje padėtyje ir yra priklausomi nuo kompetentingų valdžios institucijų veiksmų rezultato. Todėl šiomis aplinkybėmis naudojamų DI sistemų tikslumas, nediskriminacinis pobūdis ir skaidrumas yra labai svarbūs, siekiant garantuoti pagarbą asmenų, kuriems daromas poveikis, pagrindinėms teisėms, visų pirma jų laisvo judėjimo teisei, teisei nebūti diskriminuojamiems, teisei į privataus gyvenimo ir asmens duomenų apsaugą, teisei į tarptautinę apsaugą ir gerą administravimą. Todėl tikslinga kaip didelės rizikos sistemas klasifikuoti DI sistemas (jei jų naudojimas leidžiamas pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, skirtus kompetentingoms valdžios institucijoms (arba jų vardu) arba Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, kuriems tenka migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo sričių užduotys (pavyzdžiui, poligrafus ir panašias priemones), naudoti tam, kad būtų galima įvertinti tam tikrą fizinių asmenų, atvykstančių į valstybės narės teritoriją arba prašančių vizos ar prieglobsčio, keliamą riziką, kad kompetentingoms valdžios institucijoms būtų padedama nagrinėti prieglobsčio, vizos ir leidimo gyventi prašymus ir susijusius skundus, įskaitant susijusius įrodymų patikimumo vertinimus, siekiant tikslo nustatyti, ar tam tikro statuso prašantys fiziniai asmenys atitinka reikalavimus, fizinių asmenų aptikimo, atpažinimo arba identifikavimo migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo kontekste (išskyrus kelionės dokumentų tikrinimą) tikslu. Migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityje naudojamos DI sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų atitikti atitinkamus procedūrinius reikalavimus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 810/2009 (32), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/32/ES (33) ir kituose susijusiuose Sąjungos teisės aktuose. Valstybės narės ar Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros jokiomis aplinkybėmis neturėtų naudoti DI sistemų migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityse kaip priemonių tam, kad apeitų savo tarptautinius įsipareigojimus pagal 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtą JT konvenciją dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais 1967 m. sausio 31 d. protokolu. Tos sistemos taip pat neturėtų būti naudojamos siekiant kokiu nors būdu pažeisti negrąžinimo principą arba neleisti asmenims atvykti į Sąjungos teritoriją saugiais ir veiksmingais teisėtais būdais, įskaitant teisę į tarptautinę apsaugą;
(60)
UI sustavi koji se upotrebljavaju u području migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice utječu na osobe koje su često u osobito ranjivu položaju i koje ovise o ishodu postupaka nadležnih tijela javne vlasti. Točnost, nediskriminacija i transparentnost UI sustava koji se upotrebljavaju u tim kontekstima stoga su posebno važne kako bi se zajamčilo poštovanje temeljnih prava zahvaćenih osoba, osobito njihovih prava na slobodno kretanje, nediskriminaciju, zaštitu privatnog života i osobnih podataka, međunarodnu zaštitu i dobru upravu. Stoga je primjereno klasificirati kao visokorizične, u mjeri u kojoj je njihovo korištenje dopušteno na temelju relevantnog prava Unije i nacionalnog prava, UI sustave namijenjene za korištenje od strane nadležnih tijela javne vlasti ili institucija, tijela, ureda ili agencija Unije ili u njihovo ime, a koji su zaduženi za zadaće u području migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice, kao poligrafe i slične alate, za procjenu određenih rizika koje predstavljaju fizičke osobe koje ulaze na državno područje države članice ili podnose zahtjev za vizu ili azil, za pomoć nadležnim tijelima javne vlasti u razmatranju, uključujući povezanu procjenu pouzdanosti dokaza, zahtjevâ za azil, viza i boravišnih dozvola te povezanih pritužbi u pogledu cilja utvrđivanja prihvatljivosti fizičkih osoba koje podnose zahtjev za određeni status, u svrhu otkrivanja, priznavanja ili identifikacije fizičkih osoba u kontekstu migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice, uz iznimku provjere putnih isprava. UI sustavi koji se upotrebljavaju u području migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice obuhvaćeni ovom Uredbom trebali bi biti u skladu s relevantnim postupovnim zahtjevima utvrđenima Uredbom (EZ) 810/2009 Europskog parlamenta i Vijeća (32), Direktivom 2013/32/EU Europskog parlamenta i Vijeća (33) i drugim relevantnim pravom Unije. Države članice odnosno institucije, tijela, uredi ili agencije Unije ni u kojem slučaju ne bi smjeli koristiti UI sustave u području migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice kao sredstvo za zaobilaženje svojih međunarodnih obveza na temelju Konvencije UN-a o statusu izbjeglica potpisane u Ženevi 28. srpnja 1951., kako je izmijenjena Protokolom od 31. siječnja 1967. Njima se ne bi trebalo ni na koji način kršiti načelo zabrane prisilnog udaljenja ili vraćanja niti uskraćivati sigurne i djelotvorne zakonite načine za dolazak na područje Unije, uključujući pravo na međunarodnu zaštitu.
(61)
tam tikros DI sistemos, skirtos teisingumui vykdyti ir demokratiniams procesams, turėtų būti klasifikuojamos kaip keliančios didelę riziką, atsižvelgiant į tai, kad jos gali daryti reikšmingą poveikį demokratijai, teisinės valstybės principui, individualioms laisvėms, taip pat teisei į veiksmingą teisių gynimo priemonę ir teisingą bylos nagrinėjimą. Visų pirma siekiant šalinti galimą šališkumo, klaidų ir neskaidrumo riziką, didelės rizikos DI sistemoms tinkama priskirti sistemas, skirtas naudoti teisminėms institucijoms arba jų vardu, siekiant padėti teisminėms institucijoms ieškoti faktų ir aiškinti faktus ir teisę ir taikyti įstatymus konkretiems faktų rinkiniams. DI sistemos, skirtos naudoti alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigose minėtais tikslais, taip pat turėtų būti laikomos didelės rizikos sistemomis, kai alternatyvaus ginčų sprendimo proceso rezultatai sukelia teisinį poveikį šalims. DI priemonių naudojimas gali sustiprinti teisėjų gebėjimą priimti sprendimus ar teismų nepriklausomumą, bet neturėtų jų pakeisti – galutinį sprendimą privalo priimti žmogus. Tačiau DI sistemų klasifikavimas kaip didelės rizikos sistemų neturėtų būti taikomas DI sistemoms, skirtoms grynai papildomai administracinei veiklai, kuri nedaro poveikio faktiniam teisingumo vykdymui individualiais atvejais, pavyzdžiui, teismo sprendimų, dokumentų arba duomenų anoniminimui arba pseudoniminimui, darbuotojų tarpusavio ryšiams arba administracinėms užduotims;
(61)
Određene UI sustave namijenjene sudovanju i demokratskim procesima trebalo bi klasificirati kao visokorizične s obzirom na njihov potencijalno velik utjecaj na demokraciju, vladavinu prava, osobne slobode te pravo na djelotvoran pravno sredstvo i na pošteno suđenje. Točnije, radi odgovora na rizike od mogućih pristranosti, pogrešaka i netransparentnosti, primjereno je klasificirati kao visokorizične one UI sustave koji su namijenjeni korištenju od strane pravosudnog tijela ili u njegovo ime za pomoć pravosudnim tijelima u istraživanju i tumačenju činjenica i prava te primjeni prava na konkretan skup činjenica. UI sustavi namijenjeni korištenju od strane tijela za alternativno rješavanje sporova u te svrhe također bi se trebali smatrati visokorizičnima ako ishodi postupka alternativnog rješavanja sporova proizvode pravne učinke za stranke. Alati umjetne inteligencije mogu biti potpora ovlasti sudaca za donošenje odluka ili neovisnosti sudstva, ali ih ne bi smjeli zamijeniti: konačno donošenje odluka mora i dalje biti aktivnost koju obavljaju ljudi. Klasifikacija UI sustava kao visokorizičnih ne bi se trebala odnositi na UI sustave namijenjene isključivo pomoćnim administrativnim aktivnostima koje ne utječu na stvarno sudovanje u pojedinačnim slučajevima, kao što su anonimizacija ili pseudonimizacija sudskih odluka, dokumenata ili podataka, komunikacija među osobljem ili administrativne zadaće.
(62)
nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2024/900 (34) numatytoms taisyklėms ir siekiant šalinti nederamo išorinio kišimosi į Chartijos 39 straipsnyje įtvirtintą balsavimo teisę ir neigiamo poveikio demokratijai ir teisinei valstybei riziką, DI sistemos, skirtos naudoti siekiant daryti įtaką rinkimų ar referendumų rezultatams arba fizinių asmenų balsavimo elgsenai balsuojant rinkimuose ar referendumuose, turėtų būti klasifikuojamos kaip didelės rizikos DI sistemos, išskyrus DI sistemas, kurių išvediniai fiziniams asmenims nedaro tiesioginio poveikio, pavyzdžiui, priemones, naudojamas politinėms kampanijoms organizuoti, optimizuoti ir struktūrizuoti administraciniu ir logistiniu požiūriu;
(62)
Ne dovodeći u pitanja pravila predviđena u Uredbi (EU) 2024/900. Europskog parlamenta i Vijeća (34), te kako bi se uklonili rizici od neopravdanog vanjskog uplitanja u pravo glasa utvrđeno u članku 39. Povelje i od nerazmjernih učinaka na demokraciju i vladavinu prava, UI sustave namijenjene za korištenje kako bi se utjecalo na ishod izbora ili referenduma ili na ponašanje fizičkih osoba tijekom glasovanja na izborima ili referendumima trebalo bi klasificirati kao visokorizične UI sustave, uz iznimku UI sustava čijim izlaznim vrijednostima fizičke osobe nisu izravno izložene, kao što su alati koji se upotrebljavaju za organizaciju, optimizaciju i strukturiranje političkih kampanja s administrativnog i logističkog stajališta.
(63)
tai, kad DI sistema pagal šį reglamentą klasifikuojama kaip didelės rizikos DI sistema, neturėtų reikšti, kad tos sistemos naudojimas yra teisėtas pagal kitus Sąjungos teisės aktus arba nacionalinę teisę, kuri yra suderinama su Sąjungos teise, pavyzdžiui, dėl asmens duomenų apsaugos, poligrafų ir panašių priemonių ar kitų sistemų, skirtų fizinių asmenų emocinei būklei nustatyti, naudojimo. Bet kuris toks naudojimas turėtų būti tęsiamas tik laikantis iš Chartijos ir taikomų Sąjungos antrinės teisės aktų ir nacionalinės teisės kylančių taikytinų reikalavimų. Šis reglamentas neturėtų būti suprantamas taip, kad juo nustatomas teisinis asmens duomenų, kai aktualu, įskaitant specialias asmens duomenų kategorijas, tvarkymo pagrindas, nebent šiame reglamente konkrečiai numatyta kitaip;
(63)
Činjenicu da je pojedini UI sustav klasificiran kao visokorizičan na temelju ove Uredbe ne bi trebalo tumačiti kao da je korištenje tog sustava zakonito na temelju drugih pravnih akata Unije ili nacionalnog prava usklađenog s pravom Unije, primjerice prava o zaštiti osobnih podataka, o korištenju poligrafa i sličnih alata ili drugih sustava kojima se utvrđuje emocionalno stanje fizičkih osoba. Svako takvo korištenje trebalo bi se i dalje ostvarivati samo u skladu s primjenjivim zahtjevima koji proizlaze iz Povelje te primjenjivih akata sekundarnog prava Unije i nacionalnog prava. Ovu Uredbu ne bi trebalo tumačiti kao pružanje pravne osnove za obradu osobnih podataka, uključujući, ako je to relevantno, posebne kategorije osobnih podataka, osim ako je u ovoj Uredbi izričito predviđeno drugačije.
(64)
siekiant sumažinti pateikiamų rinkai arba pradėtų naudoti didelės rizikos DI sistemų keliamą riziką ir užtikrinti aukšto lygio patikimumą, didelės rizikos DI sistemoms reikėtų taikyti tam tikrus privalomus reikalavimus, atsižvelgiant į numatytąją sistemos naudojimo paskirtį ir DI sistemos naudojimo kontekstą ir laikantis rizikos valdymo sistemos, kurią turi nustatyti tiekėjas. Kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai, priemonėmis, kurias tiekėjai priima siekdami laikytis privalomų šio reglamento reikalavimų, turėtų būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus pažangiausius DI srities metodus, jos turėtų būti proporcingos ir veiksmingos. Remiantis naująja teisės aktų sistema, kaip paaiškinta Komisijos pranešime „2022 m. Mėlynasis vadovas dėl gaminius reglamentuojančių ES taisyklių įgyvendinimo“, bendra taisyklė yra ta, kad vienam gaminiui gali būti taikomas daugiau nei vienas Sąjungos derinamasis teisės aktas, nes pateikti rinkai arba pradėti naudoti galima tik tada, kai gaminys atitinka visus taikytinus Sąjungos derinamuosius teisės aktus. DI sistemų, kurioms taikomi šio reglamento reikalavimai, keliami pavojai yra susiję su kitais aspektais nei tie, kuriuos apima esami Sąjungos derinamieji teisės aktai, todėl šio reglamento reikalavimai papildytų esamą Sąjungos derinamųjų teisės aktų sistemą. Pavyzdžiui, mašinos ar medicinos priemonių gaminiai, kuriuose įdiegta DI sistema, gali kelti riziką, kurios neapima atitinkamuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatyti esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, nes tais sektorių teisės aktais nereglamentuojama DI sistemoms būdinga rizika. Todėl vienu metu turi būti taikomi įvairūs teisėkūros procedūra priimami aktai ir jie turi papildyti vienas kitą. Siekiant užtikrinti suderinamumą ir išvengti nereikalingos administracinės naštos ir nereikalingų išlaidų, gaminio, kuriame yra viena ar daugiau didelės rizikos DI sistemų, kurioms taikomi šio reglamento ir Sąjungos derinamųjų teisės aktų, grindžiamų naująja teisės aktų sistema ir išvardytų šio reglamento priede, reikalavimai, tiekėjai turėtų būti lankstūs, kiek tai susiję su veiklos sprendimais dėl to, kaip optimaliai užtikrinti gaminio, kuriame yra viena ar daugiau DI sistemų, atitiktį visiems taikytiniems tų Sąjungos derinamųjų teisės aktų reikalavimams. Tas lankstumas galėtų reikšti, pavyzdžiui, tiekėjo sprendimą dalį reikalingų bandymų ir ataskaitų teikimo procesų, informacijos ir dokumentų, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą, įtraukti į jau esamus dokumentus ir procedūras, kurių reikalaujama pagal esamus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, grindžiamus naująja teisės aktų sistema ir išvardytus šio reglamento priede. Tai jokiu būdu neturėtų pakenkti tiekėjo pareigai laikytis visų taikytinų reikalavimų;
(64)
Kako bi se smanjili rizici visokorizičnih UI sustava koji su stavljeni na tržište ili u upotrebu i kako bi se osigurala visoka razina pouzdanosti, na visokorizične UI sustave trebali bi se primjenjivati određeni obvezni zahtjevi, uzimajući u obzir namjenu i kontekst korištenja UI sustava i u skladu sa sustavom upravljanja rizikom koji treba uspostaviti dobavljač. Mjerama koje dobavljači donose radi usklađivanja s obveznim zahtjevima ove Uredbe trebalo bi uzeti u obzir općepriznata najnovija dostignuća u području umjetne inteligencije i te bi mjere trebale biti razmjerne i djelotvorne za postizanje ciljeva ove Uredbe. Na temelju novog zakonodavnog okvira, kako je pojašnjeno u obavijesti Komisije pod nazivom „‚Plavi vodič’ o provedbi pravila EU-a o proizvodima 2022.”, opće je pravilo da se više od jednog pravnog akta zakonodavstva Unije o usklađivanju može primjenjivati na jedan proizvod jer se stavljanje na raspolaganje ili u upotrebu može provesti samo ako je proizvod u skladu sa svim primjenjivim zakonodavstvom Unije o usklađivanju. Opasnosti UI sustavâ obuhvaćene zahtjevima ove Uredbe odnose se na različite aspekte od onih u postojećem zakonodavstvu Unije o usklađivanju te bi se stoga zahtjevima ove Uredbe dopunio postojeći skup zakonodavstva Unije o usklađivanju. Na primjer, strojevi ili medicinski proizvodi u koje je ugrađen UI sustav mogli bi predstavljati rizike koji nisu obuhvaćeni osnovnim zdravstvenim i sigurnosnim zahtjevima utvrđenima u relevantnom zakonodavstvu Unije o usklađivanju jer se to sektorsko pravo ne bavi rizicima specifičnima za UI sustave. Zbog toga je potrebna istovremena i komplementarna primjena raznih zakonodavnih akata. Kako bi se osigurala dosljednost i izbjeglo nepotrebno administrativno opterećenje i nepotrebni troškovi, dobavljači proizvoda koji sadržava jedan ili više visokorizičnih UI sustava, na koje se primjenjuju zahtjevi iz ove Uredbe i zahtjevi iz zakonodavstva Unije o usklađivanju na temelju novog zakonodavnog okvira i navedeni u prilogu ovoj Uredbi, trebali bi biti fleksibilni u pogledu operativnih odluka o tome kako na najbolji način osigurati usklađenost proizvoda koji sadržava jedan ili više UI sustava sa svim primjenjivim zahtjevima zakonodavstva Unije o usklađivanju. Ta bi fleksibilnost mogla značiti, na primjer, odluku dobavljača da dio potrebnih postupaka testiranja i izvješćivanja, informacija i dokumentacije koji se zahtijevaju na temelju ove Uredbe integrira u već postojeću dokumentaciju i postupke koji se zahtijevaju na temelju postojećeg zakonodavstva Unije o usklađivanju koje se temelji na novom zakonodavnom okviru i koje je navedeno u prilogu ovoj Uredbi. To ni na koji način ne bi trebalo umanjiti obvezu dobavljača da poštuje sve primjenjive zahtjeve.
(65)
rizikos valdymo sistemą turėtų sudaryti suplanuotas ir per visą didelės rizikos DI sistemos gyvavimo ciklą vykstantis nuolatinis kartotinis procesas. Tuo procesu turėtų būti siekiama nustatyti ir sumažinti atitinkamą DI sistemų riziką sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms. Rizikos valdymo sistema turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atnaujinama, kad būtų užtikrintas jos nuolatinis veiksmingumas, taip pat visų svarbių sprendimų ir veiksmų, kurių imamasi pagal šį reglamentą, pagrindimas ir dokumentavimas. Šiuo procesu turėtų būti užtikrinama, kad tiekėjas nustatytų riziką ar neigiamą poveikį ir įgyvendintų žinomos ir pagrįstai numatomos DI sistemų rizikos sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms mažinimo priemones, atsižvelgdamas į jų numatytąją paskirtį ir pagrįstai numatomą netinkamą naudojimą, įskaitant galimą riziką, kylančią dėl DI sistemos ir aplinkos, kurioje ji veikia, sąveikos. Rizikos valdymo sistemoje turėtų būti patvirtintos tinkamiausios rizikos valdymo priemonės, atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus DI srityje. Nustatydamas tinkamiausias rizikos valdymo priemones, tiekėjas turėtų dokumentuoti ir paaiškinti savo pasirinkimus ir, kai aktualu, įtraukti ekspertus ir išorės suinteresuotuosius subjektus. Nustatydamas pagrįstai numatomą netinkamą didelės rizikos DI sistemų naudojimą, tiekėjas turėtų apimti naudojimą DI sistemų, kurios, nors tiesiogiai ir nepatenka į numatytąją paskirtį ir nėra numatytos naudojimo instrukcijoje, vis dėlto pagrįstai tikėtinai gali būti netinkamai naudojamos dėl lengvai nuspėjamo žmogaus elgesio konkrečios DI sistemos konkrečių ypatumų ir naudojimo kontekste. Visos žinomos ar numatomos aplinkybės, susijusios su didelės rizikos DI sistemos naudojimu pagal numatytąją paskirtį arba pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, dėl kurio gali kilti rizika sveikatai ir saugai arba pagrindinėms teisėms, turėtų būti įtrauktos į tiekėjo pateikiamas naudojimo instrukcijas. Taip siekiama užtikrinti, kad diegėjas žinotų apie jas ir į jas atsižvelgtų naudodamas didelės rizikos DI sistemą. Neturėtų būti reikalaujama, kad tiekėjas, nustatydamas ir įgyvendindamas rizikos mažinimo priemones, susijusias su numatomu netinkamu naudojimu pagal šį reglamentą, siekdamas kovoti su numatomu netinkamo naudojimu didelės rizikos DI sistemai taikytų konkrečias papildomas mokymo priemones. Tačiau tiekėjai raginami apsvarstyti galimybę tokias papildomas mokymo priemones taikyti tam, kad prireikus atitinkamai būtų sumažintas pagrįstai numatomas netinkamas naudojimas;
(65)
Sustav upravljanja rizikom trebao bi se sastojati od kontinuiranog iterativnog procesa koji se planira i izvodi tijekom cijelog životnog ciklusa visokorizičnog UI sustava. Taj bi proces trebao biti usmjeren na utvrđivanje i ublažavanje relevantnih rizika UI sustavâ za zdravlje, sigurnost i temeljna prava. Sustav upravljanja rizikom trebalo bi redovito preispitivati i ažurirati kako bi se osigurala njegova kontinuirana djelotvornost, kao i obrazlaganje i dokumentiranje svih važnih donesenih odluka i poduzetih mjera koje podliježu ovoj Uredbi. Tim bi procesom trebalo osigurati da dobavljač utvrdi rizike ili nepovoljne učinke i provede mjere za ublažavanje poznatih i razumno predvidljivih rizika UI sustavâ za zdravlje, sigurnost i temeljna prava s obzirom na njihovu namjenu i razumno predvidljivu pogrešnu upotrebu, uključujući moguće rizike koji proizlaze iz interakcije između UI sustava i okružja u kojem djeluje. Sustav upravljanja rizikom trebao bi primjenjivati najprikladnije mjere upravljanja rizikom s obzirom na najnovija dostignuća u području umjetne inteligencije. Pri utvrđivanju najprikladnijih mjera upravljanja rizikom dobavljač bi trebao dokumentirati i objasniti donesene odluke te, prema potrebi, uključiti stručnjake i vanjske dionike. Pri utvrđivanju razumno predvidljive pogrešne upotrebe visokorizičnih UI sustava dobavljač bi trebao obuhvatiti korištenja UI sustavâ za koja se, iako nisu izravno obuhvaćena namjenom i navedena u uputama za korištenje, ipak može razumno pretpostaviti da će proizaći iz lako predvidljivog ljudskog ponašanja u kontekstu specifičnih značajki i korištenja određenog UI sustava. Sve poznate i predvidljive okolnosti povezane s korištenjem visokorizičnog UI sustava u skladu s njegovom namjenom ili u uvjetima razumno predvidljive pogrešne upotrebe, koja može prouzročiti rizike za zdravlje i sigurnost ili temeljna prava, trebale bi biti navedene u uputama za korištenje koje pruža dobavljač. Time treba osigurati da ih je subjekt koji uvodi sustav svjestan i da ih uzme u obzir pri korištenju visokorizičnog UI sustava. Utvrđivanje i provedba mjera za ublažavanje rizika od predvidljive pogrešne upotrebe na temelju ove Uredbe ne bi trebali iziskivati posebno dodatno osposobljavanje za visokorizični UI sustav od strane dobavljača kako bi ih se riješila razumno predvidljiva pogrešna upotreba. Međutim, dobavljače se potiče da razmotre takve dodatne mjere osposobljavanja kako bi se ublažile razumno predvidljive pogrešne upotrebe ako je to potrebno i primjereno.
(66)
didelės rizikos DI sistemoms turėtų būti taikomi reikalavimai dėl rizikos valdymo, naudojamų duomenų rinkinių kokybės ir aktualumo, techninių dokumentų ir įrašų saugojimo, skaidrumo ir informacijos teikimo diegėjams, žmogaus vykdomos priežiūros, patikimumo, tikslumo ir kibernetinio saugumo. Tie reikalavimai yra būtini siekiant veiksmingai sumažinti riziką sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms. Jeigu nėra pagrįstai prieinamų jokių kitų mažiau prekybą ribojančių priemonių, tie reikalavimai nėra nepagrįsti prekybos apribojimai;
(66)
Zahtjevi bi se trebali primjenjivati na visokorizične UI sustave u pogledu upravljanja rizikom, kvalitete i relevantnosti korištenih skupova podataka, tehničke dokumentacije i vođenja evidencije, transparentnosti i pružanja informacija subjektima koji uvode sustav, ljudskog nadzora te otpornosti, točnosti i kibernetičke sigurnosti. Ti su zahtjevi potrebni kako bi se djelotvorno ublažili rizici za zdravlje, sigurnost i temeljna prava. S obzirom na to da druge mjere kojima se manje ograničava trgovina nisu u razumnoj mjeri dostupne ti zahtjevi nisu neopravdana ograničenja u području trgovine.
(67)
kokybiški duomenys ir prieiga prie kokybiškų duomenų atlieka esminį vaidmenį nustatant daugelio DI sistemų struktūrą ir užtikrinant efektyvų jų veikimą, ypač tais atvejais, kai naudojami su modelių mokymu susiję metodai, siekiant užtikrinti, kad didelės rizikos DI sistema veiktų kaip numatyta, saugiai ir netaptų pagal Sąjungos teisę draudžiamos diskriminacijos šaltiniu. Norint parengti kokybiškus mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkinius, reikia įdiegti tinkamą duomenų valdymo ir tvarkymo praktiką. Mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniai, įskaitant etiketes, turėtų būti aktualūs, pakankamai reprezentatyvūs ir, kiek įmanoma, be klaidų ir išsamūs, atsižvelgiant į numatytąją sistemos paskirtį. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas laikytis Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktų, pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2016/679, duomenų valdymo ir tvarkymo praktika asmens duomenų atveju turėtų būti tokia, kad būtų užtikrinamas skaidrumas, susijęs su pradiniu duomenų rinkimo tikslu. Duomenų rinkiniai taip pat turėtų turėti tinkamas statistines savybes, be kita ko, kiek tai susiję su asmenimis ar asmenų grupėmis, kurių atžvilgiu ketinama naudoti didelės rizikos DI sistemą, ypatingą dėmesį skiriant galimo šališkumo duomenų rinkiniuose, kuris gali daryti poveikį asmenų sveikatai ir saugai, neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms arba lemti pagal Sąjungos teisę draudžiamą diskriminaciją, mažinimui, ypač tais atvejais, kai duomenų išvediniai daro įtaką būsimoms operacijoms (grįžtamojo ryšio grandinės). Pavyzdžiui, šališkumas gali būti būdingas pagrindiniams duomenų rinkiniams, ypač kai naudojami ankstesni duomenys, arba jis gali atsirasti diegiant sistemas realiomis sąlygomis. DI sistemų teikiamiems rezultatams įtakos galėtų turėti toks būdingas šališkumas, kuris yra linkęs palaipsniui didėti ir taip įtvirtinti ir sustiprinti esamą diskriminaciją, ypač tam tikroms pažeidžiamoms grupėms, įskaitant rasines ar etnines grupes, priklausančių asmenų diskriminaciją. Reikalavimas, kad duomenų rinkiniai būtų kiek įmanoma išsamesni ir juose nebūtų klaidų, neturėtų daryti poveikio privatumo užtikrinimo priemonių naudojimui kuriant ir bandant DI sistemas. Visų pirma, kiek to reikia atsižvelgiant į numatytąją paskirtį, duomenų rinkiniai turėtų būti grindžiami požymiais, ypatumais ar elementais, būdingais konkrečiai geografinei, kontekstinei, elgsenos ar funkcinei aplinkai, kurioje DI sistema yra skirta naudoti. Su duomenų valdymu susijusių reikalavimų galima laikytis kreipiantis į trečiąsias šalis, kurios teikia sertifikuotas atitikties užtikrinimo paslaugas, įskaitant duomenų valdymo, duomenų rinkinių vientisumo ir duomenų mokymo, validavimo ir bandymo praktikos tikrinimą, jei užtikrinamas šiame reglamente nustatytų duomenų reikalavimų laikymasis;
(67)
Visokokvalitetni podaci i pristup njima imaju ključnu ulogu u pružanju strukture i osiguravanju učinkovitosti mnogih UI sustava, posebno kad se upotrebljavaju tehnike s treniranjem modelâ, s ciljem da visokorizični UI sustav funkcionira kako je predviđeno i sigurno te da ne postane izvor diskriminacije koja je zabranjena pravom Unije. Visokokvalitetni skupovi podataka za treniranje, validaciju i testiranje zahtijevaju provedbu odgovarajućih praksi upravljanja i rukovanja podacima. Skupovi podataka za treniranje, validaciju i testiranje, uključujući oznake, trebali bi biti relevantni, dovoljno reprezentativni i u najvećoj mogućoj mjeri biti bez pogrešaka te potpuni s obzirom na namjenu sustava. Kako bi se olakšala usklađenost s pravom Unije o zaštiti podataka, kao što je Uredba (EU) 2016/679, prakse upravljanja i rukovanja podacima trebale bi u slučaju osobnih podataka uključivati transparentnost u vezi s izvornom svrhom prikupljanja podataka. Skupovi podataka trebali bi imati i odgovarajuća statistička obilježja, među ostalim i u pogledu osoba ili skupina osoba u vezi s kojima se visokorizični UI sustav namjerava koristiti, pri čemu se posebna pažnja posvećuje ublažavanju mogućih pristranosti u skupovima podataka, koje bi mogle utjecati na zdravlje i sigurnost osoba, negativno utjecati na temeljna prava ili dovesti do diskriminacije zabranjene pravom Unije, osobito ako izlazne vrijednosti utječu na ulazne vrijednosti za buduće operacije (povratne veze). Pristranosti mogu primjerice biti inherentne temeljnim skupovima podataka, osobito kad se upotrebljavaju povijesni podaci, ili se mogu generirati kad se sustavi implementiraju u stvarnom svijetu. Na rezultate koje pružaju UI sustavi mogle bi utjecati takve inherentne pristranosti koje imaju tendenciju postupnog povećanja, čime se perpetuira i pojačava postojeća diskriminacija, posebno za osobe koje pripadaju određenim skupinama ranjivih osoba, uključujući rasne ili etničke skupine. Zahtjev da skupovi podataka u najvećoj mogućoj mjeri budu potpuni i bez pogrešaka ne bi trebao utjecati na primjenu tehnika za zaštitu privatnosti u kontekstu razvoja i testiranja UI sustavâ. U skupovima podataka osobito se u obzir uzimaju, u mjeri u kojoj to iziskuje njihova namjena, obilježja, značajke ili elementi specifični za zemljopisno, kontekstualno, bihevioralno ili funkcionalno okružje u kojem se UI sustav namjerava upotrebljavati. Zahtjevi povezani s upravljanjem podacima mogu se ispuniti angažiranjem trećih strana koje nude certificirane usluge usklađivanja, uključujući provjeru upravljanja podacima, cjelovitosti skupa podataka te prakse treniranja, validacije i testiranja podataka, u mjeri u kojoj je osigurana usklađenost sa zahtjevima u pogledu podataka iz ove Uredbe.
(68)
kad galėtų kurti ir vertinti didelės rizikos DI sistemas, tam tikri subjektai, pavyzdžiui, tiekėjai, notifikuotosios įstaigos ir kiti susiję subjektai, pavyzdžiui, Europos skaitmeninių inovacijų centrai, bandymų įstaigos ir tyrėjai, turėtų turėti galimybę gauti ir naudoti kokybiškus duomenų rinkinius su šiuo reglamentu susijusių subjektų veiklos srityse. Komisijos sukurtos Europos bendros duomenų erdvės ir dalijimosi duomenimis tarp įmonių ir vyriausybės viešojo intereso labui palengvinimas bus labai svarbūs teikiant patikimą, atskaitingą ir nediskriminuojančią prieigą prie kokybiškų duomenų, reikalingų DI sistemų mokymui, validavimui ir bandymui. Pavyzdžiui, sveikatos sektoriuje Europos sveikatos duomenų erdvė palengvins nediskriminacinę prieigą prie sveikatos duomenų ir DI algoritmų mokymą naudojant šiuos duomenų rinkinius, užtikrinant privatumą, saugumą, savalaikiškumą, skaidrumą ir patikimumą ir numatant tinkamą institucinį valdymą. Atitinkamos kompetentingos institucijos, įskaitant sektorių institucijas, teikiančios arba padedančios gauti prieigą prie duomenų, taip pat gali remti kokybiškų duomenų teikimą DI sistemų mokymo, validavimo ir bandymo tikslais;
(68)
Kad je riječ o razvoju i procjeni visokorizičnih UI sustava, određeni akteri, kao što su dobavljači, prijavljena tijela i drugi relevantni subjekti, na primjer europski centri za digitalne inovacije, centri za testiranje i eksperimentiranje te istraživači, trebali bi imati pristup visokokvalitetnim skupovima podataka unutar područjâ aktivnosti tih aktera povezanih s ovom Uredbom. Zajednički europski podatkovni prostori koje je uspostavila Komisija te olakšavanje razmjene podataka među poduzećima i s državnim upravama u javnom interesu bit će ključni za osiguravanje pouzdanog, odgovornog i nediskriminirajućeg pristupa visokokvalitetnim podacima za treniranje, validaciju i testiranje UI sustavâ. Na primjer, u području zdravstva zajednički europski prostor za zdravstvene podatke olakšat će nediskriminirajući pristup zdravstvenim podacima i treniranje algoritama umjetne inteligencije s pomoću tih skupova podataka tako da se očuvaju privatnost, sigurnost, pravovremenost, transparentnost i pouzdanost uz odgovarajuće institucijsko upravljanje. Relevantna nadležna tijela, uključujući sektorska tijela, koja pružaju ili olakšavaju pristup podacima, mogu olakšati i pružanje visokokvalitetnih podataka za treniranje, validaciju i testiranje UI sustavâ.
(69)
teisė į privatumą ir asmens duomenų apsaugą turi būti užtikrinta per visą DI sistemos gyvavimo ciklą. Šiuo atžvilgiu, tvarkant asmens duomenis yra taikytini Sąjungos duomenų apsaugos teisės aktuose nustatyti duomenų kiekio mažinimo ir pritaikytosios bei standartizuotosios duomenų apsaugos principai. Priemonės, kurių tiekėjai imasi siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi tų principų, gali apimti ne tik anoniminimą ir šifravimą, bet ir technologijų, leidžiančių algoritmus įtraukti į duomenis ir mokyti DI sistemas tarp šalių neperduodant arba nekopijuojant pačių neapdorotų ar struktūrizuotų duomenų, naudojimą, nedarant poveikio šiame reglamente numatytiems duomenų valdymo reikalavimams;
(69)
Pravo na privatnost i zaštitu osobnih podataka mora biti zajamčeno tijekom cijelog životnog ciklusa UI sustava. U tom su pogledu načela smanjenja količine podataka te tehničke i integrirane zaštite podataka, kako su utvrđena u pravu Unije o zaštiti podataka, primjenjiva tijekom obrade osobnih podataka. Mjere koje dobavljači poduzimaju kako bi osigurali usklađenost s tim načelima mogu uključivati ne samo anonimizaciju i kriptiranje, nego i upotrebu tehnologije kojom se omogućuje dovođenje algoritama u podatke i treniranje UI sustavâ bez prijenosa između strana ili kopiranja samih neobrađenih ili strukturiranih podataka, ne dovodeći u pitanje zahtjeve u pogledu upravljanja podacima predviđene u ovoj Uredbi.
(70)
siekiant apsaugoti kitų asmenų teises nuo diskriminacijos, kuri gali atsirasti dėl šališkumo DI sistemose, tiekėjai išimties tvarka tiek, kiek tai tikrai būtina siekiant užtikrinti šališkumo, susijusio su didelės rizikos DI sistemomis, nustatymą ir ištaisymą, taikydami tinkamas fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemones ir visas šiame reglamente nustatytas taikytinas sąlygas, taip pat reglamentuose (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir Direktyvoje (ES) 2016/680 nustatytas sąlygas, turėtų galėti tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis, jei tai yra susiję su svarbiu viešuoju interesu, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 2 dalies g punkte ir Reglamento (ES) 2018/1725 10 straipsnio 2 dalies g punkte;
(70)
Kako bi se prava drugih osoba zaštitila od diskriminacije koja bi mogla proizaći iz pristranosti UI sustavâ, dobavljači bi iznimno trebali, u mjeri u kojoj je to nužno u svrhu otkrivanja i ispravljanja pristranosti u vezi s visokorizičnim UI sustavima, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama za temeljna prava i slobode fizičkih osoba i nakon primjene svih primjenjivih uvjeta utvrđenih na temelju ove Uredbe, dodatno uz uvjete utvrđene u uredbama (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 te Direktivi (EU) 2016/680, moći obrađivati i posebne kategorije osobnih podataka kao pitanje od znatnog javnog interesa u smislu članka 9. stavka 2. točke (g) Uredbe (EU) 2016/679 i članka 10. stavka 2. točke (g) Uredbe (EU) 2018/1725.
(71)
suprantamos informacijos apie tai, kaip buvo sukurtos didelės rizikos DI sistemos ir kaip jos veikia per visą jų naudojimo trukmę, turėjimas yra labai svarbus siekiant sudaryti sąlygas tų sistemų atsekamumui, patikrinti, kaip laikomasi šio reglamento reikalavimų, taip pat stebėti jų operacijas ir vykdyti stebėseną po pateikimo rinkai. Šiuo tikslu reikia saugoti įrašus ir užtikrinti techninių dokumentų, kuriuose pateikiama informacija, būtina DI sistemos atitikčiai atitinkamiems reikalavimams įvertinti ir stebėsenai po pateikimo rinkai palengvinti, prieinamumą. Tokią informaciją turėtų sudaryti bendrieji sistemos ypatumai, pajėgumai ir ribotumai, algoritmai, duomenys, mokymai, bandymai ir naudojami validavimo procesai, taip pat dokumentai apie atitinkamą rizikos valdymo sistemą, ji turėtų būti pateikiama aiškia ir suprantama forma. Techniniai dokumentai turėtų būti nuolat tinkamai atnaujinami per visą DI sistemos naudojimo trukmę. Be to, didelės rizikos DI sistemos turėtų būti tokios, kad per visą sistemos naudojimo trukmę būtų techniškai įmanoma automatiškai žurnaluose registruoti įvykius.
(71)
Postojanje razumljivih informacija o načinu na koji su visokorizični UI sustavi razvijeni i načinu njihova rada tijekom cijelog njihova životnog ciklusa ključno je za omogućivanje sljedivosti tih sustava, provjeru usklađenosti sa zahtjevima ove Uredbe te praćenje njihova rada i praćenje nakon stavljanja na tržište. Za to je potrebno vođenje evidencije i dostupnost tehničke dokumentacije koja sadržava informacije potrebne za procjenu usklađenosti UI sustava s relevantnim zahtjevima i olakšavanje praćenja nakon stavljanja na tržište. Takve informacije trebale bi uključivati opće značajke, sposobnosti i ograničenja sustava, algoritme, podatke, postupke treniranja, testiranja i validacije koji su primijenjeni, kao i dokumentaciju o relevantnom sustavu upravljanja rizikom te bi trebale biti sastavljene u obliku koji je jasan i razumljiv. Tehnička dokumentacija trebala bi se ažurirati na odgovarajući način tijekom cijelog životnog ciklusa UI sustava. Nadalje, kod visokorizičnih UI sustava trebalo bi biti tehnički omogućeno automatsko bilježenje događaja putem vođenja evidencije tijekom cijelog životnog ciklusa sustava.
(72)
siekiant spręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su tam tikrų DI sistemų neskaidrumu ir sudėtingumu, ir padėti diegėjams vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, turėtų būti reikalaujama, kad didelės rizikos DI sistemų skaidrumas būtų užtikrintas prieš pateikiant jas rinkai arba pradedant jas naudoti. Didelės rizikos DI sistemos turėtų būti projektuojamos taip, kad diegėjai galėtų suprasti, kaip DI sistema veikia, įvertinti jos funkcionalumą ir suvokti jos privalumus ir ribotumus. Prie didelės rizikos DI sistemų turėtų būti pridedama atitinkama informacija, pateikiama kaip naudojimo instrukcija. Tokia informacija turėtų apimti DI sistemos veikimo efektyvumo ypatumus, pajėgumus ir ribotumus. Jie apimtų informaciją apie galimas žinomas ir numatomas aplinkybes, susijusias su didelės rizikos DI sistemos naudojimu, įskaitant diegėjo veiksmus, kurie gali turėti įtakos sistemos elgsenai ir veikimo efektyvumui ir dėl kurių DI sistema gali kelti riziką sveikatai, saugumui ir pagrindinėms teisėms, apie pakeitimus, kuriuos tiekėjas iš anksto nustatė ir įvertino atitikties tikslais, ir apie atitinkamas žmogaus atliekamos priežiūros priemones, įskaitant priemones, diegėjams leidžiančias lengviau interpretuoti DI sistemos išvedinius. Skaidrumas, įskaitant pridedamas naudojimo instrukcijas, turėtų padėti diegėjams naudotis sistema ir priimti informacija pagrįstus sprendimus. Diegėjai turėtų, inter alia, turėti geresnes galimybes tinkamai pasirinkti sistemą, kurią jie ketina naudoti, atsižvelgdami į jiems taikytinas pareigas, būti informuoti apie numatomus ir draudžiamus naudojimo būdus ir tinkamai naudoti DI sistemą. Kad į naudojimo instrukcijas įtraukta informacija būtų aiškesnė ir prieinamesnė, kai tikslinga, turėtų būti pateikiami aiškinamieji pavyzdžiai, pavyzdžiui, apie DI sistemos ribotumus ir numatomus bei draudžiamus naudojimo būdus. Tiekėjai turėtų užtikrinti, kad visuose dokumentuose, įskaitant naudojimo instrukcijas, būtų pateikiama prasminga, išsami, prieinama ir suprantama informacija, atsižvelgiant į tikslinių diegėjų poreikius ir numatomas žinias. Naudojimo instrukcijos turėtų būti pateikiamos tiksliniams diegėjams lengvai suprantama kalba, kurią nustato atitinkama valstybė narė;
(72)
Kako bi se pristupilo rješavanju problema povezanih s netransparentnošću i složenošću određenih UI sustava i pomoglo subjektima koji uvode UI sustav da ispune svoje obveze na temelju ove Uredbe, za visokorizične UI sustave trebalo bi zahtijevati transparentnost prije njihova stavljanja na tržište ili u upotrebu. Visokorizični UI sustavi trebali bi biti dizajnirani tako da subjekti koji ih uvode mogu razumjeti kako UI sustav funkcionira, evaluirati njegovu funkcionalnost te razumjeti njegove prednosti i ograničenja. Visokorizični UI sustavi trebali bi biti popraćeni odgovarajućim informacijama u obliku uputa za korištenje. Takve informacije trebale bi uključivati značajke, sposobnosti i ograničenja rada UI sustava. Oni bi obuhvaćali informacije o mogućim poznatim i predvidljivim okolnostima povezanima s korištenjem visokorizičnog UI sustava, uključujući djelovanje subjekta koji uvodi sustav koje može utjecati na ponašanje i učinkovitost sustava, u okviru kojeg UI sustav može prouzročiti rizike za zdravlje, sigurnost i temeljna prava, o promjenama koje je dobavljač unaprijed odredio i ocijenio u pogledu sukladnosti te o relevantnim mjerama ljudskog nadzora, uključujući mjere kojima se subjektima koji uvode sustav olakšava tumačenje izlaznih vrijednosti UI sustava. Transparentnost, uključujući popratne upute za korištenje, trebala bi pomoći subjektima koji uvode sustav pri njegovu korištenju i poduprijeti njihovo informirano donošenje odluka. Subjekti koji uvode sustav trebali bi, među ostalim, biti u boljoj poziciji da pravilno odaberu sustav koji namjeravaju upotrebljavati s obzirom na obveze koje se na njih primjenjuju, biti informirani o namjeravanim i isključenim upotrebama te pravilno i primjereno upotrebljavati UI sustav. Kako bi se poboljšale čitljivost i pristupačnost informacija sadržanih u uputama za korištenje, trebalo bi, prema potrebi, u njih uključiti ilustrativne primjere, na primjer o ograničenjima te o namjeravanim i isključenim upotrebama UI sustava. Dobavljači bi trebali osigurati da sva dokumentacija, uključujući upute za korištenje, sadržava smislene, sveobuhvatne, pristupačne i razumljive informacije, uzimajući u obzir potrebe i predvidljivo znanje ciljanih subjekata koji uvode sustav. Upute za korištenje trebale bi biti dostupne na jeziku koji bez poteškoća razumiju ciljani subjekti koji uvode sustav, a određuje ga dotična država članica.
(73)
didelės rizikos DI sistemos turėtų būti projektuojamos ir kuriamos taip, kad fiziniai asmenys galėtų prižiūrėti jų veikimą, užtikrinti, kad jos būtų naudojamos taip, kaipo numatyta, ir kad jų poveikis būtų kontroliuojamas per visą sistemos gyvavimo ciklą. Tuo tikslu sistemos tiekėjas prieš pateikdamas sistemą rinkai arba prieš pradedant ją naudoti turėtų nustatyti atitinkamas žmogaus atliekamos priežiūros priemones. Visų pirma, kai tikslinga, tokiomis priemonėmis turėtų būti garantuojama, kad sistemai būtų taikomi integruoti veikimo apribojimai, kurių pati sistema negalėtų nepaisyti ir kuriuos galėtų kontroliuoti žmogus, ir kad fiziniai asmenys, kuriems pavesta atlikti priežiūrą, turėtų būtiną kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus atlikti tą funkciją. Be to, labai svarbu atitinkamai užtikrinti, kad į didelės rizikos DI sistemas būtų įtraukiami mechanizmai, skirti fiziniam asmeniui, kuriam pavesta žmogaus atliekama priežiūra, orientuoti ir informuoti, kad jis galėtų priimti informacija grindžiamus sprendimus dėl to, ar, kada ir kaip įsikišti, kad būtų išvengta neigiamų pasekmių ar rizikos, arba sustabdyti sistemos veikimą, jei ji neveikia taip, kaip numatyta. Atsižvelgiant į tai, kad neteisingos atitikties tam tikrose biometrinio tapatybės nustatymo sistemose atveju asmenims kyla reikšmingų pasekmių, tikslinga numatyti griežtesnį žmogaus atliekamos tų sistemų priežiūros reikalavimą, kad diegėjas imtis veiksmų ar priimti sprendimą remdamasis sistemos atliktu tapatybės nustatymu galėtų tik tada, kai tai atskirai patikrina ir patvirtina bent du fiziniai asmenys. Tie asmenys galėtų būti iš vieno ar daugiau subjektų ir vienas iš jų turėtų būti sistemą valdantis arba naudojantis asmuo. Šis reikalavimas neturėtų sukelti nereikalingos naštos ar delsos, ir galėtų pakakti, kad atskiri skirtingų asmenų patikrinimai būtų automatiškai registruojami sistemos generuojamuose žurnaluose. Atsižvelgiant į teisėsaugos, migracijos, sienų kontrolės ir prieglobsčio sričių ypatumus, šis reikalavimas neturėtų būti taikomas, jei pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę to reikalavimo taikymas yra neproporcingas;
(73)
Visokorizične UI sustave trebalo bi dizajnirati i razvijati tako da fizičke osobe mogu nadzirati njihovo funkcioniranje, osigurati da se upotrebljavaju kako je predviđeno i da se njihovi učinci rješavaju tijekom životnog ciklusa sustava. U tom bi cilju dobavljač sustava prije njegova stavljanja na tržište ili u upotrebu trebao utvrditi odgovarajuće mjere ljudskog nadzora. Prema potrebi takvim bi mjerama osobito trebalo osigurati da su u sustav ugrađena operativna ograničenja koja sam sustav ne može promijeniti i da on reagira na ljudske operatere te da fizičke osobe zadužene za ljudski nadzor imaju potrebne kompetencije, osposobljavanje i ovlasti za obavljanje te zadaće. Također je neophodno, prema potrebi, osigurati da visokorizični UI sustavi uključuju mehanizme za usmjeravanje i informiranje fizičke osobe zadužene za ljudski nadzor kako bi donijela informirane odluke o tome treba li, kada i kako intervenirati da bi se izbjegle negativne posljedice ili rizici odnosno sustav zaustavio ako ne funkcionira kako je predviđeno. S obzirom na znatne posljedice za osobe ako u određenim sustavima za biometrijsku identifikaciju dođe do netočnih rezultata, primjereno je za te sustave predvidjeti zahtjev u pogledu pojačanog ljudskog nadzora tako da subjekt koji uvodi sustav ne može poduzeti nikakve radnje ili odluke na temelju identifikacije proizišle iz sustava ako identifikaciju nisu zasebno provjerile i potvrdile najmanje dvije fizičke osobe. Te osobe mogle bi biti iz jednog ili više subjekata i mogle bi uključivati osobu koja upravlja sustavom ili ga upotrebljava. Taj zahtjev ne bi trebao predstavljati nepotrebno opterećenje ili uzrokovati kašnjenja i moglo bi biti dovoljno da se zasebne provjere koje provode različite osobe automatski bilježe u evidenciji koju generira sustav. S obzirom na posebnosti područjâ kaznenog progona, migracija, nadzora državne granice i azila, taj se zahtjev ne bi trebao primjenjivati ako se u skladu s pravom Unije ili nacionalnim pravom smatra da je primjena tog zahtjeva nerazmjerna.
(74)
didelės rizikos DI sistemos turėtų veikti nuosekliai per visą savo gyvavimo ciklą ir atitikti tinkamą tikslumo, patvarumo ir kibernetinio saugumo lygį, atsižvelgiant į jų numatytąją paskirtį ir vadovaujantis visuotinai pripažintais pažangiausiais metodais. Komisija, atitinkamos organizacijos ir suinteresuotieji subjektai raginami tinkamai atsižvelgti į DI sistemų keliamos rizikos ir neigiamo poveikio mažinimą. Tikėtinas veikimo efektyvumo metrikos lygmuo turėtų būti nurodomas pridedamose naudojimo instrukcijose. Tiekėjai raginami perduoti tokią informaciją diegėjams aiškiu ir lengvai suprantamu būdu ir taip, kad nekiltų nesusipratimų ar nebūtų klaidinančių pareiškimų. Sąjungos teisės aktais dėl teisinės metrologijos, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2014/31/ES (35) ir 2014/32/ES (36), siekiama užtikrinti matavimų tikslumą ir padėti užtikrinti komercinių sandorių skaidrumą ir sąžiningumą. Atsižvelgdama į tai, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir organizacijomis, pavyzdžiui, metrologijos ir lyginamosios analizės institucijomis, turėtų atitinkamai skatinti rengti DI sistemų lyginamuosius parametrus ir matavimo metodikas. Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į tarptautinius partnerius, dirbančius metrologijos ir atitinkamų su DI susijusių matavimo rodiklių srityje, ir su jais bendradarbiauti;
(74)
Visokorizični UI sustavi trebali bi imati ujednačen učinak tijekom cijelog životnog ciklusa te posjedovati odgovarajuću razinu točnosti, otpornosti i kibernetičke sigurnosti s obzirom na njihovu namjenu i u skladu s općepriznatim najnovijim dostignućima. Komisija i relevantne organizacije i dionici potiču se da uzmu u obzir ublažavanje rizika i negativnih učinaka UI sustava. Očekivana razina parametara učinkovitosti trebala bi se navesti u popratnim uputama za korištenje. Dobavljači se pozivaju da te informacije dostave subjektima koji uvode sustav na jasan i lako razumljiv način, bez nesporazuma ili obmanjujućih izjava. Pravom Unije o zakonskom mjeriteljstvu, uključujući direktive 2014/31/EU (35) i 2014/32/EU (36) Europskog parlamenta i Vijeća, nastoji se osigurati točnost mjerenja te doprinijeti transparentnosti i pravednosti poslovnih transakcija. U tom kontekstu, u suradnji s relevantnim dionicima i organizacijama, kao što su tijela za mjeriteljstvo i utvrđivanje referentnih vrijednosti, Komisija bi prema potrebi trebala poticati razvoj referentnih vrijednosti i metodologija mjerenja za UI sustave. Komisija bi pritom trebala uzeti u obzir međunarodne partnere koji rade na mjeriteljstvu i relevantnim mjernim pokazateljima povezanima s umjetnom inteligencijom te surađivati s njima.
(75)
techninis patvarumas yra pagrindinis didelės rizikos DI sistemoms keliamas reikalavimas. Jos turėtų būti atsparios žalingam ar kitokiam nepageidaujamam elgesiui, kurį gali lemti sistemų ar aplinkos, kurioje tos sistemos veikia, ribotumai (pvz., klaidos, gedimai, nenuoseklumas, netikėtos situacijos). Todėl reikėtų imtis techninių ir organizacinių priemonių, kad būtų užtikrintas didelės rizikos DI sistemų patvarumas, pavyzdžiui, projektuojant ir kuriant tinkamus techninius sprendimus, kad būtų užkirstas kelias žalingam ar kitokiam nepageidaujamam elgesiui arba kad toks elgesys būtų kuo labiau neutralizuojamas. Tie techniniai sprendimai gali apimti, pavyzdžiui, mechanizmus, leidžiančius sistemai saugiai nutraukti savo veikimą (atsparumo gedimams planai) esant tam tikroms anomalijoms arba kai veikimas vyksta už tam tikrų iš anksto nustatytų ribų. Nesugebėjimas apsisaugoti nuo šios rizikos galėtų sukelti pasekmių saugumui arba daryti neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms, pavyzdžiui, dėl klaidingų sprendimų arba neteisingų ar šališkų DI sistemos sugeneruotų išvedinių;
(75)
Tehnička otpornost ključan je zahtjev za visokorizične UI sustave. Trebali bi biti otporni na štetno ili na drugi način nepoželjno ponašanje koje bi moglo proizaći iz ograničenjâ unutar sustava ili okružja u kojem sustavi rade (npr. pogreške, kvarovi, nedosljednosti, neočekivane situacije). Stoga bi trebalo poduzeti tehničke i organizacijske mjere kako bi se osigurala otpornost visokorizičnih UI sustava, na primjer dizajniranjem i razvojem odgovarajućih tehničkih rješenja za sprečavanje ili što veće smanjenje štetnog ili na drugi način nepoželjnog ponašanja. Ta tehnička rješenja mogu obuhvaćati, na primjer, mehanizme koji omogućuju sustavu da sigurno prekine svoj rad (sigurnosni planovi) u slučaju određenih anomalija ili ako se rad odvija izvan određenih unaprijed utvrđenih granica. Nepostojanje zaštite od tih rizika moglo bi imati posljedice za sigurnost ili negativno utjecati na temeljna prava, primjerice zbog pogrešnih odluka ili krivih ili pristranih izlaznih vrijednosti koje generira UI sustav.
(76)
kibernetinis saugumas atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad DI sistemos būtų atsparios bandymams pakeisti jų naudojimą, elgseną, veikimo efektyvumą arba pažeisti jų saugumo funkcijas, kai trečiosios šalys imasi kenkėjiškų veiksmų sistemos pažeidžiamumui išnaudoti. Kibernetiniai išpuoliai prieš DI sistemas gali turėti įtakos konkretiems DI ištekliams, pavyzdžiui, mokymo duomenų rinkiniams (pvz., duomenų užkrėtimas) arba išmokytiems modeliams (pvz., priešiški trukdžiai arba priklausymo inferencija), arba gali būti išnaudojamas DI sistemos skaitmeninio turto arba pagrindinės IRT infrastruktūros pažeidžiamumas. Todėl didelės rizikos DI sistemų tiekėjai, siekdami užtikrinti tokį kibernetinio saugumo lygį, kuris atitiktų riziką, turėtų imtis tinkamų priemonių, pavyzdžiui, saugumo kontrolės, taip pat tinkamai atsižvelgdami į pagrindinę IRT infrastruktūrą;
(76)
Kibernetička sigurnost ključna je za otpornost UI sustavâ na pokušaje zlonamjernih trećih strana da iskoriste slabe točke tih sustava kako bi im izmijenili način korištenja, ponašanje, učinkovitost ili ugrozili njihova sigurnosna svojstva. U kibernetičkim napadima na UI sustave moguće je iskoristiti resurse specifične za umjetnu inteligenciju, kao što su skupovi podataka za treniranje (npr. trovanje podataka) ili istrenirani modeli (npr. neprijateljski napadi ili utvrđivanje pripadnosti) ili iskoristiti slabe točke digitalnih resursa UI sustava odnosno osnovne IKT infrastrukture. Kako bi se osigurala razina kibernetičke sigurnosti primjerena rizicima, dobavljači visokorizičnih UI sustava trebali bi stoga poduzeti odgovarajuće mjere, kao što su sigurnosne kontrole, prema potrebi uzimajući u obzir i osnovnu IKT infrastrukturu.
(77)
nedarant poveikio šiame reglamente nustatytiems reikalavimams dėl patvarumo ir tikslumo, į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams taikymo sritį patenkančių didelės rizikos DI sistemų atitiktis to reglamento kibernetinio saugumo reikalavimams pagal tą reglamentą gali būti įrodoma patenkinant tame reglamente išdėstytus esminius kibernetinio saugumo reikalavimus. Jei didelės rizikos DI sistemos tenkina esminius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams reikalavimus, jos turėtų būti laikomos atitinkančiomis šiame reglamente išdėstytus kibernetinio saugumo reikalavimus, jei tų reikalavimų laikymasis nurodytas pagal reglamentą išduodamoje ES atitikties deklaracijoje ar jos dalyse. Tuo tikslu atliekant kibernetinio saugumo rizikos, susijusios su skaitmeninių elementų turinčiu produktu, pagal šį reglamentą priskiriamu prie didelės rizikos DI sistemų, vertinimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams urėtų būti atsižvelgiama į riziką DI sistemos kibernetiniam atsparumui, kiek tai susiję su leidimo neturinčių trečiųjų šalių bandymais pakeisti jos naudojimo paskirtį, elgseną ar veikimo efektyvumą, įskaitant DI būdingą pažeidžiamumą, pavyzdžiui, duomenų užkrėtimą arba priešiškus trukdžius, taip pat, kai aktualu, riziką pagrindinėms teisėms, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą;
(77)
Ne dovodeći u pitanje zahtjeve koji se odnose na otpornost i točnost utvrđene u ovoj Uredbi, visokorizični UI sustavi obuhvaćeni područjem primjene uredbe Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima u skladu s tom uredbom mogu dokazati sukladnost s kibernetičkosigurnosnim zahtjevima ove Uredbe ispunjavanjem osnovnih kibernetičkosigurnosnih zahtjeva iz te uredbe. Ako visokorizični UI sustavi ispunjavaju osnovne zahtjeve iz uredbe Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima trebalo bi ih smatrati usklađenima s kibernetičkosigurnosnim zahtjevima utvrđenima u ovoj Uredbi u mjeri u kojoj je ispunjavanje tih zahtjeva dokazano u EU izjavi o sukladnosti izdanoj na temelju te uredbe ili u dijelovima te izjave. U tom cilju, tijekom procjene kibernetičkosigurnosnih rizika povezanih s proizvodima s digitalnim elementima koji su klasificirani kao visokorizični UI sustav u skladu s ovom Uredbom, koja se provodi na temelju uredbe Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima, trebalo bi uzeti u obzir rizike za kibernetičku otpornost UI sustava kad se radi o pokušajima neovlaštenih trećih strana da promijene njegovo korištenje, ponašanje ili učinkovitost, uključujući ranjivosti specifične za umjetnu inteligenciju kao što su trovanje podacima ili neprijateljski napadi, kao i, kada je to relevantno, rizike za temeljna prava kako je propisano ovom Uredbom.
(78)
šiame reglamente numatyta atitikties vertinimo procedūra turėtų būti taikoma vertinant skaitmeninių elementų turinčio produkto, kuriam taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams ir kuris pagal šį reglamentą priskiriamas prie didelės rizikos DI sistemų, esminius kibernetinio saugumo reikalavimus. Tačiau dėl šios taisyklės neturėtų sumažėti būtinas skaitmeninių elementų turinčių ypatingos svarbos produktų, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams, saugumo užtikrinimo lygis. Todėl, nukrypstant nuo šios taisyklės, didelės rizikos DI sistemoms, kurioms taikomas šis reglamentas ir kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams taip pat laikomos svarbiais ir skaitmeninių elementų turinčiais ypatingos svarbos produktais ir kurioms taikoma šio reglamento priede nurodyta vidaus kontrole grindžiama atitikties vertinimo procedūra, taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl horizontaliųjų kibernetinio saugumo reikalavimų, keliamų skaitmeninių elementų turintiems produktams atitikties vertinimo nuostatos, kiek tai susiję su esminiais to reglamento kibernetinio saugumo reikalavimais. Šiuo atveju visų kitų aspektų, kuriems taikomas šis reglamentas, atžvilgiu turėtų būti taikomos atitinkamos šio reglamento priede išdėstytos nuostatos dėl vidaus kontrole grindžiamo atitikties vertinimo. Remdamasi ENISA žiniomis ir patirtimi, kiek tai susiję su kibernetinio saugumo politika ir užduotimis, ENISA pavestomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/881 (37), Komisija turėtų bendradarbiauti su ENISA kibernetinio saugumo klausimais, susijusiais su DI sistemomis;
(78)
Postupak ocjenjivanja sukladnosti predviđen ovom Uredbom trebao bi se primjenjivati u odnosu na osnovne kibernetičkosigurnosne zahtjeve za proizvod s digitalnim elementima obuhvaćen uredbom Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima koji je klasificiran kao visokorizični UI sustav na temelju ove Uredbe. Međutim, to pravilo ne bi trebalo rezultirati smanjenjem potrebne razine jamstva za kritične proizvode s digitalnim elementima obuhvaćene uredbom Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima. Stoga, odstupajući od tog pravila, visokorizični UI sustavi koji su obuhvaćeni područjem primjene ove Uredbe i ujedno su klasificirani kao važni i kritični proizvodi s digitalnim elementima na temelju uredbe Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima te na koje se primjenjuje postupak ocjenjivanja sukladnosti na temelju unutarnje kontrole utvrđen u prilogu ovoj Uredbi podliježu odredbama o ocjenjivanju sukladnosti iz uredbe Europskog parlamenta i Vijeća o horizontalnim kibernetičkosigurnosnim zahtjevima za proizvode s digitalnim elementima u mjeri u kojoj se to odnosi na osnovne kibernetičkosigurnosne zahtjeve iz te uredbe. U tom bi se slučaju na sve ostale aspekte obuhvaćene ovom Uredbom trebale primjenjivati odgovarajuće odredbe o ocjenjivanju sukladnosti na temelju unutarnje kontrole utvrđene u prilogu ovoj Uredbi. Na osnovi znanja i stručnosti ENISA-e u području kibernetičkosigurnosne politike i zadaća dodijeljenih ENISA-i na temelju Uredbe (EU) 2019/881 Europskog parlamenta i Vijeća (37), Komisija bi trebala surađivati s ENISA-om u pitanjima povezanima s kibernetičkom sigurnošću UI sustavâ.
(79)
tikslinga nustatyti, kad konkretus fizinis arba juridinis asmuo, kuris apibrėžiamas kaip tiekėjas, prisiimtų atsakomybę už didelės rizikos DI sistemos pateikimą rinkai arba pradėjimą naudoti, neatsižvelgiant į tai, ar tas fizinis arba juridinis asmuo yra sistemą suprojektavęs ar sukūręs asmuo;
(79)
Primjereno je da određena fizička ili pravna osoba, koja je definirana kao dobavljač, preuzme odgovornost za stavljanje visokorizičnog UI sustava na tržište ili u upotrebu, bez obzira na to je li ta fizička ili pravna osoba ista osoba koja je dizajnirala ili razvila sustav.
(80)
Sąjunga ir valstybės narės, kaip Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją pasirašiusios šalys, yra teisiškai įpareigotos saugoti asmenis su negalia nuo diskriminacijos ir skatinti jų lygybę, užtikrinti asmenims su neįgalia lygiai su kitais asmenimis informacijos ir ryšių technologijų ir sistemų prieinamumą ir užtikrinti pagarbą asmenų su negalia privatumui. Atsižvelgiant į tai, kad DI sistemos tampa vis svarbesnės ir yra naudojamos vis daugiau, taikant universalumo principus visoms naujoms technologijoms ir paslaugoms turėtų būti užtikrintas visapusiškas ir vienodas prieinamumas visiems, kuriuos gali paveikti DI technologijos arba kurie jomis naudojasi, įskaitant asmenis su negalia, visapusiškai atsižvelgiant į jų prigimtinį orumą ir įvairovę. Todėl labai svarbu, kad tiekėjai užtikrintų visapusišką atitiktį prieinamumo reikalavimams, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2102 (38) ir Direktyvą (ES) 2019/882. Tiekėjai turėtų užtikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi viso ciklo metu. Todėl būtinos priemonės turėtų būti kuo labiau integruotos jau projektuojant didelės rizikos DI sistemą;
(80)
Kao potpisnice Konvencije Ujedinjenih naroda o pravima osoba s invaliditetom, Unija i države članice imaju pravnu obvezu štititi osobe s invaliditetom od diskriminacije i promicati njihovu ravnopravnost, osigurati da osobe s invaliditetom imaju pristup informacijskim i komunikacijskim tehnologijama i sustavima na ravnopravnoj osnovi te zajamčiti poštovanje privatnosti osoba s invaliditetom. S obzirom na sve veću važnost i upotrebu UI sustavâ, primjenom univerzalnih načela dizajna na sve nove tehnologije i usluge trebao bi se osigurati potpun i ravnopravan pristup za sve osobe na koje bi tehnologije umjetne inteligencije mogle utjecati ili koje te tehnologije upotrebljavaju, uključujući osobe s invaliditetom, na način kojim se u cijelosti poštuju njihovo inherentno dostojanstvo i raznolikost. Stoga je ključno da dobavljači osiguraju potpunu usklađenost sa zahtjevima u pogledu pristupačnosti, uključujući Direktivu (EU) 2016/2102 Europskog parlamenta i Vijeća (38) i Direktivu (EU) 2019/882. Dobavljači bi trebali osigurati integriranu usklađenost s tim zahtjevima. Stoga bi potrebne mjere trebalo što je više moguće uključiti u dizajn visokorizičnog UI sustava.
(81)
tiekėjas turėtų nustatyti patikimą kokybės valdymo sistemą, užtikrinti, kad būtų įgyvendinta reikalaujama atitikties vertinimo procedūra, parengti atitinkamą dokumentaciją ir nustatyti patikimą stebėsenos po pateikimo rinkai sistemą. Didelės rizikos DI sistemų, dėl kurių pagal atitinkamą sektoriaus Sąjungos teisės aktą taikomos su kokybės valdymo sistemomis susijusios pareigos, tiekėjai turėtų turėti galimybę šiame reglamente numatytos kokybės valdymo sistemos elementus įtraukti į esamą kokybės valdymo sistemą, numatytą tame kitame sektoriaus Sąjungos teisės akte. Būsimoje standartizacijos veikloje arba Komisijos priimamose gairėse taip pat turėtų būti atsižvelgiama į šio reglamento ir esamų sektoriaus Sąjungos teisės aktų papildomumą. Valdžios institucijos, kurios pradėjo naudoti didelės rizikos DI sistemas savo reikmėms, atsižvelgdamos į sektoriaus specifiką ir atitinkamos valdžios institucijos kompetenciją ir organizacijos struktūrą, gali priimti ir įgyvendinti kokybės valdymo sistemos taisykles, kurios yra atitinkamai nacionaliniu arba regioniniu lygmeniu nustatytos kokybės valdymo sistemos dalis;
(81)
Dobavljač bi trebao uspostaviti pouzdan sustav upravljanja kvalitetom, osigurati realizaciju postupka ocjenjivanja sukladnosti koji se zahtijeva, sastaviti relevantnu dokumentaciju i uspostaviti pouzdan sustav praćenja nakon stavljanja na tržište. Dobavljači visokorizičnih UI sustava koji podliježu obvezama u pogledu sustavâ upravljanja kvalitetom u skladu s relevantnim sektorskim pravom Unije trebali bi imati mogućnost uključiti elemente sustava upravljanja kvalitetom predviđenog u ovoj Uredbi u postojeći sustav upravljanja kvalitetom predviđen u tom drugom sektorskom pravu Unije. Komplementarnost ove Uredbe i postojećeg sektorskog prava Unije trebala bi se uzeti u obzir i u budućim aktivnostima normizacije ili smjernicama koje donosi Komisija. Tijela javne vlasti koja stavljaju visokorizične UI sustave u upotrebu za vlastite potrebe mogu donijeti i provoditi pravila za sustav upravljanja kvalitetom u okviru sustava upravljanja kvalitetom donesenog na nacionalnoj ili regionalnoj razini, prema potrebi, uzimajući u obzir posebnosti sektora te nadležnosti i organizaciju dotičnog tijela javne vlasti.
(82)
siekiant sudaryti sąlygas šio reglamento vykdymo užtikrinimui ir sukurti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams, taip pat atsižvelgiant į įvairias skaitmeninių gaminių tiekimo formas, svarbu užtikrinti, kad Sąjungoje įsisteigęs asmuo visomis aplinkybėmis galėtų institucijoms pateikti visą būtiną informaciją apie DI sistemos atitiktį. Todėl prieš pateikdami savo DI sistemas Sąjungoje, trečiosiose valstybėse įsisteigę tiekėjai rašytiniu įgaliojimu turėtų paskirti Sąjungoje įsisteigusį įgaliotąjį atstovą. Šis įgaliotasis atstovas atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant didelės rizikos DI sistemų, kurias tie ne Sąjungoje įsisteigę tiekėjai jau pateikė rinkai arba kurios jau pradėtos naudoti Sąjungoje, atitiktį ir yra tų tiekėjų Sąjungoje įsisteigęs kontaktinis asmuo;
(82)
Kako bi se omogućilo izvršavanje ove Uredbe i osigurali jednaki uvjeti za operatere te uzimajući u obzir različite oblike stavljanja digitalnih proizvoda na raspolaganje, važno je osigurati da osoba s poslovnim nastanom u Uniji u svim okolnostima može nadležnim tijelima pružiti sve potrebne informacije o usklađenosti pojedinog UI sustava. Stoga bi dobavljači s poslovnim nastanom u trećim zemljama trebali pisanim ovlaštenjem imenovati ovlaštenog zastupnika s poslovnim nastanom u Uniji prije stavljanja svojih UI sustava na raspolaganje u Uniji. Taj ovlašteni zastupnik ima ključnu ulogu u osiguravanju usklađenosti visokorizičnih UI sustava koje ti dobavljači koji nemaju poslovni nastan u Uniji stavljaju na tržište ili u upotrebu u Uniji i služi kao njihova osoba za kontakt s poslovnim nastanom u Uniji.
(83)
atsižvelgiant į DI sistemų vertės grandinės pobūdį ir sudėtingumą ir laikantis naujosios teisės aktų sistemos, labai svarbu užtikrinti teisinį tikrumą ir sudaryti palankesnes sąlygas laikytis šio reglamento. Todėl būtina paaiškinti atitinkamų veiklos vykdytojų toje vertės grandinėje, pavyzdžiui, importuotojų ir platintojų, kurie gali prisidėti prie DI sistemų plėtojimo, vaidmenį ir konkrečias pareigas. Tam tikrais atvejais tie veiklos vykdytojai galėtų vienu metu atlikti daugiau nei vieną funkciją ir todėl turėtų bendrai vykdyti visas atitinkamas pareigas, susijusias su tomis funkcijomis. Pavyzdžiui, veiklos vykdytojas tuo pačiu metu galėtų veikti kaip platintojas ir kaip importuotojas;
(83)
S obzirom na prirodu i složenost lanca vrijednosti za UI sustave te u skladu s načelima novog zakonodavnog okvira, ključno je osigurati pravnu sigurnost i olakšati usklađenost s ovom Uredbom. Stoga je potrebno pojasniti ulogu i posebne obveze relevantnih operatera duž tog lanca vrijednosti, kao što su uvoznici i distributeri koji mogu doprinijeti razvoju UI sustava. U određenim situacijama ti bi operateri mogli istodobno djelovati u više uloga i stoga bi trebali kumulativno ispunjavati sve relevantne obveze povezane s tim ulogama. Na primjer, operater bi mogao istodobno djelovati kao distributer i uvoznik.
(84)
siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, būtina paaiškinti, kad tam tikromis konkrečiomis sąlygomis bet kuris platintojas, importuotojas, diegėjas ar kita trečioji šalis turėtų būti laikomas didelės rizikos DI sistemos tiekėju ir todėl turėtų prisiimti visas atitinkamas pareigas. Taip būtų tuo atveju, jei ta šalis savo pavadinimą arba prekės ženklą suteiktų jau pateiktai rinkai arba pradėtai naudoti didelės rizikos DI sistemai, nedarant poveikio sutartiniams susitarimams, kuriuose nustatyta, kad pareigos paskirstomos kitaip. Taip būtų ir tuo atveju, jeigu ta šalis iš esmės pakeičia didelės rizikos DI sistemą, kuri jau pateikta rinkai arba pradėta naudoti, taip, kad ji lieka didelės rizikos DI sistema pagal šį reglamentą, arba jeigu ji pakeičia DI sistemos, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemą, kuri nebuvo priskiriama didelės rizikos sistemoms ir jau buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti, numatytąją paskirtį taip, kad DI sistema tampa didelės rizikos DI sistema pagal šį reglamentą. Tos nuostatos turėtų būti taikomos nedarant poveikio konkretesnėms nuostatoms, nustatytoms tam tikruose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose remiantis naująja teisės aktų sistema, su kuriais šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu. Pavyzdžiui, Reglamento (ES) 2017/745 16 straipsnio 2 dalis, kuria nustatoma, kad tam tikri pakeitimai neturėtų būti laikomi priemonės pakeitimais, galinčiais turėti įtakos jo atitikčiai taikytiniems reikalavimams, turėtų būti toliau taikoma didelės rizikos DI sistemoms, kurios yra medicinos priemonės, kaip tai suprantama tame reglamente;
(84)
Kako bi se zajamčila pravna sigurnost, potrebno je pojasniti da bi se pod određenim posebnim uvjetima svaki dobavljač, uvoznik, subjekt koji uvodi sustav ili treća strana trebali smatrati dobavljačem visokorizičnog UI sustava i stoga preuzeti sve relevantne obveze. To bi bio slučaj ako ta strana stavi svoje ime ili žig na visokorizični UI sustav koji je već stavljen na tržište ili u upotrebu, ne dovodeći u pitanje ugovorne aranžmane u kojima je utvrđena drukčija raspodjela obveza. To bi bio slučaj i ako ta strana bitno izmijeni visokorizični UI sustav koji je već stavljen na tržište ili u upotrebu na način da on i dalje bude visokorizičan u skladu s ovom Uredbom, ili ako izmijeni namjenu UI sustava, uključujući UI sustav opće namjene, koji nije bio klasificiran kao visokorizičan i već je stavljen na tržište ili u upotrebu, na način da UI sustav postane visokorizičan u skladu s ovom Uredbom. Te bi se odredbe trebale primjenjivati ne dovodeći u pitanje detaljnije odredbe utvrđene u određenom zakonodavstvu Unije o usklađivanju na temelju novog zakonodavnog okvira, zajedno s kojima bi se ova Uredba trebala primjenjivati. Na primjer, članak 16. stavak 2. Uredbe (EU) 2017/745, u kojem se navodi da određene promjene ne bi trebalo smatrati izmjenama proizvoda koje mogu utjecati na njegovu usklađenost s primjenjivim zahtjevima, trebao bi se i dalje primjenjivati na visokorizične UI sustave koji su medicinski proizvodi u smislu te uredbe.
(85)
bendrosios paskirties DI sistemos pačios gali būti naudojamos kaip didelės rizikos DI sistemos arba gali būti kitų didelės rizikos DI sistemų komponentai. Taigi, dėl ypatingo tų sistemų pobūdžio ir siekiant užtikrinti teisingą pasidalijimą atsakomybe DI vertės grandinėje, tokių bendrosios paskirties sistemų tiekėjai, nepriklausomai nuo to, ar kiti tiekėjai gali naudoti jas kaip didelės rizikos DI sistemas ar jos gali būti naudojamos kaip didelės rizikos DI sistemų komponentai ir jei šiame reglamente nenurodyta kitaip, turėtų glaudžiai bendradarbiauti su atitinkamų didelės rizikos DI sistemų tiekėjais, kad pastarieji galėtų vykdyti atitinkamas pareigas pagal šį reglamentą, ir su pagal šį reglamentą nustatytomis kompetentingomis institucijomis;
(85)
UI sustavi opće namjene mogu se upotrebljavati samostalno kao visokorizični UI sustavi ili mogu biti komponente drugih visokorizičnih UI sustava. Stoga, zbog njihove specifične prirode i radi jamčenja pravedne podjele odgovornosti diljem lanca vrijednosti umjetne inteligencije, neovisno o tome mogu li ih drugi dobavljači upotrebljavati samostalno kao visokorizične UI sustave ili kao komponente visokorizičnih UI sustava i ako na temelju ove Uredbe nije drugačije predviđeno, dobavljači takvih sustava trebali bi blisko surađivati s dobavljačima relevantnih visokorizičnih UI sustava kako bi im se omogućilo ispunjavanje relevantnih obveza na temelju ove Uredbe i s nadležnim tijelima osnovanima na temelju ove Uredbe.
(86)
jeigu šiame reglamente nustatytomis sąlygomis tiekėjas, kuris iš pradžių pateikė DI sistemą rinkai arba pradėjo ją naudoti, šio reglamento tikslais nebeturėtų toliau būti laikomas tiekėju, ir jeigu tas tiekėjas aiškiai neatmetė galimybės DI sistemą pakeisti didelės rizikos DI sistema, šis buvęs tiekėjas vis tiek turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir teikti būtiną informaciją, taip pat suteikti pagrįstai tikėtiną techninę prieigą ir kitą pagalbą, kurių reikia norint įvykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, visų pirma kiek tai susiję su didelės rizikos DI sistemų atitikties vertinimo reikalavimų laikymusi;
(86)
Ako se u skladu s uvjetima utvrđenima u ovoj Uredbi dobavljač koji je prvotno stavio UI sustav na tržište ili u upotrebu više ne smatra dobavljačem za potrebe ove Uredbe i ako taj dobavljač nije izričito isključio pretvaranje UI sustava u visokorizični UI sustav, bivši dobavljač ipak bi trebao blisko surađivati i staviti na raspolaganje potrebne informacije te pružiti razumno očekivani tehnički pristup i drugu pomoć koji su potrebni za ispunjavanje obveza utvrđenih u ovoj Uredbi, posebno u pogledu usklađenosti s ocjenjivanjem sukladnosti visokorizičnih UI sustava.
(87)
be to, jeigu didelės rizikos DI sistema, kuri yra gaminio, kuriam taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai remiantis naująja teisės aktų sistema, saugos komponentas, rinkai nepateikiama arba nepradedama naudoti atskirai nuo gaminio, gaminio gamintojas, apibrėžtas tuose teisės aktuose, turėtų laikytis šiame reglamente tiekėjui nustatytų pareigų, ir visų pirma turėtų užtikrinti, kad galutiniame gaminyje įterpta DI sistema atitiktų šio reglamento reikalavimus;
(87)
Usto, ako se visokorizični UI sustav koji je sigurnosna komponenta proizvoda obuhvaćenog zakonodavstvom Unije o usklađivanju na temelju novog zakonodavnog okvira ne stavlja na tržište ili u upotrebu neovisno o proizvodu, proizvođač proizvoda definiran u tom zakonodavstvu trebao bi ispunjavati obveze dobavljača utvrđene u ovoj Uredbi, a osobito osigurati da UI sustav ugrađen u konačni proizvod ispunjava zahtjeve iz ove Uredbe.
(88)
DI vertės grandinėje daugybė šalių dažnai tiekia DI sistemas ir priemones ir teikia DI paslaugas, taip pat tiekia komponentus ar procesus, kuriuos tiekėjas įtraukia į DI sistemą įvairiais tikslais, be kita ko, kiek tai susiję su modelių mokymu, modelių mokymu iš naujo, modelių bandymu ir vertinimu, integravimu į programinę įrangą ar kitais modelių kūrimo aspektais. Toms šalims vertės grandinėje tenka svarbus vaidmuo didelės rizikos DI sistemos, į kurią yra integruotos jų DI sistemos, priemonės, paslaugos, komponentai ar procesai, tiekėjo atžvilgiu ir jos turėtų rašytiniu susitarimu šiam tiekėjui teikti būtiną informaciją, pajėgumus, techninę prieigą ir kitą pagalbą, grindžiamą visuotinai pripažintais pažangiausiais metodais, kad tiekėjas galėtų visapusiškai vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, nepakenkdamas savo intelektinės nuosavybės teisėms ar komercinėms paslaptims;
(88)
U vrijednosnom lancu umjetne inteligencije često više strana dobavlja UI sustave, alate i usluge, ali i komponente ili procese koje dobavljač potom ugrađuje u UI sustav s različitim ciljevima, među ostalim radi treniranja modela, ponovnog treniranja modela, testiranja i evaluacije modela, integracije u softver ili drugih aspekata razvoja modela. Te strane imaju važnu ulogu u lancu vrijednosti prema dobavljaču visokorizičnog UI sustava u koji su integrirani njihovi UI sustavi, alati, usluge, komponente ili procesi te bi tom dobavljaču u pisanom obliku trebale pružiti potrebne informacije, mogućnosti, tehnički pristup i drugu pomoć na temelju općepriznatih najnovijih dostignuća kako bi dobavljač mogao u potpunosti ispuniti obveze utvrđene u ovoj Uredbi, a da se pritom ne dovedu u pitanje njihova prava intelektualnog vlasništva ili poslovne tajne.
(89)
trečiosios šalys, viešam naudojimui tiekiančios priemones, teikiančios paslaugas, tiekiančios procesus ar DI komponentus, išskyrus bendrosios paskirties DI modelius, neturėtų būti įpareigotos laikytis reikalavimų, susijusių su atsakomybe visoje DI vertės grandinėje, visų pirma tiekėjo, kuris juos naudojo arba integravo, atžvilgiu, kai tos priemonės, paslaugos, procesai ar DI komponentai padaromi prieinamais pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją. Tačiau nemokamų ir atvirojo kodo priemonių, paslaugų, procesų ar DI komponentų, išskyrus bendrosios paskirties DI modelius, kūrėjai turėtų būti skatinami įsivesti plačiai taikomą dokumentavimo praktiką, pvz., modelių korteles ir duomenų lapus – tokiu būdu būtų sparčiau dalijamasi informacija DI vertės grandinėje ir sudaromos sąlygos skatinti patikimas DI sistemas Sąjungoje;
(89)
Treće strane koje javnosti na raspolaganje stavljaju UI alate, usluge, procese ili komponente koji nisu UI modeli opće namjene ne bi trebale biti obvezne ispunjavati zahtjeve u vezi s odgovornošću duž lanca vrijednosti umjetne inteligencije, posebno prema dobavljaču koji ih je koristio ili integrirao, ako su ti UI alati, usluge, procesi ili komponente dostupni na temelju besplatne licencije za softver otvorenog koda. Razvojne programere besplatnih UI alata, usluga, procesa otvorenog koda ili komponenti koji nisu UI modeli opće namjene trebalo bi poticati da primjenjuju široko prihvaćene prakse dokumentiranja, kao što su kartice modela i podatkovne kartice kako bi se ubrzala razmjena informacija duž vrijednosnog lanca umjetne inteligencije i omogućilo promicanje pouzdanih UI sustava u Uniji.
(90)
tam, kad palengvintų bendradarbiavimą vertės grandinėje, Komisija galėtų parengti ir rekomenduoti neprivalomas pavyzdines sutarčių tarp didelės rizikos DI sistemų tiekėjų ir trečiųjų šalių, tiekiančių priemones, teikiančių paslaugas, tiekiančių komponentus ar procesus, kurie naudojami didelės rizikos DI sistemoms arba yra į jas integruoti, sąlygas. Rengdama neprivalomas pavyzdines sutarčių sąlygas, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į galimus sutartinius reikalavimus, taikomus konkretiems sektoriams ar verslo atvejams;
(90)
Komisija bi mogla razviti i preporučiti dobrovoljne modele ugovornih uvjeta između dobavljača visokorizičnih UI sustava i trećih strana koji isporučuju alate, usluge, komponente ili procese koji se upotrebljavaju u visokorizičnim UI sustavima ili su u njih integrirani kako bi se olakšala suradnja duž lanca vrijednosti. Pri izradi dobrovoljnih modela ugovornih uvjeta Komisija bi trebala uzeti u obzir i moguće ugovorne zahtjeve primjenjive u određenim sektorima ili poslovnim modelima.
(91)
atsižvelgiant į DI sistemų pobūdį ir riziką saugumui ir pagrindinėms teisėms, kurios gali būti susijusios su jų naudojimu, be kita ko, kiek tai susiję su poreikiu užtikrinti tinkamą DI sistemos veikimo efektyvumo realiomis sąlygomis stebėseną, yra tikslinga diegėjams nustatyti konkrečias pareigas. Diegėjai visų pirma turėtų imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių tam, jog užtikrintų, kad didelės rizikos DI sistemas jie naudotų laikydamiesi naudojimosi instrukcijų, be to, turėtų būti numatytos tam tikros kitos pareigos, susijusios atitinkamai su DI sistemų veikimo stebėsena ir įrašų tvarkymu. Be to, diegėjai turėtų užtikrinti, kad asmenys, paskirti įgyvendinti naudojimo instrukcijas ir atlikti žmogaus vykdomą priežiūrą, kaip nustatyta šiame reglamente, turėtų reikiamą kompetenciją, visų pirma turėti tinkamo lygio raštingumą DI srityje, būti baigus mokymus ir turėti įgaliojimus, kad galėtų tinkamai vykdyti tas užduotis. Tos pareigos neturėtų daryti poveikio kitoms diegėjų pareigoms, susijusioms su didelės rizikos DI sistemomis pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;
(91)
S obzirom na prirodu UI sustavâ i rizike za sigurnost i temeljna prava koji se potencijalno mogu povezati s njihovim korištenjem, među ostalim u pogledu potrebe da se osigura propisno praćenje učinkovitosti UI sustava u stvarnim uvjetima, primjereno je utvrditi posebne odgovornosti za subjekte koji ih uvode. Subjekti koji uvode UI sustave osobito bi trebali poduzeti primjerene tehničke i organizacijske mjere kako bi osigurali da upotrebljavaju visokorizične UI sustave u skladu s uputama za korištenje te bi, prema potrebi, trebalo predvidjeti određene druge obveze u pogledu praćenja funkcioniranja UI sustavâ i vođenja evidencije. Nadalje, subjekti koji uvode sustav trebali bi osigurati da osobe kojima je povjerena provedba uputa za korištenje i ljudskog nadzora kako je utvrđeno u ovoj Uredbi imaju potrebne kompetencije, osobito odgovarajuću razinu pismenosti, osposobljavanja i ovlasti u području umjetne inteligencije, za pravilno obavljanje tih zadaća. Tim se obvezama ne bi trebale dovoditi u pitanje druge obveze subjekata koji uvode UI sustave u pogledu visokorizičnih UI sustava na temelju prava Unije ili nacionalnog prava.
(92)
šiuo reglamentu nedaromas poveikis darbdavių pareigoms apie sprendimus pradėti naudoti arba naudoti DI sistemas informuoti darbuotojus arba jų atstovus arba juos apie tai informuoti ir su jais dėl to konsultuotis pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ir praktiką, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB (39). Kai pagal kitas teisines priemones nustatytos sąlygos dėl tokių informavimo arba informavimo ir konsultavimosi pareigų nėra įvykdytos, vis tiek būtina užtikrinti, kad darbuotojai ir jų atstovai būtų informuojami apie planuojamą didelės rizikos DI sistemų diegimą darbo vietoje. Be to, tokia teisė į informaciją yra papildoma ir būtina siekiant tikslo apsaugoti pagrindines teises, kuriomis grindžiamas šis reglamentas. Todėl šiuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatytas informavimo reikalavimas, nedarant poveikio jokioms esamoms darbuotojų teisėms;
(92)
Ovom se Uredbom ne dovode u pitanje obveze poslodavaca da obavijeste radnike ili njihove predstavnike ili da se savjetuju s njima na temelju prava i prakse Unije ili nacionalnog prava i prakse, uključujući Direktivu 2002/14/EZ Europskog parlamenta i Vijeća (39), o odlukama o stavljanju u upotrebu ili korištenju UI sustavâ. I dalje je potrebno osigurati obavješćivanje radnika i njihovih predstavnika o planiranom uvođenju visokorizičnih UI sustava na radnom mjestu ako nisu ispunjeni uvjeti za te obveze obavješćivanja ili obavješćivanja i savjetovanja iz drugih pravnih instrumenata. Nadalje, takvo pravo na obavješćivanje sporedno je i potrebno u odnosu na cilj zaštite temeljnih prava na kojem se temelji ova Uredba. Stoga bi u ovoj Uredbi trebalo utvrditi obvezu obavješćivanja u tu svrhu, a da se pritom ne utječe na postojeća prava radnika.
(93)
nors su DI sistemomis susijusi rizika gali atsirasti dėl sistemos struktūros, ji taip pat gali kilti priklausomai nuo to, kaip DI sistemos naudojamos. Todėl didelės rizikos DI sistemos diegėjai atlieka esminį vaidmenį užtikrindami pagrindinių teisių apsaugą ir taip padeda tiekėjui įvykdyti savo pareigas kuriant DI sistemą. Diegėjai geriausiai supranta, kaip konkrečiai didelės rizikos DI sistema bus naudojama, todėl gali nustatyti potencialiai reikšmingą riziką, kuri nebuvo numatyta kūrimo etape, nes jie turi tikslesnių žinių apie naudojimo kontekstą, asmenis ar jų grupes, kurioms gali būti daromas poveikis, įskaitant pažeidžiamas grupes. Šio reglamento priede išvardytų didelės rizikos DI sistemų diegėjai taip pat atlieka itin svarbų vaidmenį informuodami fizinius asmenis ir, priimdami sprendimus arba padėdami priimti su fiziniais asmenimis susijusius sprendimus, turėtų, kai taikytina, informuoti fizinius asmenis, kad jų atžvilgiu naudojama didelės rizikos DI sistema. Ši informacija turėtų apimti numatytąją paskirtį ir jos priimamų sprendimų rūšį. Diegėjas taip pat turėtų informuoti fizinius asmenis apie jų teisę gauti pagal šį reglamentą pateikiamą paaiškinimą. Kalbant apie teisėsaugos tikslais naudojamas didelės rizikos DI sistemas, ta pareiga turėtų būti įgyvendinama pagal Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnį;
(93)
Iako rizici povezani s UI sustavima mogu proizlaziti iz načina na koji su ti sustavi dizajnirani, mogu biti uzrokovani i načinom na koji se oni koriste. Subjekti koji uvode visokorizične UI sustave stoga imaju ključnu ulogu u osiguravanju zaštite temeljnih prava, čime se dopunjuju obveze dobavljača pri razvoju UI sustava. Subjekti koji uvode UI sustave u najboljem su položaju da razumiju kako će se visokorizični UI sustav konkretno koristiti te stoga mogu utvrditi potencijalne znatne rizike koji nisu predviđeni u fazi razvoja, zahvaljujući preciznijem poznavanju konteksta korištenja te osoba ili skupina osoba koje bi vjerojatno bile zahvaćene, uključujući skupine ranjivih osoba. Subjekti koji uvode visokorizične UI sustave navedene u prilogu ovoj Uredbi također imaju ključnu ulogu u informiranju fizičkih osoba i trebali bi, kada donose odluke ili pomažu u donošenju odluka povezanih s fizičkim osobama, ako je primjenjivo, obavijestiti fizičke osobe da podliježu korištenju visokorizičnog UI sustava. Te informacije trebale bi obuhvaćati namjenu sustava i vrstu odluka koje donosi. Subjekt koji uvodi sustav trebao bi obavijestiti fizičke osobe i o njihovu pravu na objašnjenje predviđenom na temelju ove Uredbe. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima koji se upotrebljavaju u svrhu kaznenog progona, tu bi obvezu trebalo provesti u skladu s člankom 13. Direktive (EU) 2016/680.
(94)
bet koks biometrinių duomenų tvarkymas, susijęs su DI sistemų naudojimu biometriniam tapatybės nustatymui teisėsaugos tikslais, turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnį, pagal kurį toks tvarkymas leidžiamas tik kai tai tikrai būtina, taikant tinkamas duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemones ir kai tai leidžiama pagal Sąjungos ar valstybės narės teisę. Toks naudojimas, kai jis leidžiamas, taip pat turi atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus, įskaitant teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo, tikslo apribojimo, tikslumo ir saugojimo apribojimo principus;
(94)
Svaka obrada biometrijskih podataka povezana s korištenjem UI sustava za biometrijsku identifikaciju u svrhu kaznenog progona mora biti u skladu s člankom 10. Direktive (EU) 2016/680, kojim se takva obrada dopušta samo ako je to nužno, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama u pogledu prava i sloboda ispitanika i ako je to dopušteno pravom Unije ili pravom države članice. Pri takvom korištenju, ako je odobreno, moraju se poštovati i načela utvrđena u članku 4. stavku 1. Direktive (EU) 2016/680, uključujući zakonitost, pravednost i transparentnost, ograničenje svrhe, točnost i ograničenje pohrane.
(95)
nedarant poveikio taikytinai Sąjungos teisei, visų pirma Reglamentui (ES) 2016/679 ir Direktyvai (ES) 2016/680, atsižvelgiant į tai, kad netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos yra intervencinės, netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimui turėtų būti taikomos apsaugos priemonės. Netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos visada turėtų būti naudojamos proporcingai, teisėtai ir tik tiek, kiek būtina, taigi, turėtų būti tikslinės asmenų, kurių tapatybę reikia nustatyti, vietos ir laiko aprėpties atžvilgiu ir grindžiamos uždaru teisėtai įgytos vaizdo medžiagos duomenų rinkiniu. Bet kuriuo atveju netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos neturėtų būti naudojamos teisėsaugos srityje tokiu būdu, kad būtų vykdomas stebėjimas be jokios atrankos. Bet kuriuo atveju netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sąlygos neturėtų sudaryti pagrindo apeiti draudimo sąlygas ir griežtas išimtis, taikomas tikralaikiam nuotoliniam biometriniam tapatybės nustatymui;
(95)
Ne dovodeći u pitanje primjenjivo pravo Unije, osobito Uredbu (EU) 2016/679 i Direktivu (EU) 2016/680, uzimajući u obzir intruzivnu prirodu sustava za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju, korištenje sustava za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju trebalo bi podlijegati zaštitnim mjerama. Sustavi za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju uvijek bi se trebali upotrebljavati na način koji je proporcionalan, legitiman i nužan te stoga ciljan u smislu pojedinaca koje treba identificirati, lokacije i vremenskog opsega te se temeljiti na zatvorenom skupu podataka sa zakonito pribavljenog videozapisa. U svakom slučaju, sustavi za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju ne bi se trebali upotrebljavati u okviru kaznenog progona kako bi doveli do neselektivnog nadzora. Uvjeti za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju ni u kojem slučaju ne bi trebali biti osnova za zaobilaženje uvjeta zabrane i strogih iznimaka za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu.
(96)
siekiant veiksmingai užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, didelės rizikos DI sistemų diegėjai, kurie yra viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba viešąsias paslaugas teikiantys privatūs subjektai ir tam tikrų šio reglamento priede išvardytų didelės rizikos DI sistemų diegėjai, pavyzdžiui, bankininkystės subjektai ar draudimo įmonės, prieš pradedant tas sistemas naudoti turėtų atlikti poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą. Žmonėms svarbias viešo pobūdžio paslaugas taip pat gali teikti privatūs subjektai. Tokias viešąsias paslaugas teikiantys privatūs veiklos vykdytojai yra siejami su viešojo intereso užduotimis, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, būsto, teisingumo vykdymo srityse. Poveikio pagrindinėms teisėms vertinimo tikslas – kad diegėjas nustatytų konkrečią riziką asmenų ar asmenų grupių, kurie gali būti paveikti, teisėms, ir nustatytų priemones, kurių reikia imtis, jei ta rizika pasireikštų. Poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas prieš įdiegiant didelės rizikos DI sistemą ir turėtų būti atnaujinamas, kai diegėjas mano, kad pasikeitė kuris nors svarbus veiksnys. Poveikio vertinime turėtų būti nustatyti atitinkami diegėjo procesai, kuriuos vykdant didelės rizikos DI sistema bus naudojama pagal numatytąją paskirtį, ir turėtų būti aprašytas numatomo sistemos naudojimo laikotarpis ir dažnumas, taip pat konkrečių kategorijų fiziniai asmenys ir grupės, kuriems gali būti daromas poveikis konkrečiomis naudojimo aplinkybėmis. Vertinimas taip pat turėtų apimti konkrečios žalos, kuri gali turėti įtakos tų asmenų ar grupių pagrindinėms teisėms, rizikos nustatymą. Atlikdamas šį vertinimą diegėjas turėtų atsižvelgti į informaciją, aktualią tinkamam poveikio vertinimui atlikti, įskaitant informaciją, kurią didelės rizikos DI sistemos tiekėjas pateikė naudojimo instrukcijoje, bet ja neapsiribojant. Atsižvelgdami į nustatytą riziką, diegėjai turėtų nustatyti priemones, kurių reikia imtis, jei ta rizika pasireikštų, įskaitant, pavyzdžiui, valdymo priemones tomis konkrečiomis naudojimo aplinkybėmis, pavyzdžiui, žmogaus atliekamos priežiūros, vykdomos laikantis naudojimo instrukcijų, tvarką arba skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras, nes jos galėtų padėti sumažinti riziką pagrindinėms teisėms konkrečiais naudojimo atvejais. Atlikęs tą poveikio vertinimą diegėjas turėtų apie tai pranešti atitinkamai rinkos priežiūros institucijai. Kai tinkama, didelės rizikos DI sistemų diegėjai, ypač tų DI sistemų, kurios yra naudojamos viešajame sektoriuje, siekdami surinkti poveikio vertinimui atlikti būtiną atitinkamą informaciją, į tokių poveikio vertinimų atlikimą ir priemonių, kurių reikia imtis, jei ta rizika pasireikštų, rengimą galėtų įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant asmenų, kuriems DI sistema gali daryti poveikį, grupių atstovus, nepriklausomus ekspertus ir pilietinės visuomenės organizacijas. Europos dirbtinio intelekto tarnyba (toliau – DI tarnyba) turėtų parengti klausimyno šabloną, kad būtų lengviau laikytis reikalavimų ir sumažinama diegėjams tenkanti administracinė našta;
(96)
Kako bi se učinkovito osigurala zaštita temeljnih prava, subjekti koji uvode visokorizične UI sustave koji su javnopravna tijela ili privatni subjekti koji pružaju javne usluge i subjekti koji uvode određene visokorizične UI sustave navedene u prilogu ovoj Uredbi, kao što su bankarski ili osiguravateljski subjekti, trebali bi prije stavljanja tih sustava u upotrebu provesti procjenu učinka na temeljna prava. Usluge važne za pojedince koje su javne prirode mogu pružati i privatni subjekti. Privatni subjekti koji pružaju takve javne usluge povezani su sa zadaćama od javnog interesa, primjerice u područjima obrazovanja, zdravstvene skrbi, socijalnih usluga, stanovanja i sudovanja. Cilj je procjene učinka na temeljna prava da subjekt koji uvodi sustav utvrdi specifične rizike za prava pojedinaca ili skupina pojedinaca na koje bi mogao utjecati te utvrdi mjere koje se moraju poduzeti u slučaju materijalizacije tih rizika. Procjenu učinka trebala bi provesti prije uvođenja visokorizičnog UI sustava te bi je trebalo ažurirati ako subjekt koji uvodi sustav smatra da se promijenio bilo koji od relevantnih čimbenika. U procjeni učinka trebalo bi utvrditi relevantne procese subjekta koji uvodi sustav u kojima će se visokorizični UI sustav upotrebljavati u skladu sa svojom namjenom te bi ona trebala uključivati opis razdoblja i učestalosti upotrebe sustava, kao i posebnih kategorija fizičkih osoba i skupina na koje će vjerojatno utjecati u specifičnom kontekstu upotrebe. Procjena bi trebala uključivati i utvrđivanje specifičnih rizika od štete koja bi mogla utjecati na temeljna prava tih osoba ili skupina. Pri provedbi te procjene subjekt koji uvodi UI sustav trebao bi uzeti u obzir informacije relevantne za pravilnu procjenu učinka, uključujući, ali ne ograničavajući se na informacije koje je dobavljač visokorizičnog UI sustava naveo u uputama za korištenje. S obzirom na utvrđene rizike, subjekti koji uvode sustav trebali bi utvrditi mjere koje treba poduzeti u slučaju materijalizacije tih rizika, uključujući na primjer aranžmane upravljanja u tom specifičnom kontekstu upotrebe, kao što su aranžmani za ljudski nadzor u skladu s uputama za korištenje ili postupci rješavanja pritužbi i pravne zaštite, jer bi oni mogli biti ključni za ublažavanje rizika za temeljna prava u konkretnim slučajevima korištenja. Nakon provedbe te procjene učinka subjekt koji uvodi sustav trebao bi obavijestiti relevantno tijelo za nadzor tržišta. Prema potrebi, za prikupljanje relevantnih informacija potrebnih za procjenu učinka subjekti koji uvode visokorizični UI sustav, posebno kada se UI sustavi upotrebljavaju u javnom sektoru, mogli bi u provedbu takvih procjena učinka i osmišljavanje mjera koje se moraju poduzeti u slučaju materijalizacije rizika uključiti relevantne dionike, među kojima su predstavnici skupina osoba na koje će UI sustav vjerojatno utjecati, neovisni stručnjaci i organizacije civilnog društva. Europski ured za umjetnu inteligenciju (Ured za umjetnu inteligenciju) trebao bi izraditi predložak upitnika kako bi se olakšala usklađenost i smanjilo administrativno opterećenje za subjekte koji uvode UI sustav.
(97)
tam, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas, bendrosios paskirties DI modelių sąvoka turėtų būti aiškiai apibrėžta ir atskirta nuo DI sistemų sąvokos. Apibrėžtis turėtų būti grindžiama pagrindinėmis funkcinėmis bendrosios paskirties DI modelio charakteristikomis, visų pirma bendru pobūdžiu ir gebėjimu kompetentingai atlikti įvairias skirtingas užduotis. Šie modeliai paprastai mokomi naudojant didelius duomenų kiekius, taikant įvairius metodus, pavyzdžiui, savipriežiūrą, neprižiūrimą ar sustiprintą mokymąsi. Bendrosios paskirties DI modeliai gali būti pateikiami rinkai įvairiais būdais, be kita ko, per bibliotekas, taikomųjų programų sąsajas (API), tiesiogiai atsisiunčiami arba kaip fizinė kopija. Šie modeliai gali būti toliau keičiami arba pritaikomi prie naujų modelių. Nors DI modeliai yra esminiai DI sistemų komponentai, jie patys savaime nėra DI sistemos. DI modeliams reikia pridėti papildomų komponentų, pavyzdžiui, naudotojo sąsają, kad jie taptų DI sistemomis. DI modeliai paprastai integruojami į DI sistemas ir yra jų dalis. Šiame reglamente nustatomos konkrečios taisyklės, taikomos bendrosios paskirties DI modeliams ir sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams, kurios turėtų būti taikomos ir tada, kai šie modeliai yra integruoti į DI sistemą arba yra jos dalis. Turėtų būti suprantama, kad bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigos turėtų būti pradedamos taikyti tuomet, kai bendrosios paskirties DI modeliai pateikiami rinkai. Kai bendrosios paskirties DI modelio tiekėjas integruoja savo paties modelį į savo paties DI sistemą, kuri tiekiama rinkai arba pradedama naudoti, tas modelis turėtų būti laikomas pateiktu rinkai ir todėl šiame reglamente nustatytos pareigos, susijusios su modeliais, turėtų būti taikomos toliau, kartu su pareigomis, susijusioms su DI sistemomis. Nustatytos su modeliais susijusios pareigos bet kuriuo atveju neturėtų būti taikomos tuomet, kai nuosavas modelis naudojamas tik vidaus procesams, kurie nėra būtini gaminiui tiekti ar paslaugai teikti trečiosioms šalims, ir nedaromas poveikis fizinių asmenų teisėms. Atsižvelgiant į sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių galimą didelį neigiamą poveikį, šių modelių atžvilgiu visada turėtų būti taikomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą. Apibrėžtis neturėtų apimti DI modelių, naudojamų prieš pateikiant juos rinkai tik mokslinių tyrimų, plėtros ir prototipų kūrimo tikslais. Tai nedaro poveikio pareigai laikytis šio reglamento, kai po tokios veiklos modelis pateikiamas rinkai;
(97)
Pojam UI modela opće namjene trebao bi biti jasno definiran i odvojen od pojma UI sustava kako bi se omogućila pravna sigurnost. Definicija bi se trebala temeljiti na ključnim funkcionalnim značajkama UI modela opće namjene, posebno općenitosti i sposobnosti kompetentnog obavljanja širokog raspona različitih zadaća. Ti se modeli obično treniraju s pomoću velikih količina podataka putem različitih metoda, kao što su samostalno nadzirano, nenadzirano ili podržano učenje. UI modeli opće namjene mogu se staviti na tržište na različite načine, među ostalim putem programskih knjižnica, aplikacijskih programskih sučelja, izravnim preuzimanjem ili kao fizička kopija. Ti se modeli mogu dodatno izmijeniti ili prilagoditi novim modelima. Iako su UI modeli ključne komponente UI sustava, oni sami po sebi nisu UI sustavi. UI modeli zahtijevaju dodavanje dodatnih komponenti kao što je korisničko sučelje, kako bi postali UI sustavi. UI modeli obično su integrirani u UI sustave i čine njihov sastavni dio. Ovom se Uredbom utvrđuju posebna pravila za UI modele opće namjene i UI modele opće namjene koji predstavljaju sistemske rizike, koja bi se trebala primjenjivati i kada su ti modeli integrirani u UI sustav ili su njegov dio. Trebalo bi podrazumijevati da bi se obveze dobavljača UI modela opće namjene trebale primjenjivati nakon što se ti modeli stave na tržište. Ako dobavljač UI modela opće namjene integrira vlastiti model u vlastiti UI sustav koji je stavljen na raspolaganje na tržištu ili u upotrebu, trebalo bi smatrati da je taj model stavljen na tržište te bi se stoga obveze iz ove Uredbe koje se odnose na modele trebale nastaviti primjenjivati uz one za UI sustave. Obveze utvrđene za modele ni u kojem slučaju ne bi se trebale primjenjivati kada se vlastiti model upotrebljava za isključivo unutarnje procese koji nisu ključni za pružanje proizvoda ili usluge trećim stranama i kada to ne utječe na prava fizičkih osoba. S obzirom na njihove potencijalne znatno negativne učinke, UI modeli opće namjene sa sistemskim rizikom uvijek bi trebali podlijegati relevantnim obvezama na temelju ove Uredbe. Definicija ne bi trebala obuhvaćati UI modele koji se upotrebljavaju prije njihova stavljanja na tržište isključivo u svrhu istraživanja, razvoja i izrade prototipa. Time se ne dovodi u pitanje obveza usklađivanja s ovom Uredbom kada se, nakon takvih aktivnosti, model stavi na tržište.
(98)
kadangi modelio bendras pobūdis, inter alia, taip pat galėtų būti nustatomas pagal parametrų skaičių, turėtų būti laikoma, kad modeliai, turintys ne mažiau kaip milijardą parametrų ir apmokyti naudojant didelį duomenų kiekį savipriežiūros būdu, yra labai bendro pobūdžio ir gali kompetentingi atlikti įvairias skirtingas užduotis;
(98)
Budući da bi se općenitost modela, među ostalim, mogla utvrditi i s pomoću niza parametara, trebalo bi smatrati da modeli s najmanje milijardu parametara i trenirani s pomoću velike količine podataka uz primjenu samostalnog nadzora u širokim razmjerima pokazuju znatnu razinu općenitosti i kompetentno obavljaju širok raspon različitih zadaća.
(99)
dideli generatyviniai DI modeliai yra tipinis bendrosios paskirties DI modelio pavyzdys, nes jie suteikia galimybę lanksčiai generuoti turinį, pavyzdžiui, teksto, judamo ar nejudamo vaizdo arba garso forma, ir gali lengvai atlikti įvairias atskiras užduotis;
(99)
Veliki generativni UI modeli tipičan su primjer UI modela opće namjene s obzirom na to da omogućuju fleksibilnu proizvodnju sadržaja, primjerice u obliku teksta, audiozapisa, slika ili videozapisa, koji mogu lako obavljati širok raspon različitih zadaća.
(100)
kai bendrosios paskirties DI modelis yra integruotas į DI sistemą arba yra jos dalis, ši sistema turėtų būti laikoma bendrosios paskirties DI sistema, kai dėl šios integracijos ši sistema gali būti naudojama įvairiais tikslais. Bendrosios paskirties DI sistema gali būti naudojama tiesiogiai arba būti integruota į kitas DI sistemas;
(100)
Ako je UI model opće namjene integriran u UI sustav ili je njegov sastavni dio, taj bi se sustav trebao smatrati UI sustavom opće namjene ako zbog te integracije taj sustav može služiti različitim namjenama. UI sustav opće namjene može se upotrebljavati izravno ili može biti integriran u druge UI sustave.
(101)
bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams tenka ypatingas vaidmuo ir atsakomybė visoje DI vertės grandinėje, nes jų tiekiami modeliai gali būti pagrindu įvairioms tolesnės grandies sistemoms, kurias dažnai teikia tolesnės grandies tiekėjai, kuriems reikia gerai suprasti modelius ir jų pajėgumus, kad jie galėtų integruoti tokius modelius į savo gaminius ir vykdyti savo pareigas pagal šį ar kitus reglamentus. Todėl turėtų būti nustatytos proporcingos skaidrumo priemonės, įskaitant dokumentų rengimą ir nuolatinį atnaujinimą, taip pat informacijos apie bendrosios paskirties DI modelį teikimą, kad ja galėtų naudotis tolesnės grandies tiekėjai. Bendrosios paskirties DI modelio tiekėjas turėtų parengti ir nuolat atnaujinti techninius dokumentus, kad paprašius jie būtų pateikiami DI tarnybai ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms. Bent minimalus elementų, kurie turi būti įtraukti į tokius dokumentus, rinkinys turėtų būti pateikiamas specialiuosiuose šio reglamento prieduose. Komisijai turėtų būti suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais iš dalies keisti tuos priedus atsižvelgiant į technologinę plėtrą;
(101)
Dobavljači UI modela opće namjene imaju posebnu ulogu i odgovornost duž vrijednosnog lanca umjetne inteligencije jer modeli koje pružaju mogu biti osnova za niz sustava niže u lancu, koje često pružaju dobavljači niže u lancu koji zahtijevaju dobro razumijevanje modela i njihovih sposobnosti kako bi omogućili integraciju takvih modela u svoje proizvode i ispunili svoje obveze na temelju ove Uredbe ili drugih uredaba. Stoga bi trebalo utvrditi razmjerne mjere transparentnosti, uključujući sastavljanje i ažuriranje dokumentacije te pružanje informacija o UI modelu opće namjene za dobavljače niže u lancu. Dobavljač UI modela opće namjene trebao bi pripremiti i ažurirati tehničku dokumentaciju kako bi je na zahtjev stavio na raspolaganje Uredu za umjetnu inteligenciju i nacionalnim nadležnim tijelima. Minimalni skup elemenata koje treba uključiti u takvu dokumentaciju trebalo bi utvrditi u specifičnim prilozima ovoj Uredbi. Komisiju bi trebalo ovlastiti da izmijeni te priloge delegiranim aktima s obzirom na tehnološki razvoj.
(102)
programinė įranga ir duomenys, įskaitant modelius, išleidžiami pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją, pagal kurią jais galima atvirai dalytis, kai naudotojai gali laisvai prieiti prie jų arba pakeistų jų versijų, juos naudoti, keisti ir platinti, gali prisidėti prie mokslinių tyrimų ir inovacijų rinkoje, taip pat gali suteikti reikšmingų Sąjungos ekonomikos augimo galimybių. Turėtų būti laikoma, kad bendrosios paskirties DI modeliai, išleidžiami pagal nemokamas ir atvirojo kodo licencijas, užtikrina aukšto lygio skaidrumą ir atvirumą, jei jų parametrai, įskaitant svorius, informaciją apie modelio architektūrą ir informaciją apie modelio naudojimą, yra skelbiami viešai. Licencija turėtų būti laikoma nemokama ir atvira ir tuo atveju, kai pagal ją naudotojai gali paleisti, kopijuoti, platinti, tirti, keisti ir tobulinti programinę įrangą ir duomenis, įskaitant modelius, su sąlyga, kad būtų nurodytas pirminis modelio tiekėjas ir laikomasi identiškų ar palyginamų platinimo sąlygų;
(102)
Softver i podaci, uključujući modele, koji se objavljuju na temelju besplatne licencije za softver otvorenog koda koja omogućuje njihovo otvoreno dijeljenje i zbog koje im korisnici mogu slobodno pristupiti, upotrebljavati ih, mijenjati i redistribuirati njih ili njihove izmijenjene verzije, mogu doprinijeti istraživanju i inovacijama na tržištu i pružiti znatne prilike za rast gospodarstva Unije. Trebalo bi razmotriti UI modele opće namjene objavljene na temelju besplatnih licencija za softver otvorenog koda kako bi se osigurala visoka razina transparentnosti i otvorenosti ako su njihovi parametri, uključujući težinske faktore, informacije o arhitekturi modela i informacije o upotrebi modela javno dostupni. Licenciju bi trebalo smatrati besplatnom licencijom za softver otvorenog koda i kada omogućuje korisnicima da pokrenu, kopiraju, distribuiraju, proučavaju, mijenjaju i poboljšavaju softver i podatke, uključujući modele, pod uvjetom da je priznat izvorni pružatelj modela i da se poštuju identični ili usporedivi uvjeti distribucije.
(103)
nemokami ir atvirojo kodo DI komponentai apima programinę įrangą ir duomenis, įskaitant modelius ir bendrosios paskirties DI modelius, DI sistemos priemones, paslaugas ar procesus. Nemokami ir atvirojo kodo DI komponentai gali būti gaunami įvairiais kanalais, įskaitant jų kūrimą atvirose duomenų saugyklose. Šio reglamento tikslais DI komponentams, kurie tiekiami už tam tikrą kainą arba kitaip monetizuojami, be kita ko, teikiant techninės paramos ar kitas paslaugas, taip pat ir per programinės įrangos platformą, susijusias su DI komponentu, arba naudojant asmens duomenis kitais nei tik programinės įrangos saugumo, suderinamumo ar sąveikumo didinimo tikslais, išskyrus sandorius tarp labai mažų įmonių, neturėtų būti taikomos išimtys, kurios yra taikomos nemokamo ir atvirojo kodo DI komponentams. Tai, kad DI komponentai yra prieinami per atviras duomenų saugyklas, neturėtų savaime reikšti monetizavimo;
(103)
Besplatne UI komponente otvorenog koda obuhvaćaju softver i podatke, uključujući modele i UI modele opće namjene, alate, usluge ili procese UI sustava. Besplatne UI komponente otvorenog koda mogu se pružati različitim kanalima, uključujući njihov razvoj u otvorenim repozitorijima. Za potrebe ove Uredbe na UI komponente koje se pružaju uz naplatu ili se na drugi način monetiziraju, među ostalim i pružanjem tehničke podrške ili drugih usluga povezanih s UI komponentom, među ostalim i putem softverske platforme, ili upotrebom osobnih podataka u svrhe koje nisu isključivo povećanje sigurnosti, kompatibilnosti ili interoperabilnosti softvera, uz iznimku transakcija među mikropoduzećima, ne bi se trebale primjenjivati iznimke za besplatne UI komponente otvorenog koda. Činjenica da se UI komponente stavljaju na raspolaganje putem otvorenih repozitorija ne bi sama po sebi trebala predstavljati monetizaciju.
(104)
bendrosios paskirties DI modelių, kurie išleidžiami pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją ir kurių parametrai, įskaitant svorius, informaciją apie modelio architektūrą ir informaciją apie modelio naudojimą, yra viešai skelbiami, tiekėjams turėtų būti taikomos su skaidrumu susijusių reikalavimų, taikomų bendrosios paskirties DI modeliams, išimtys, nebent jie gali būti laikomi keliančiais sisteminę riziką – tokiu atveju aplinkybė, kad modelis yra skaidrus ir prie jo pridėta atvirojo kodo licencija, neturėtų būti laikoma pakankama priežastimi nesilaikyti šiame reglamente nustatytų pareigų. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad išleidžiant bendrosios paskirties DI modelius pagal laisvojo ir atvirojo kodo licenciją nebūtinai atskleidžiama esminė informaciją apie duomenų rinkinį, naudojamą modeliui mokyti ar pritaikyti, ir apie tai, kaip buvo užtikrintas autorių teisių teisės laikymasis, bendrosios paskirties DI modeliams numatyta išimtis dėl su skaidrumu susijusių reikalavimų laikymosi neturėtų būti taikoma pareigai parengti santrauką apie modelių mokymui naudojamą turinį ir pareigai nustatyti politiką siekiant laikytis Sąjungos autorių teisių teisės, visų pirma siekiant nustatyti išlygas dėl pasiliekamų teisių ir tų išlygų laikytis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/790 (40) 4 straipsnio 3 dalį;
(104)
Dobavljači UI modela opće namjene koji se objavljuju na temelju besplatne licencije otvorenog koda i čiji su parametri, uključujući težinske faktore, informacije o arhitekturi modela i informacije o upotrebi modela, javno dostupni trebali bi podlijegati iznimkama u pogledu zahtjeva povezanih s transparentnošću nametnutih za UI modele opće namjene, osim ako se može smatrati da predstavljaju sistemski rizik, pri čemu se okolnost da je model transparentan i popraćen licencijom otvorenog koda ne bi trebala smatrati dovoljnim razlogom za isključenje ispunjavanja obveza iz ove Uredbe. U svakom slučaju, s obzirom na to da se objavom UI modelâ opće namjene na temelju besplatne licencije otvorenog koda nužno ne otkrivaju bitne informacije o skupu podataka koji se upotrebljava za treniranje ili doradu modela i o tome kako je time osigurana usklađenost s pravom o autorskom pravu, iznimka od ispunjavanja zahtjeva povezanih s transparentnošću predviđena za UI modele opće namjene ne bi se trebala odnositi na obvezu izrade sažetka o sadržaju koji se upotrebljava za treniranje modela i na obvezu uspostave politike usklađivanja s pravom Unije o autorskom pravu, posebno radi utvrđivanja i poštovanja pridržaja prava u skladu s člankom 4. stavkom 3. Direktive (EU) 2019/790 Europskog parlamenta i Vijeća (40).
(105)
bendrosios paskirties DI modeliai, visų pirma dideli generatyviniai DI modeliai, galintys generuoti tekstą, vaizdus ir kitą turinį, ne tik suteikia unikalių inovacijų galimybių, bet ir kelia iššūkių menininkams, autoriams ir kitiems kūrėjams ir jų kūrybinio turinio kūrimo, platinimo, naudojimo ir vartojimo būdui. Kuriant ir mokant tokius modelius reikia prieigos prie didžiulio tekstų, vaizdų, vaizdo įrašų ir kitų duomenų kiekio. Šiame kontekste tekstų ir duomenų gavybos metodai gali būti plačiai naudojami tokio turinio, kuris gali būti saugomas autorių teisių ir gretutinių teisių, paieškai ir analizei. Norint naudoti autorių teisių saugomą turinį, reikia gauti atitinkamo teisių turėtojo leidimą, nebent taikomos atitinkamos autorių teisių išimtys ir apribojimai. Direktyvoje (ES) 2019/790 nustatytos išimtys ir apribojimai, pagal kuriuos tam tikromis sąlygomis leidžiamas kūrinių ar kitų objektų atgaminimas ir perkėlimas tekstų ir duomenų gavybos tikslais. Pagal šias taisykles teisių turėtojai gali nuspręsti pasilikti sau teises į savo kūrinius ar kitus objektus, kad užkirstų kelią tekstų ir duomenų gavybai, nebent tai daroma mokslinių tyrimų tikslais. Kai atsisakymo teisės buvo aiškiai tinkamu būdu pasiliktos, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai, norintys vykdyti tokių kūrinių tekstų ir duomenų gavybą, turi gauti teisių turėtojų leidimą;
(105)
UI modeli opće namjene, osobito veliki generativni UI modeli koji mogu generirati tekst, slike i druge sadržaje, pružaju jedinstvene mogućnosti za inovacije, ali i izazove za umjetnike, autore i druge kreatore te za način na koji se njihov kreativni sadržaj stvara, distribuira, upotrebljava i konzumira. Za razvoj i treniranje takvih modela potreban je pristup velikim količinama teksta, slika, videozapisa i drugih podataka. Tehnike rudarenja teksta i podataka mogu se u tom kontekstu u velikoj mjeri upotrebljavati za pronalaženje i analizu takvog sadržaja, koji može biti zaštićen autorskim pravom i povezanih pravima. Za svako korištenje sadržaja zaštićenog autorskim pravom potrebno je odobrenje nositelja prava nad tim sadržajem, osim ako se primjenjuju relevantne iznimke i ograničenja autorskog prava. Direktivom (EU) 2019/790 uvedene su iznimke i ograničenja kojima se omogućuje reproduciranje i izvlačenje djela ili drugih sadržaja u svrhu rudarenja teksta i podataka, pod određenim uvjetima. Na temelju tih pravila nositelji prava mogu odlučiti pridržati svoja prava nad svojim djelima ili drugim sadržajima kako bi spriječili rudarenje teksta i podataka, osim ako se rudarenje teksta i podataka provodi za potrebe znanstvenog istraživanja. Ako je nositelj prava izričito pridržao prava na izuzeće na primjeren način, dobavljači UI modelâ opće namjene moraju od njega dobiti odobrenje ako žele provoditi rudarenje teksta i podataka nad takvim djelima.
(106)
tiekėjai, kurie pateikia bendrosios paskirties DI modelius Sąjungos rinkai, turėtų užtikrinti, kad būtų vykdomos atitinkamos šiame reglamente nustatytos pareigos. Tuo tikslu bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turėtų nustatyti politiką siekiant laikytis Sąjungos autorių teisių ir gretutinių teisių teisės, visų pirma siekiant pagal Direktyvos (ES) 2019/790 4 straipsnio 3 dalį nustatyti išlygas dėl pasiliekamų teisių, apie kurias pareiškė teisių turėtojai, ir tų išlygų laikytis. Bet kuris tiekėjas, pateikiantis bendrosios paskirties DI modelį Sąjungos rinkai, turėtų vykdyti šią pareigą, nepriklausomai nuo jurisdikcijos, kurioje taikomi su autorių teisėmis susiję aktai, kuriais grindžiamas tų bendrosios paskirties DI modelių mokymas. Tai yra būtina siekiant užtikrinti vienodas sąlygas bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams, kad nė vienas tiekėjas neįgytų konkurencinio pranašumo Sąjungos rinkoje taikydamas žemesnius autorių teisių standartus nei Sąjungoje taikomi standartai;
(106)
Dobavljači koji stavljaju UI modele opće namjene na tržište Unije trebali bi osigurati usklađenost s relevantnim obvezama iz ove Uredbe. U tu bi svrhu dobavljači UI modela opće namjene trebali uspostaviti politiku usklađivanja s pravom Unije o autorskom pravu i povezanim pravima, posebno radi utvrđivanja i poštovanja pridržaja prava koji su izrazili nositelji prava u skladu s člankom 4. stavkom 3. Direktive (EU) 2019/790. Svaki dobavljač koji na tržište Unije stavlja UI model opće namjene trebao bi ispunjavati tu obvezu, bez obzira na jurisdikciju u kojoj se odvijaju radnje povezane s autorskim pravima na kojima se temelji treniranje tih UI modela opće namjene. To je potrebno kako bi se osigurali jednaki uvjeti među dobavljačima UI modela opće namjene prema kojima nijedan dobavljač ne bi trebao moći steći konkurentsku prednost na tržištu Unije primjenom nižih standarda autorskih prava od onih koji su predviđeni u Uniji.
(107)
siekiant padidinti duomenų, naudojamų bendrosios paskirties DI modelių išankstiniam mokymui ir mokymui, įskaitant autorių teisių teisės saugomus tekstus ir duomenis, skaidrumą, yra tikslinga, kad tokių modelių tiekėjai parengtų ir viešai paskelbtų pakankamai išsamią turinio, naudojamo apmokant bendrosios paskirties DI modelį, santrauką. Tinkamai atsižvelgiant į poreikį apsaugoti komercines paslaptis ir konfidencialią verslo informaciją, ši santrauka turėtų būti išsami iš esmės, o ne detali techniškai, kad teisėtų interesų turinčioms šalims, įskaitant autorių teisių turėtojus, būtų lengviau naudotis savo teisėmis pagal Sąjungos teisę ir užtikrinti jų vykdymą, pavyzdžiui, išvardijant pagrindines duomenų rinkinius, kurie buvo naudojami mokant modelį, kaip antai dideles privačias ar viešas duomenų bazes ar duomenų archyvus, ir pateikiant paaiškinimą apie kitus naudojamus duomenų šaltinius. Tikslinga, kad DI tarnyba pateiktų santraukos šabloną, ir jis turėtų būti paprastas, veiksmingas ir leistų tiekėjui pateikti reikalaujamą santrauką aprašomąja forma;
(107)
Kako bi se povećala transparentnost podataka koji se upotrebljavaju u prethodnom treniranju i treniranju UI modela opće namjene, uključujući tekst i podatke zaštićene autorskim pravom, primjereno je da dobavljači takvih modela sastave i objave dovoljno detaljan sažetak sadržaja koji se upotrebljava za treniranje UI modela opće namjene. Uzimajući u obzir potrebu za zaštitom poslovnih tajni i povjerljivih poslovnih informacija, taj bi sažetak trebao biti općenito sveobuhvatan u svojem opsegu, a ne tehnički detaljan, kako bi se strankama s legitimnim interesima, uključujući nositelje autorskih prava, olakšalo ostvarivanje i izvršavanje njihovih prava na temelju prava Unije, na primjer navođenjem glavnih zbirki ili skupova podataka koji su upotrijebljeni pri treniranju modela, kao što su velike privatne ili javne baze podataka ili arhive podataka, te pružanjem opisnog objašnjenja o drugim korištenim izvorima podataka. Primjereno je da Ured za umjetnu inteligenciju dostavi predložak sažetka, koji bi trebao biti jednostavan, djelotvoran i omogućiti dobavljaču da dostavi traženi sažetak u opisnom obliku.
(108)
kalbant apie bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams nustatytas pareigas nustatyti politiką siekiant užtikrinti Sąjungos autorių teisių teisės laikymąsi ir viešai paskelbti mokymui naudojamo turinio santrauką, DI tarnyba turėtų stebėti, ar tiekėjas įvykdė tas pareigas, nevykdydama patikrinimo ar nesiimdama mokymo duomenų vertinimo kiekvieno kūrinio atveju, kiek tai susiję su autorių teisių laikymusi. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis autorių teisių taisyklių, numatytų pagal Sąjungos teisę, vykdymo užtikrinimui;
(108)
Kad je riječ o obvezama nametnutima dobavljačima UI modela opće namjene da uspostave politiku usklađivanja s pravom Unije o autorskom pravu i objave sažetak sadržaja koji se upotrebljava za treniranje, Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi pratiti je li dobavljač ispunio te obveze bez provjere ili pojedinačnog ocjenjivanja podataka korištenih za treniranje u pogledu usklađenosti s autorskim pravom. Ova Uredba ne utječe na izvršavanje pravila o autorskom pravu kako su predviđena pravom Unije.
(109)
bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams taikomų pareigų vykdymas turėtų būti atitinkamas ir proporcingas modelio tiekėjo tipui, išskyrus būtinybę laikytis reikalavimų asmenims, kurie modelius kuria arba naudoja neprofesiniais ar mokslinių tyrimų tikslais, tačiau jie turėtų būti skatinami savanoriškai laikytis šių reikalavimų. Nedarant poveikio Sąjungos autorių teisių teisei, užtikrinant tų pareigų vykdymą turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į paslaugų teikėjo dydį, o MVĮ, įskaitant startuolius, turėtų būti sudarytos sąlygos vykdyti pareigas supaprastintais būdais, kurie neturėtų būti pernelyg brangūs ir neatgrasytų nuo tokių modelių naudojimo. Modelio pakeitimo arba pritaikymo atveju bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigos turėtų apsiriboti tuo pakeitimu arba pritaikymu, pavyzdžiui, esamų techninių dokumentų papildymu informacija apie pakeitimus, įskaitant naujus mokymo duomenų šaltinius, kaip priemonę vykdyti šiame reglamente nustatytas vertės grandinės pareigas;
(109)
Usklađenost s obvezama koje se primjenjuju na dobavljače UI modela opće namjene trebala bi biti razmjerna i primjerena vrsti dobavljača modela, isključujući potrebu za usklađenosti za osobe koje razvijaju ili upotrebljavaju modele u neprofesionalne ili znanstveno-istraživačke svrhe, no koje bi ipak trebalo poticati da dobrovoljno ispune te zahtjeve. Ne dovodeći u pitanje pravo Unije o autorskom pravu, pri ispunjavanju tih obveza trebalo bi uzeti u obzir veličinu dobavljača i omogućiti pojednostavnjene načine usklađivanja za MSP-ove, uključujući start-up poduzeća, koji ne bi trebali predstavljati pretjerani trošak niti obeshrabrivati korištenje takvih modela. U slučaju izmjene ili dorade modela, obveze dobavljača UI modela opće namjene trebale bi biti ograničene na tu izmjenu ili doradu, na primjer dopunjavanjem već postojeće tehničke dokumentacije informacijama o izmjenama, uključujući nove izvore podataka za treniranje, kako bi se ispunile obveze u pogledu vrijednosnog lanca predviđene u ovoj Uredbi.
(110)
bendrosios paskirties DI modeliai galėtų kelti sisteminę riziką, kuri apima (bet tuo neapsiriboja) bet kokį faktinį ar pagrįstai numatomą neigiamą poveikį, susijusį su didelėmis avarijomis, sutrikimais ypatingos svarbos sektoriuose ir rimtomis pasekmėmis visuomenės sveikatai ir saugai; bet kokį faktinį ar pagrįstai numatomą neigiamą poveikį demokratiniams procesams, visuomenės ir ekonominiam saugumui; neteisėto, melagingo ar diskriminacinio turinio sklaidą. Turėtų būti suprantama, kad sisteminė rizika auga didėjant modelio pajėgumams ir modelio aprėpčiai, ji gali kilti visą modelio gyvavimo ciklą ir jai įtakos turi netinkamo naudojimo sąlygos, modelio patikimumas, modelio sąžiningumas ir modelio saugumas, modelio savarankiškumo lygis, jo prieiga prie priemonių, naujoviški ar suderinti būdai, išleidimo ir platinimo strategijos, apsaugos priemonių pašalinimo galimybės ir kiti veiksniai. Visų pirma taikant tarptautinius požiūrius iki šiol nustatyta, kad reikia atkreipti dėmesį į riziką, kylančią dėl galimo tyčinio netinkamo naudojimo ar nenumatytų kontrolės problemų, susijusių su derinimu su žmogaus ketinimu; cheminę, biologinę, radiologinę ir branduolinę riziką, pavyzdžiui, būdus, kuriais galima sumažinti patekimo į rinką kliūtis, be kita ko, kiek tai susiję su ginklų kūrimu, projektavimu, įsigijimu ar naudojimu; kibernetinius puolimo pajėgumus, pavyzdžiui, būdus, kuriais gali būti sudarytos sąlygos nustatyti pažeidžiamumą, jį išnaudoti ar juo pasinaudoti operatyviniais tikslais; sąveikos ir priemonių naudojimo poveikį, įskaitant, pavyzdžiui, gebėjimą kontroliuoti fizines sistemas ir trikdyti ypatingos svarbos infrastruktūrą; riziką, kylančią dėl to, kad modeliai kopijuoja patys save, atkartoja save ar moko kitus modelius; būdus, kuriais modeliai gali sukelti žalingą šališkumą ir diskriminaciją, keliančius riziką asmenims, bendruomenėms ar visuomenei; palankių sąlygų dezinformacijai sudarymą arba kenkimą privatumui, sukeliant grėsmę demokratinėms vertybėms ir žmogaus teisėms; riziką, kad konkretus įvykis galėtų sukelti grandininę reakciją ir didelį neigiamą poveikį, kuris galėtų paveikti visą miestą, visos srities veiklą ar visą bendruomenę;
(110)
UI modeli opće namjene mogli bi predstavljati sistemske rizike koji uključuju, ali nisu ograničeni na, sve stvarne ili razumno predvidljive negativne učinke povezane s velikim nesrećama, poremećajima u kritičnim sektorima i ozbiljnim posljedicama za javno zdravlje i sigurnost; sve stvarne ili razumno predvidljive negativne učinke na demokratske procese, javnu i gospodarsku sigurnost; širenje nezakonitog, lažnog ili diskriminirajućeg sadržaja. Trebalo bi razumjeti da se sistemski rizici povećavaju s kapacitetom i dosegom modela, da se mogu pojaviti tijekom cijelog životnog ciklusa modela i da na njih utječu uvjeti pogrešne upotrebe, pouzdanost modela, pravednost modela i sigurnost modela, razinu autonomije modela, njegov pristup alatima, novi ili kombinirani modaliteti, strategije objave i distribucije, potencijal za uklanjanje zaštitnih mehanizama i drugi čimbenici. Konkretno, u međunarodnim pristupima dosad je utvrđeno da je potrebno posvetiti pozornost rizicima od moguće namjerne pogrešne upotrebe ili nenamjernim problemima u kontroli koji se odnose na usklađivanje s ljudskom namjerom; kemijskim, biološkim, radiološkim i nuklearnim rizicima, kao što su načini na koje se mogu smanjiti prepreke za pristup, uključujući za razvoj oružja, nabavu njihova dizajna ili njihovu upotrebu; ofenzivnim kibernetičkim sposobnostima, kao što su načini omogućavanja otkrivanja, iskorištavanja ili operativne upotrebe slabih točaka; učincima interakcije i upotrebe alata, uključujući, na primjer, sposobnost kontrole fizičkih sustava i ometanja kritične infrastrukture; rizicima povezanima s modelima koji izrađuju svoje kopije ili se „samorepliciraju” ili treniraju druge modele; načinima na koje modeli mogu dovesti do štetne pristranosti i diskriminacije uz rizike za pojedince, zajednice ili društva; olakšavanju širenja dezinformacija ili ugrožavanju privatnosti prijetnjama demokratskim vrijednostima i ljudskim pravima; riziku od toga da bi određeni događaj mogao dovesti do lančane reakcije sa znatnim negativnim učincima koji bi mogli utjecati na cijeli grad, cijelu aktivnost u nekoj domeni ili cijelu zajednicu.
(111)
tikslinga nustatyti bendrosios paskirties DI modelių priskyrimo sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams metodiką. Kadangi sisteminė rizika kyla dėl ypač didelių pajėgumų, turėtų būti laikoma, kad bendrosios paskirties DI modelis kelia sisteminę riziką, jei jo pajėgumai daro didelį poveikį, vertinant remiantis tinkamomis techninėmis priemonėmis ir metodikomis, arba reikšmingą poveikį vidaus rinkai dėl jo aprėpties. Didelio poveikio pajėgumai bendrosios paskirties DI modeliuose – tai pajėgumai, kurie atitinka arba viršija pažangiausiuose bendrosios paskirties DI modeliuose užfiksuotus pajėgumus. Visus modelio pajėgumus galima geriau suprasti po to, kai modelis pateiktas į rinką arba kai diegėjai sąveikauja su modeliu. Atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus šio reglamento įsigaliojimo metu, bendrosios paskirties DI modelio mokymui naudojama bendra skaičiuojamoji galia, išmatuota slankiojo kablelio operacijomis, yra viena iš modelių pajėgumų atitinkamų aproksimacijų. Mokymui naudojama bendra skaičiavimo galia apima skaičiavimą, naudojamą visai veiklai ir metodams, kuriais siekiama padidinti modelio pajėgumus iki jo įdiegimo, pvz., parengiamajam mokymui, sintetinių duomenų generavimui ir pritaikymui. Todėl turėtų būti nustatyta pradinė slankiojo kablelio operacijų ribinė vertė, dėl kurios, jei ją atitinka bendrosios paskirties DI modelis, galima preziumuoti, kad modelis yra sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelis. Ši ribinė vertė laikui bėgant turėtų būti koreguojama, kad būtų atspindėti technologiniai ir pramonės pokyčiai, pavyzdžiui, algoritmų patobulinimai arba padidėjęs aparatinės įrangos efektyvumas, ir turėtų būti papildyta modelių pajėgumo lyginamaisiais parametrais ir rodikliais. Šiam tikslui reikalingai informacijai gauti DI tarnyba turėtų bendradarbiauti su mokslo bendruomene, pramonės atstovais, pilietine visuomene ir kitais ekspertais. Pagal ribines vertes, taip pat didelio poveikio pajėgumų vertinimo priemones ir lyginamuosius parametrus turėtų būti prognozuojama, kas yra bendrosios paskirties DI modelių bendroji paskirtis, pajėgumai ir susijusi sisteminė rizika, ir tomis vertėmis, priemonėmis ir lyginamaisiais parametrais galėtų būti atspindima tai, kokiu būdu modelis bus pateiktas rinkai, arba į naudotojų, kuriems jis gali padaryti poveikį, skaičių. Siekiant papildyti šią sistemą, Komisija turėtų turėti galimybę priimti atskirus sprendimus, kuriais bendrosios paskirties DI modelis būtų priskiriamas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams, jei nustatoma, kad tokio modelio pajėgumai arba poveikis yra lygiaverčiai nustatytoms ribinėms vertėms. Tas sprendimas turėtų būti priimtas remiantis šio reglamento priede pateiktų priskyrimo sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams kriterijų, pavyzdžiui, mokymo duomenų rinkinio kokybės ar dydžio, verslo ir galutinių naudotojų skaičiaus, įvesties ir išvesties būdų, savarankiškumo lygio ir išplečiamumo, arba priemonių, prie kurių turima prieiga, bendru vertinimu. Gavusi pagrįstą tiekėjo, kurio modelis priskirtas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams, prašymą, Komisija turėtų atsižvelgti į prašymą ir gali nuspręsti iš naujo įvertinti, ar šis bendrosios paskirties DI modelis vis dar gali būti laikomas keliančiu sisteminę riziką;
(111)
Primjereno je uspostaviti metodologiju za klasifikaciju UI modela opće namjene kao UI modela opće namjene sa sistemskim rizicima. Budući da sistemski rizici proizlaze iz posebno visokih sposobnosti, trebalo bi smatrati da UI model opće namjene predstavlja sistemske rizike ako ima sposobnosti visokog učinka, koje se ocjenjuje na temelju odgovarajućih tehničkih alata i metodologija, ili ako zbog svojeg dosega znatno utječe na unutarnje tržište. Sposobnosti visokog učinka kod UI modela opće namjene znači sposobnosti koje odgovaraju sposobnostima zabilježenima kod najnaprednijih UI modela opće namjene ili ih nadilaze. Cijeli raspon sposobnosti modela mogao bi se bolje razumjeti nakon njegova stavljanja na tržište ili pri interakciji dobavljačâ s modelom. U skladu s najnovijim dostignućima u trenutku stupanja na snagu ove Uredbe, kumulativna količina računanja korištena za treniranje UI modela opće namjene iskazana brojem matematičkih operacija nad brojevima s pomičnim zarezom jedna je od relevantnih približnih vrijednosti za sposobnosti modela. Kumulativna količina računanja korištena za treniranje uključuje računanje korišteno u svim aktivnostima i metode namijenjene poboljšanju sposobnosti modela prije uvođenja, kao što su prethodno treniranje, generiranje sintetičkih podataka i dorada. Stoga bi trebalo utvrditi početni prag za matematičke operacije nad brojevima s pomičnim zarezom, koji, ako ga UI model opće namjene dosegne, dovodi do pretpostavke da je riječ o UI modelu opće namjene sa sistemskim rizicima. Taj bi prag trebalo s vremenom prilagoditi kako bi odražavao tehnološke i industrijske promjene, kao što su algoritamska poboljšanja ili povećana učinkovitost hardvera, te bi ga trebalo dopuniti referentnim vrijednostima i pokazateljima sposobnosti modela. U tu bi svrhu Ured za umjetnu inteligenciju trebao surađivati sa znanstvenom zajednicom, strukom, civilnim društvom i drugim stručnjacima. Pragovi, kao i alati i referentne vrijednosti za procjenu sposobnosti visokog učinka, trebali bi u velikoj mjeri predvidjeti općenitost, sposobnosti i povezani sistemski rizik UI modela opće namjene te bi se njima moglo uzeti u obzir način na koji će se model staviti na tržište ili broj korisnika na koji bi mogao utjecati. Kako bi se taj sustav dopunio, Komisija bi trebala moći donijeti pojedinačne odluke kojima se UI model opće namjene određuje kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom ako se utvrdi da takav model ima sposobnosti ili učinak jednakovrijedan onima koji su obuhvaćeni utvrđenim pragom. Ta bi se odluka trebala donijeti na temelju opće procjene kriterijâ za određivanje UI modela opće namjene sa sistemskim rizikom navedenih u prilogu ovoj Uredbi, kao što su kvaliteta ili veličina skupa podataka za treniranje, broj poslovnih i krajnjih korisnika, njihovi ulazni i izlazni modaliteti, razina autonomije i skalabilnosti ili alati kojima ima pristup. Na obrazloženi zahtjev dobavljača čiji je model određen kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom Komisija bi takav zahtjev trebala uzeti u obzir i može odlučiti ponovno ocijeniti može li se i dalje smatrati da UI model opće namjene predstavlja sistemske rizike.
(112)
taip pat būtina paaiškinti priskyrimo sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams procedūrą. Turėtų būti preziumuojama, kad bendrosios paskirties DI modelis, atitinkantis taikytiną didelio poveikio pajėgumų ribinę vertę, yra sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelis. Tiekėjas turėtų pateikti pranešimą DI tarnybai ne vėliau kaip per dvi savaites nuo reikalavimų įvykdymo arba nuo tada, kai sužinoma, kad bendrosios paskirties DI modelis atitiks reikalavimus, kuriais remiantis daroma tokia prezumpcija. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į slankiojo kablelio operacijų ribinę vertę, nes bendrosios paskirties DI modelių mokymo tikslu būtinas išsamus planavimas, kuris apima išankstinį skaičiavimo išteklių paskirstymą, todėl bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai gali žinoti, ar jų modelis atitiks ribinę vertę, prieš užbaigiant mokymą. Teikdamas tą pranešimą tiekėjas turėtų galėti įrodyti, kad dėl savo specifinių savybių bendrosios paskirties DI modelis išimtinai nekelia sisteminės rizikos, todėl jis neturėtų būti priskiriamas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams. Ta informacija yra vertinga DI tarnybai, kad ji galėtų numatyti sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių pateikimą rinkai, o tiekėjai gali iš anksto pradėti bendradarbiauti su DI tarnyba. Ta informacija yra itin svarbi dėl bendrosios paskirties DI modelių, kuriuos planuojama išleisti kaip atvirojo kodo modelius, atsižvelgiant į tai, kad po atvirojo kodo modelio išleidimo gali būti sunkiau įgyvendinti būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos šiame reglamente nustatytos pareigos;
(112)
Također je potrebno pojasniti proceduru za klasifikaciju UI modela opće namjene kao UI modela opće namjene sa sistemskim rizicima. Za UI model opće namjene koji je dosegao primjenjivi prag za sposobnosti visokog učinka trebalo bi se pretpostaviti da je riječ o UI modelu opće namjene sa sistemskim rizikom. Dobavljač bi trebao obavijestiti Ured za umjetnu inteligenciju najkasnije dva tjedna nakon što su zahtjevi ispunjeni ili nakon što postane poznato da će UI model opće namjene ispunjavati zahtjeve koji dovode do te pretpostavke. To je posebno važno u odnosu na prag matematičkih operacija nad brojevima s pomičnim zarezom jer je za treniranje UI modela opće namjene potrebno znatno planiranje koje uključuje prethodnu dodjelu računalnih resursa te stoga dobavljači UI modela opće namjene mogu znati bi li njihov model dosegnuo prag prije završetka postupka treniranja. U kontekstu te obavijesti dobavljač bi trebao moći dokazati da, zbog posebnih značajki UI modela opće namjene, taj model iznimno ne predstavlja sistemske rizike te da ga stoga ne bi trebalo klasificirati kao UI model opće namjene sa sistemskim rizicima. Te su informacije vrijedne Uredu za umjetnu inteligenciju kako bi predvidio stavljanje na tržište UI modela opće namjene sa sistemskim rizicima, a dobavljači mogu rano početi surađivati s Uredom za umjetnu inteligenciju. Te su informacije posebno važne u pogledu UI modela opće namjene koji se planiraju objaviti kao otvoreni kod, s obzirom na to da bi nakon objave modela otvorenog koda moglo biti teže provesti potrebne mjere za osiguravanje usklađenosti s obvezama iz ove Uredbe.
(113)
jei Komisijai tampa žinoma, kad bendrosios paskirties DI modelis atitinka priskyrimo sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams reikalavimus, ir šis faktas anksčiau nebuvo žinomas arba apie jį atitinkamas tiekėjas Komisijai nepranešė, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tą modelį atitinkamai priskirti. Kvalifikuotų perspėjimų sistema turėtų užtikrinti, kad mokslinė komisija informuotų DI tarnybą apie bendrosios paskirties DI modelius, kurie galbūt turėtų būti priskirti sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams, taip papildant DI tarnybos vykdomą stebėsenos veiklą;
(113)
Ako Komisija sazna da UI model opće namjene ispunjava zahtjeve da ga se klasificira kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom, a prethodno nije bio poznat ili o njemu relevantni dobavljač nije obavijestio Komisiju, Komisija bi trebala biti ovlaštena odrediti ga kao takvoga. Sustav kvalificiranih upozorenja trebao bi osigurati da znanstveno povjerenstvo obavijesti Ured za umjetnu inteligenciju o UI modelima opće namjene koje bi potencijalno trebalo klasificirati kao UI modele opće namjene sa sistemskim rizikom, kao i o aktivnostima praćenja Ureda za umjetnu inteligenciju.
(114)
sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams, turėtų būti taikomos ne tik bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams numatytos pareigos, bet ir pareigos, kuriomis siekiama nustatyti ir sumažinti tą riziką ir užtikrinti tinkamą kibernetinio saugumo apsaugos lygį, neatsižvelgiant į tai, ar modelis tiekiamas kaip atskiras modelis, ar yra integruotas į DI sistemą arba gaminį. Kad tie tikslai būtų pasiekti, šiuo reglamentu tiekėjams turėtų būti nustatytas reikalavimas atlikti būtinus modelių vertinimus, visų pirma prieš pirmą kartą juos pateikiant rinkai, įskaitant modelių atsparumo kenksmingiems veiksmams bandymą ir dokumentavimą, taip pat, kai tinkama, atliekant vidaus ar nepriklausomą išorės bandymą. Be to, sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turėtų nuolat vertinti ir mažinti sisteminę riziką, be kita ko, pavyzdžiui, nustatydami rizikos valdymo politiką, kaip antai atskaitomybės ir valdymo procesus, įgyvendindami stebėseną po pateikimo rinkai, imdamiesi tinkamų priemonių per visą modelio gyvavimo ciklą ir bendradarbiaudami su atitinkamais DI vertės grandinės dalyviais;
(114)
Dobavljači UI modela opće namjene koji predstavljaju sistemske rizike trebali bi, uz obveze predviđene za dobavljače UI modela opće namjene, podlijegati obvezama usmjerenima na utvrđivanje i ublažavanje tih rizika i osiguravanje odgovarajuće razine kibernetičkosigurnosne zaštite, bez obzira na to pružaju li se kao samostalni model ili su ugrađeni u UI sustav ili proizvod. Kako bi se postigli ti ciljevi, ovom bi se Uredbom od dobavljača trebalo zahtijevati da provedu potrebne evaluacije modela, posebno prije njihova prvog stavljanja na tržište, uključujući provođenje i dokumentiranje neprijateljskog testiranja modela, također, prema potrebi, unutarnjim testiranjem ili neovisnim vanjskim testiranjem. Osim toga, dobavljači UI modela opće namjene sa sistemskim rizicima trebali bi kontinuirano procjenjivati i ublažavati sistemske rizike, među ostalim i, primjerice, uspostavom politika upravljanja rizikom, kao što su postupci odgovornosti i upravljanja, provedbom praćenja nakon stavljanja na tržište, poduzimanjem odgovarajućih mjera tijekom cijelog životnog ciklusa modela i suradnjom s relevantnim akterima duž lanca vrijednosti umjetne inteligencije.
(115)
sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turėtų įvertinti ir mažinti galimą sisteminę riziką. Jei, nepaisant pastangų nustatyti riziką, susijusią su bendrosios paskirties DI modeliu, kuris gali kelti sisteminę riziką, ir užkirsti jai kelią, dėl modelio kūrimo ar naudojimo įvyksta rimtas incidentas, bendrosios paskirties DI modelio tiekėjas turėtų nepagrįstai nedelsdamas stebėti incidentą ir pateikti Komisijai ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms visą svarbią informaciją ir pranešti apie galimas taisomąsias priemones. Be to, tiekėjai turėtų užtikrinti tinkamą modelio ir jo fizinės infrastruktūros kibernetinio saugumo apsaugos lygį, jei tinkama, visą modelio gyvavimo ciklą. Užtikrinant kibernetinį saugumą sisteminės rizikos, susijusios su piktavališku naudojimu ar išpuoliais, atžvilgiu turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į atsitiktinį modelio konfidencialios informacijos atskleidimą, neteisėtą išleidimą, saugos priemonių apėjimą ir gynybą nuo kibernetinių išpuolių, neteisėtos prieigos ar modelio vagystės. Tą apsaugą būtų galima palengvinti užtikrinant modelių svorių, algoritmų, serverių ir duomenų rinkinių apsaugą, pavyzdžiui, taikant informacijos saugumui užtikrinti skirtas operatyvines saugumo priemones, konkrečią kibernetinio saugumo politiką, tinkamus techninius ir nustatytus sprendimus, taip pat kibernetinės ir fizinės prieigos kontrolės priemones, tinkančias pagal atitinkamas aplinkybes ir susijusią riziką;
(115)
Dobavljači UI modela opće namjene sa sistemskim rizicima trebali bi procijeniti i ublažiti moguće sistemske rizike. Ako, unatoč nastojanjima da se utvrde i spriječe rizici povezani s UI modelom opće namjene koji bi mogao predstavljati sistemske rizike, razvoj ili korištenje modela uzrokuju ozbiljan incident, dobavljač UI modela opće namjene trebao bi bez nepotrebne odgode pratiti incident i izvješćivati Komisiju i nacionalna nadležna tijela o svim relevantnim informacijama i mogućim korektivnim mjerama. Nadalje, dobavljači bi trebali osigurati odgovarajuću razinu kibernetičkosigurnosne zaštite modela i njegove fizičke infrastrukture, prema potrebi, tijekom cijelog životnog ciklusa modela. Kibernetičkosigurnosnom zaštitom koja je povezana sa sistemskim rizicima povezanima sa zlonamjernom upotrebom ili napadima trebalo bi na odgovarajući način uzeti u obzir slučajno curenje iz modela, neovlaštena objavljivanja, zaobilaženje sigurnosnih mjera i obranu od kibernetičkih napada, neovlaštenog pristupa ili krađe modela. Ta bi se zaštita mogla olakšati osiguravanjem težinskih faktora modela, algoritama, poslužitelja i skupova podataka, primjerice mjerama operativne sigurnosti za informacijsku sigurnost, posebnim kibernetičkosigurnosnim politikama, odgovarajućim tehničkim i utvrđenim rješenjima te kontrolama kibernetičkog i fizičkog pristupa, koji su primjereni relevantnim okolnostima i uključenim rizicima.
(116)
DI tarnyba turėtų skatinti ir palengvinti praktikos kodeksų rengimą, peržiūrą ir pritaikymą, atsižvelgiant į tarptautinius požiūrius. Visi bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai galėtų būti pakviesti dalyvauti. Siekiant užtikrinti, kad praktikos kodeksai atspindėtų naujausius technikos laimėjimus ir juose būtų tinkamai atsižvelgta į įvairias perspektyvas, DI tarnyba turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir galėtų, kai tinkama, dėl tokių kodeksų rengimo konsultuotis su pilietinės visuomenės organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais bei ekspertais, įskaitant specialistų grupę. Praktikos kodeksai turėtų apimti bendrosios paskirties DI modelių ir sisteminės rizikos bendrosios paskirties modelių tiekėjų pareigas. Be to, kiek tai susiję su sistemine rizika, praktikos kodeksai turėtų padėti nustatyti sisteminės rizikos rūšių ir pobūdžio taksonomiją Sąjungos lygmeniu, įskaitant jos šaltinius. Praktikos kodeksuose daug dėmesio turėtų būti skiriama ir konkrečioms rizikos vertinimo ir mažinimo priemonėms;
(116)
Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi poticati i olakšati izradu, preispitivanje i prilagodbu kodeksâ prakse, uzimajući u obzir međunarodne pristupe. Svi dobavljači UI modela opće namjene mogli bi biti pozvani na sudjelovanje. Kako bi se osiguralo da se kodeksima prakse odražavaju najnovija dostignuća i na odgovarajući način uzimaju u obzir različite perspektive, Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi surađivati s relevantnim nacionalnim nadležnim tijelima te bi se, prema potrebi, mogao savjetovati s organizacijama civilnog društva i drugim relevantnim dionicima i stručnjacima, uključujući znanstveno povjerenstvo, radi izrade takvih kodeksa. Kodeksi prakse trebali bi obuhvaćati obveze dobavljača UI modela opće namjene i UI modela opće namjene koji predstavljaju sistemske rizike. Osim toga, kad je riječ o sistemskim rizicima, kodeksi prakse trebali bi pomoći u uspostavi taksonomije vrste i prirode sistemskih rizika na razini Unije, uključujući njihove izvore. Kodeksi prakse trebali bi biti usmjereni i na posebne mjere procjene i ublažavanja rizika.
(117)
praktikos kodeksai turėtų būti svarbiausia priemonė, kad bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai galėtų tinkamai vykdyti pagal šį reglamentą numatytas pareigas. Tiekėjai turėtų galėti remtis praktikos kodeksais, kad įrodytų, jog vykdo pareigas. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nuspręsti patvirtinti praktikos kodeksą ir nustatyti jo bendrą galiojimą Sąjungoje arba, kita vertus, nustatyti bendras atitinkamų pareigų vykdymo taisykles, jei iki šio reglamento taikymo pradžios praktikos kodekso negalima užbaigti arba DI tarnyba jį laiko netinkamu. Kai darnusis standartas paskelbiamas ir DI tarnyba jį įvertina kaip tinkamą atitinkamoms pareigoms vykdyti, atitiktis Europos darniajam standartui turėtų suteikti tiekėjų atžvilgiu atitikties prezumpciją. Be to, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turėtų galėti įrodyti atitiktį naudodami alternatyvias tinkamas priemones, jei praktikos kodeksų ar darniųjų standartų nėra arba jie nusprendžia jais nesiremti;
(117)
Kodeksi prakse trebali bi biti središnji alat za pravilno ispunjavanje obveza predviđenih na temelju ove Uredbe za dobavljače UI modela opće namjene. Dobavljači bi se trebali moći osloniti na kodekse prakse kako bi dokazali ispunjavanje obveza. Komisija provedbenim aktima može odlučiti odobriti kodeks prakse i učiniti ga općenito valjanim u Uniji ili, alternativno, utvrditi zajednička pravila za provedbu relevantnih obveza ako do početka primjene ove Uredbe kodeks prakse ne može biti dovršen ili ga Ured za umjetnu inteligenciju ne smatra adekvatnim. Nakon što se usklađena norma objavi i Ured za umjetnu inteligenciju ocijeni je prikladnom za obuhvaćanje relevantnih obveza, ispunjavanje europske usklađene norme dobavljačima bi trebalo omogućiti pretpostavku sukladnosti. Nadalje, dobavljači UI modela opće namjene trebali bi moći dokazati ispunjavanje obveza s pomoću alternativnih odgovarajućih sredstava ako kodeksi prakse ili usklađene norme nisu dostupni ili ako odluče da se neće oslanjati na njih.
(118)
šiuo reglamentu DI sistemos ir DI modeliai reglamentuojami nustatant tam tikrus reikalavimus ir pareigas atitinkamiems rinkos dalyviams, kurie juos pateikia rinkai, pradeda naudoti arba naudoja Sąjungoje, taip papildant tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie integruoja tokias sistemas ar modelius į savo paslaugas, pareigas, reglamentuojamas Reglamentu (ES) 2022/2065. Tokiu mastu, kokiu tokios sistemos ar modeliai yra integruoti į interneto platformų ir interneto paieškos sistemų, kurioms suteiktas atitinkamai labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų statusas, jiems taikoma Reglamente (ES) 2022/2065 numatyta rizikos valdymo sistema. Todėl turėtų būti preziumuojama, kad atitinkamos šiame reglamente nustatytos pareigos yra įvykdytos, nebent kiltų ir tokiuose modeliuose būtų nustatyta reikšminga sisteminė rizika, kuriai netaikomas Reglamentas (ES) 2022/2065. Pagal šią sistemą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai privalo įvertinti galimą sisteminę riziką, kylančią dėl jų paslaugų projektavimo, veikimo ir naudojimo, įskaitant tai, kaip teikiant paslaugą naudojamų algoritmų sistemų dizainas gali prisidėti prie tokios rizikos, taip pat sisteminę riziką, kylančią dėl galimo netinkamo naudojimo. Šie paslaugų teikėjai taip pat privalo imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių laikydamiesi pagrindinių teisių;
(118)
Ovom se Uredbom reguliraju UI sustavi i modeli uvođenjem određenih zahtjeva i obveza za relevantne aktere na tržištu koji ih stavljaju na tržište ili u upotrebu ili ih upotrebljavaju u Uniji, čime se dopunjuju obveze pružatelja usluga posredovanja koji takve sustave ili modele ugrađuju u svoje usluge regulirane Uredbom (EU) 2022/2065. U mjeri u kojoj su takvi sustavi ili modeli ugrađeni u određene vrlo velike internetske platforme ili vrlo velike internetske tražilice, na njih se primjenjuje okvir za upravljanje rizicima predviđen u Uredbi (EU) 2022/2065. Stoga bi trebalo pretpostaviti da su odgovarajuće obveze iz ove Uredbe ispunjene, osim ako se u takvim modelima pojave znatni sistemski rizici koji nisu obuhvaćeni Uredbom (EU) 2022/2065. Unutar tog okvira pružatelji vrlo velikih internetskih platformi i vrlo velikih internetskih tražilica obvezni su procijeniti potencijalne sistemske rizike koji proizlaze iz dizajna, funkcioniranja i korištenja njihovih usluga, uključujući način na koji dizajn algoritamskih sustava koji se upotrebljavaju u usluzi može doprinijeti takvim rizicima, kao i sistemske rizike koji proizlaze iz mogućih pogrešnih upotreba. Ti su pružatelji također obvezni poduzeti odgovarajuće mjere za ublažavanje rizika za temeljna prava.
(119)
atsižvelgiant į spartų inovacijų ir technologinės raidos tempą, kiek tai susiję su skaitmeninėmis paslaugomis, kurioms taikomos įvairios Sąjungos teisės priemonės, visų pirma atsižvelgiant į jų gavėjų naudojimąsi jomis ir suvokimą, DI sistemos, kurioms taikomas šis reglamentas, gali būti teikiamos kaip tarpininkavimo paslaugos arba jų dalys, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2022/2065, kurios turėtų būti aiškinamos technologijų atžvilgiu neutraliu būdu. Pavyzdžiui, DI sistemos gali būti naudojamos interneto paieškos sistemoms teikti, visų pirma tiek, kiek DI sistema, pavyzdžiui, internetinis pokalbių robotas, iš esmės atlieka paiešką visose interneto svetainėse, tada rezultatus įtraukia į savo turimas žinias ir naudoja atnaujintas žinias, kad sugeneruotų bendrą išvedinį, apimantį skirtingus informacijos šaltinius;
(119)
S obzirom na brz tempo inovacija i tehnološki razvoj digitalnih usluga u području primjene različitih instrumenata prava Unije, posebno imajući na umu upotrebu i percepciju njihovih primatelja, UI sustavi koji podliježu ovoj Uredbi mogu se pružati kao usluge posredovanja ili njihovi dijelovi u smislu Uredbe (EU) 2022/2065, koje bi trebalo tumačiti na tehnološki neutralan način. Na primjer, UI sustavi mogu se upotrebljavati za pružanje internetskih tražilica, posebno u mjeri u kojoj UI sustav, kao što je internetski chatbot, u načelu pretražuje sve internetske stranice, zatim uključuje rezultate u svoje postojeće znanje i upotrebljava nadopunjeno znanje kako bi generirao jedan izlazni rezultat koji objedinjuje različite izvore informacija.
(120)
be to, šiame reglamente tam tikrų DI sistemų tiekėjams ir diegėjams nustatytos pareigos, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti ir atskleisti tai, kad tų sistemų išvediniai yra dirbtinai sugeneruoti arba gauti atlikus manipuliacijas, yra itin aktualios siekiant palengvinti veiksmingą Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą. Tai visų pirma taikoma labai didelių interneto platformų arba labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigoms nustatyti ir sumažinti sisteminę riziką, galinčią kilti dėl turinio, kuris buvo dirbtinai sugeneruotas ar gautas atlikus manipuliacijas, sklaidos, visų pirma faktinio ar numatomo neigiamo poveikio demokratiniams procesams, pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams, be kita ko, pasitelkiant dezinformaciją, riziką;
(120)
Nadalje, obveze propisane u ovoj Uredbi za dobavljače i za subjekte koji uvode određene UI sustave kako bi se omogućilo prepoznavanje i otkrivanje umjetno stvorenih ili manipuliranih izlaznih rezultata tih sustava posebno su relevantne za olakšavanje djelotvorne provedbe Uredbe (EU) 2022/2065. To se posebno odnosi na obveze pružatelja vrlo velikih internetskih platformi ili vrlo velikih internetskih tražilica da utvrde i ublaže sistemske rizike koji mogu proizaći iz širenja umjetno stvorenog ili manipuliranog sadržaja, posebno rizik od stvarnih ili predvidljivih negativnih učinaka na demokratske procese, građanski diskurs i izborne procese, među ostalim dezinformiranjem.
(121)
standartizacija turėtų atlikti svarbų vaidmenį, kad tiekėjams būtų suteikti techniniai sprendimai siekiant užtikrinti atitiktį šiam reglamentui, atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, skatinti inovacijas, taip pat konkurencingumą ir augimą bendrojoje rinkoje. Atitiktis darniesiems standartams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1025/2012 (41) 2 straipsnio 1 dalies c punkte, kurie, tikėtina, paprastai turėtų būti rengiami atsižvelgiant į naujausius technikos laimėjimus, turėtų būti viena iš priemonių tiekėjams įrodyti atitiktį šio reglamento reikalavimams. Todėl turėtų būti skatinamas subalansuotas atstovavimas interesams, į standartų rengimą įtraukiant visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, visų pirma MVĮ, vartotojų organizacijas ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotuosius subjektus pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 5 ir 6 straipsnius. Kad būtų palengvinta atitiktis, standartizacijos prašymus Komisija turėtų pateikti nepagrįstai nedelsdama. Rengdama standartizacijos prašymą Komisija konsultuojasi su patariamuoju forumu ir valdyba, kad surinktų atitinkamų ekspertinių žinių. Tačiau, nesant atitinkamų nuorodų į darniuosius standartus, Komisija turėtų galėti įgyvendinimo aktais, pasikonsultavusi su patariamuoju forumu, nustatyti tam tikrų šiame reglamente nustatytų reikalavimų bendrąsias specifikacijas. Bendroji specifikacija turėtų būti išimtinis atsarginis sprendimas siekiant palengvinti tiekėjo pareigą laikytis šio reglamento reikalavimų, kai nė viena iš Europos standartizacijos organizacijų nepriima standartizacijos prašymo arba kai atitinkamuose darniuosiuose standartuose nepakankamai atsižvelgiama į pagrindinių teisių klausimus, arba kai darnieji standartai neatitinka prašymo, arba kai vėluojama priimti tinkamą darnųjį standartą. Jei priimti darnųjį standartą vėluojama dėl techninio to standarto sudėtingumo, Komisija turėtų į tai atsižvelgti prieš svarstydama galimybę nustatyti bendrąsias specifikacijas. Komisija raginama rengiant bendrąsias specifikacijas bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir tarptautinėmis standartizacijos institucijomis;
(121)
Normizacija bi trebala imati ključnu ulogu u pružanju tehničkih rješenja dobavljačima kako bi se osigurala usklađenost s ovom Uredbom, u skladu s najnovijim dostignućima, kako bi se promicale inovacije te konkurentnost i rast na jedinstvenom tržištu. Poštovanje usklađenih normi kako su definirane u članku 2. točki 1. podtočki (c) Uredbe (EU) br. 1025/2012 Europskog parlamenta i Vijeća (41), za koje se obično očekuje da odražavaju najnovija dostignuća, trebalo bi biti sredstvo kojim će dobavljači dokazivati sukladnost sa zahtjevima ove Uredbe. Stoga bi u skladu s člancima 5. i 6. Uredbe (EU) br. 1025/2012 trebalo poticati uravnoteženu zastupljenost interesa koja uključuje sve relevantne dionike u razvoju normi, posebno MSP-ove, organizacije potrošača te dionike u području okoliša i socijalne dionike. Kako bi se olakšala sukladnost, Komisija bi trebala izdati zahtjeve za normizaciju bez nepotrebne odgode. Pri izradi zahtjeva za normizaciju Komisija bi se trebala savjetovati sa savjetodavnim forumom i Vijećem za umjetnu inteligenciju kako bi obuhvatila relevantno stručno znanje. Međutim, u nedostatku relevantnih upućivanja na usklađene norme, Komisija bi trebala moći provedbenim aktima i nakon savjetovanja sa savjetodavnim forumom utvrditi zajedničke specifikacije za određene zahtjeve na temelju ove Uredbe. Zajednička specifikacija trebala bi biti iznimno zamjensko rješenje kako bi se dobavljaču olakšalo ispunjavanje zahtjeva iz ove Uredbe kada nijedna europska organizacija za normizaciju nije prihvatila zahtjev za normizaciju ili kada se relevantnim usklađenim normama u nedovoljnoj mjeri rješavaju problemi u području temeljnih prava ili kada usklađene norme nisu u skladu sa zahtjevom ili kada dođe do kašnjenja u donošenju odgovarajuće usklađene norme. Ako je takvo kašnjenje u donošenju usklađene norme posljedica tehničke složenosti te norme, Komisija bi to trebala razmotriti prije razmatranja utvrđivanja zajedničkih specifikacija. Pri izradi zajedničkih specifikacija Komisiju se potiče na suradnju s međunarodnim partnerima i međunarodnim tijelima za normizaciju.
(122)
tikslinga, kad, nedarant poveikio darniųjų standartų ir bendrųjų specifikacijų naudojimui, turėtų būti laikoma, kad didelės rizikos DI sistemos, kuri buvo išmokyta ir išbandyta naudojant duomenis, atspindinčius konkrečią geografinę, elgsenos, kontekstinę ar funkcinę aplinką, kurioje DI sistemą ketinama naudoti, tiekėjai laikosi atitinkamos priemonės, numatytos pagal šiame reglamente nustatytą duomenų valdymo reikalavimą. Nedarant poveikio šiame reglamente nustatytiems reikalavimams, susijusiems su patvarumu ir tikslumu, vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/881 54 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti preziumuojama, kad didelės rizikos DI sistemos, kurios buvo sertifikuotos arba kurių atitikties pareiškimas buvo išduotas pagal kibernetinio saugumo sertifikavimo schemą pagal tą reglamentą ir kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka šiame reglamente nustatytą kibernetinio saugumo reikalavimą tiek, kiek kibernetinio saugumo sertifikatas ar atitikties pareiškimas arba jų dalys tenkina šiame reglamente nustatytą kibernetinio saugumo reikalavimą. Tai nedaro poveikio savanoriškam tos kibernetinio saugumo sertifikavimo schemos pobūdžiui;
(122)
Ne dovodeći u pitanje upotrebu usklađenih normi i zajedničkih specifikacija, primjereno je da se za dobavljače visokorizičnog UI sustava koji je treniran i testiran na podacima koji odražavaju specifično zemljopisno, bihevioralno, kontekstualno ili funkcionalno okružje u kojem se UI sustav namjerava upotrebljavati smatra da su sukladni s relevantnom mjerom predviđenom u zahtjevu u pogledu upravljanja podacima utvrđenom u ovoj Uredbi. Ne dovodeći u pitanje zahtjeve koji se odnose na otpornost i točnost utvrđene u ovoj Uredbi, u skladu s člankom 54. stavkom 3. Uredbe (EU) 2019/881, za visokorizične UI sustave koji su certificirani ili za koje je izdana izjava o sukladnosti u okviru programa kibernetičke sigurnosti na temelju te uredbe i na koje su objavljena upućivanja u Službenom listu Europske unije trebalo bi pretpostaviti da ispunjavaju kibernetičkosigurnosne zahtjeve iz ove Uredbe u mjeri u kojoj certifikat o kibernetičkoj sigurnosti ili izjava o sukladnosti ili njihovi dijelovi obuhvaćaju kibernetičkosigurnosne zahtjeve iz ove Uredbe. Time se i dalje ne dovodi u pitanje dobrovoljna priroda tog programa kibernetičke sigurnosti.
(123)
siekiant užtikrinti aukšto lygio didelės rizikos DI sistemų patikimumą, šioms sistemoms turėtų būti taikomas reikalavimas atlikti atitikties vertinimą prieš pateikiant jas rinkai arba pradedant naudoti;
(123)
Kako bi se osigurala visoka razina pouzdanosti visokorizičnih UI sustava, ti bi sustavi trebali podlijegati ocjenjivanju sukladnosti prije njihova stavljanja na tržište ili u upotrebu.
(124)
tinkama, kad, siekiant kuo labiau sumažinti naštą veiklos vykdytojams ir išvengti bet kokio galimo dubliavimo, didelės rizikos DI sistemoms, susijusioms su gaminiais, kuriems, remiantis naująja teisės aktų sistema, taikomi esami Sąjungos derinamieji teisės aktai, šių DI sistemų atitiktis šio reglamento reikalavimams turėtų būti vertinama atliekant pagal toje teisėje jau numatytą atitikties vertinimą. Todėl šio reglamento reikalavimų taikymas neturėtų daryti poveikio konkrečiai atitikties vertinimo, atliekamo pagal atitinkamus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, logikai, metodikai ar bendrajai struktūrai;
(124)
Kako bi se opterećenje za operatere svelo na najmanju moguću mjeru i izbjeglo moguće udvostručavanje, za visokorizične UI sustave povezane s proizvodima koji su obuhvaćeni postojećim zakonodavstvom Unije o usklađivanju na temelju novog zakonodavnog okvira, usklađenost tih UI sustava sa zahtjevima ove Uredbe trebala bi se ocjenjivati u okviru ocjenjivanja sukladnosti koje je već predviđeno u tom pravu. Primjenjivost zahtjevâ ove Uredbe stoga ne bi trebala utjecati na specifičnu logiku, metodologiju ili opću strukturu ocjenjivanja sukladnosti na temelju relevantnog zakonodavstva Unije o usklađivanju.
(125)
atsižvelgiant į didelės rizikos DI sistemų sudėtingumą ir su jomis susijusią riziką, svarbu sukurti tinkamą didelės rizikos DI sistemų atitikties vertinimo procedūrą, kurioje dalyvautų notifikuotosios įstaigos, vadinamąjį trečiosios šalies atliekamą atitikties vertinimą. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinę sertifikuotojų prieš pateikiant rinkai patirtį gaminių saugos srityje ir skirtingą kylančios rizikos pobūdį, tinkama riboti (bent jau pradiniame šio reglamento taikymo etape) trečiosios šalies atliekamo didelės rizikos DI sistemų, išskyrus su gaminiais susijusias DI sistemas, atitikties vertinimo taikymo sritį. Todėl tokių sistemų atitikties vertinimą paprastai turėtų atlikti tiekėjas ir už tai atsakyti, išskyrus vienintelę išimtį, susijusią su DI sistemomis, kurios skirtos naudoti biometrijos tikslais;
(125)
S obzirom na složenost visokorizičnih UI sustava i s njima povezane rizike, važno je razviti odgovarajući sustav postupka ocjenjivanja sukladnosti visokorizičnih UI sustava koji uključuje prijavljena tijela, tzv. ocjenjivanje sukladnosti koje provodi treća strana. Međutim, s obzirom na trenutačno iskustvo profesionalnih certifikatora proizvoda prije stavljanja na tržište u području sigurnosti proizvoda i različitu prirodu uključenih rizika, primjereno je, barem u početnoj fazi primjene ove Uredbe, ograničiti područje primjene ocjenjivanja sukladnosti visokorizičnih UI sustava koje provodi treća strana, osim za one sustave koji su povezani s proizvodima. Stoga bi ocjenjivanje sukladnosti takvih sustava u pravilu trebao provoditi dobavljač na vlastitu odgovornost, uz jedinu iznimku UI sustava namijenjenih za biometriju.
(126)
siekiant, kad būtų įvykdyti trečiosios šalies atliekami atitikties vertinimai, kai to reikalaujama, nacionalinės kompetentingos institucijos pagal šį reglamentą turėtų paskirti notifikuotąsias įstaigas, jeigu jos atitinka reikalavimus, visų pirma nepriklausomumo, kompetencijos, interesų konflikto nebuvimo ir tinkamus kibernetinio saugumo reikalavimus. Nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų siųsti pranešimus apie šių įstaigų paskyrimą Komisijai ir kitoms valstybėms narėms naudodamosi Komisijos pagal Sprendimo Nr. 768/2008/EB I priedo R23 straipsnį parengta ir prižiūrima elektronine notifikavimo priemone;
(126)
Za ocjenjivanje sukladnosti koje provodi treća strana kada je to potrebno, nacionalna nadležna tijela trebala bi na temelju ove Uredbe prijavljivati prijavljena tijela, pod uvjetom da ispunjavaju niz zahtjeva, ponajprije u pogledu neovisnosti, kompetentnosti, nepostojanja sukoba interesa i odgovarajućih kibernetičkosigurnosnih zahtjeva. Nacionalna nadležna tijela trebala bi Komisiji i drugim državama članicama slati obavijesti o prijavljivanju tih tijela pomoću alata za elektroničko prijavljivanje koji je razvila i kojim upravlja Komisija u skladu s člankom R23. Priloga I. Odluci br. 768/2008/EZ.
(127)
laikantis Sąjungos įsipareigojimų pagal Pasaulio prekybos organizacijos susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių, yra tinkama palengvinti atitikties vertinimo rezultatų, kuriuos pateikė kompetentingos atitikties vertinimo įstaigos, tarpusavio pripažinimą, nepriklausomai nuo teritorijos, kurioje jos yra įsteigtos, jei tos atitikties vertinimo įstaigos, įsteigtos pagal trečiosios valstybės teisę, atitinka taikytinus šio reglamento reikalavimus ir Sąjunga yra sudariusi tokios apimties susitarimą. Šiame kontekste Komisija turėtų aktyviai nagrinėti galimas tarptautines priemones šiuo tikslu ir visų pirma siekti sudaryti abipusio pripažinimo susitarimus su trečiosiomis valstybėmis;
(127)
U skladu s obvezama Unije na temelju Sporazuma Svjetske trgovinske organizacije o tehničkim preprekama u trgovini primjereno je olakšati uzajamno prihvaćanje rezultata ocjenjivanja sukladnosti koje su proizvela nadležna tijela za ocjenjivanje sukladnosti, bez obzira na to na kojem području imaju poslovni nastan, pod uvjetom da ta tijela za ocjenjivanje sukladnosti osnovana na temelju prava treće zemlje ispunjavaju primjenjive zahtjeve ove Uredbe i da je Unija sklopila odgovarajući sporazum. U tom kontekstu Komisija bi trebala aktivno istražiti moguće međunarodne instrumente u tu svrhu, a posebno nastojati sklopiti sporazume o uzajamnom priznavanju s trećim zemljama.
(128)
laikantis bendrai nustatytos gaminių, reglamentuojamų pagal Sąjungos derinamuosius teisės aktus, esminio pakeitimo sąvokos, tinkama, kad visais atvejais, kai įvyksta pokytis, kuris gali turėti įtakos didelės rizikos DI sistemos atitikčiai šiam reglamentui (pvz., operacinės sistemos ar programinės įrangos architektūros pakeitimas), arba pasikeitus sistemos numatytajai paskirčiai, ta DI sistema turėtų būti laikoma nauja DI sistema, kurios atitiktis turėtų būti įvertinta iš naujo. Tačiau DI sistemų, kurios toliau „mokosi“ po to, kai buvo pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti (t. y. automatiškai prisitaiko vykdant funkcijas), algoritmo ir veikimo efektyvumo pokyčiai neturėtų būti laikomi esminiu pakeitimu, jeigu tuos pakeitimus tiekėjas numatė iš anksto ir jie buvo įvertinti atitikties vertinimo metu;
(128)
U skladu sa zajednički utvrđenim pojmom znatne izmjene za proizvode regulirane zakonodavstvom Unije o usklađivanju primjereno je da se svaki put kad dođe do promjene koja može utjecati na usklađenost visokorizičnog UI sustava s ovom Uredbom (npr. promjena operativnog sustava ili softverske arhitekture) ili kad se promijeni namjena sustava, taj UI sustav smatra novim UI sustavom koji bi trebao proći novo ocjenjivanje sukladnosti. Međutim, promjene algoritma i učinkovitosti UI sustava koji nakon stavljanja na tržište ili u upotrebu nastavljaju „učiti”, odnosno automatski prilagođavati način izvršavanja funkcija, ne bi trebale predstavljati znatnu izmjenu, pod uvjetom da je te promjene unaprijed odredio dobavljač i da su ocijenjene u trenutku ocjenjivanja sukladnosti.
(129)
kad didelės rizikos DI sistemos galėtų laisvai judėti vidaus rinkoje, jos turėtų būti ženklinamos CE ženklu, iš kurio būtų matyti, kad jos atitinka šį reglamentą. Didelės rizikos DI sistemos, integruotos į gaminį, turėtų būti fiziškai ženklinamos CE ženklu, kuris gali būti papildytas skaitmeniniu CE ženklu. Didelės rizikos DI sistemų, kurios teikiamos tik skaitmenine forma, atveju turėtų būti naudojamas skaitmeninis CE ženklas. Valstybės narės neturėtų sudaryti nepagrįstų kliūčių pateikti rinkai ar pradėti naudoti didelės rizikos DI sistemas, kurios atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir yra paženklintos CE ženklu;
(129)
Visokorizični UI sustavi trebali bi nositi oznaku CE koja upućuje na njihovu sukladnost s ovom Uredbom kako bi se mogli slobodno kretati na unutarnjem tržištu. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima ugrađenima u proizvod, fizička oznaka CE trebala bi biti pričvršćena na njih te se može dopuniti digitalnom oznakom CE. Za visokorizične UI sustave koji se pružaju samo digitalno trebalo bi upotrebljavati digitalnu oznaku CE. Države članice ne bi trebale stvarati neopravdane zapreke stavljanju na tržište ili u upotrebu visokorizičnih UI sustava koji ispunjavaju zahtjeve utvrđene u ovoj Uredbi i nose oznaku CE.
(130)
tam tikromis sąlygomis galimybė greitai pasinaudoti inovatyviomis technologijomis gali būti labai svarbi asmenų sveikatos bei saugos, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos požiūriu ir visai visuomenei. Todėl išimtinėmis su viešuoju saugumu ar fizinių asmenų gyvybės ir sveikatos apsauga, aplinkos apsauga ir itin svarbių pramonės bei infrastruktūros objektų apsauga susijusiomis aplinkybėmis rinkos priežiūros institucijos galėtų leisti pateikti rinkai arba pradėti naudoti DI sistemas, kurių atitikties vertinimas nebuvo atliktas. Tinkamai pagrįstais atvejais, kaip numatyta šiame reglamente, teisėsaugos institucijos arba civilinės saugos institucijos gali pradėti naudoti konkrečią didelės rizikos DI sistemą be rinkos priežiūros institucijos leidimo, jei tokio leidimo nepagrįstai nedelsiant paprašoma naudojimo metu arba po panaudojimo;
(130)
Po određenim uvjetima brza dostupnost inovativnih tehnologija može biti ključna za zdravlje i sigurnost osoba, zaštitu okoliša i klimatske promjene te za društvo u cjelini. Stoga je primjereno da bi zbog iznimnih razloga povezanih s javnom sigurnošću ili zaštitom života i zdravlja fizičkih osoba, zaštitom okoliša i ključne industrijske i infrastrukturne imovine, tijela za nadzor tržišta mogla odobriti stavljanje na tržište ili u upotrebu UI sustava za koje nije proveden postupak ocjenjivanja sukladnosti. U propisno opravdanim situacijama, kako je predviđeno u ovoj Uredbi, tijela kaznenog progona ili tijela civilne zaštite mogu staviti u upotrebu određeni visokorizični UI sustav bez odobrenja tijela za nadzor tržišta, pod uvjetom da se takvo odobrenje zatraži tijekom ili nakon korištenja bez nepotrebne odgode.
(131)
siekiant palengvinti Komisijos ir valstybių narių darbą DI srityje, taip pat suteikti daugiau skaidrumo visuomenei, turėtų būti reikalaujama, kad didelės rizikos DI sistemų, išskyrus DI sistemas, susijusias su gaminiais, kuriems taikomi atitinkami esami Sąjungos derinamieji teisės aktai, tiekėjai, taip pat tiekėjai, kurie laiko, kad į šio reglamento priede pateiktą didelės rizikos atvejų sąrašą įtraukta DI sistema nėra didelės rizikos sistema remiantis nukrypti leidžiančia nuostata, įsiregistruotų patys ir įregistruotų informaciją apie savo didelės rizikos DI sistemą ES duomenų bazėje, kurią sukurs ir tvarkys Komisija. Prieš naudodami į šio reglamento priede pateiktą didelės rizikos atvejų sąrašą įtrauktą DI sistemą, didelės rizikos DI sistemų diegėjai, kurie yra viešojo sektoriaus institucijos, agentūros ar įstaigos, turėtų užsiregistruoti tokioje duomenų bazėje ir pasirinkti sistemą, kurią jie numato naudoti. Kiti diegėjai turėtų turėti teisę tai daryti savanoriškai. Ši ES duomenų bazės dalis turėtų būti prieinama viešai, nemokamai, informacija turėtų būti lengvai naršoma, suprantama ir kompiuterio skaitoma. ES duomenų bazė taip pat turėtų būti patogi naudoti, pavyzdžiui, suteikiant paieškos funkcijas, be kita ko, naudojant raktinius žodžius, kad plačioji visuomenė galėtų rasti aktualią informaciją, kuri turi būti pateikiama registruojant didelės rizikos DI sistemas, ir informaciją apie didelės rizikos DI sistemų, nurodytų šio reglamento priede, kurias atitinka didelės rizikos DI sistemos, panaudojimo atvejį. Visi esminiai didelės rizikos DI sistemų pakeitimai taip pat turėtų būti registruojami ES duomenų bazėje. Didelės rizikos DI sistemų teisėsaugos, migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityse atveju registravimo pareigos turėtų būti vykdomos saugioje neviešoje ES duomenų bazės dalyje. Prieiga prie saugios neviešos dalies turėtų būti suteikiama tik Komisijai ir rinkos priežiūros institucijoms, kiek tai susiję su jų nacionaline tos duomenų bazės dalimi. Didelės rizikos DI sistemos ypatingos svarbos infrastruktūros srityje turėtų būti registruojamos tik nacionaliniu lygmeniu. Komisija turėtų būti ES duomenų bazės valdytoja, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725. Siekiant užtikrinti visapusišką įdiegtos ES duomenų bazės veikimą, pagal duomenų bazės kūrimo procedūrą turėtų būti numatyta, kad Komisija parengs funkcines specifikacijas ir kad bus parengta nepriklausomo audito ataskaita. Komisija, vykdydama savo, kaip ES duomenų valdytojos, užduotis, turėtų atsižvelgti į kibernetinio saugumo riziką. Siekiant užtikrinti, kad ES duomenų bazė būtų kuo labiau prieinama visuomenei ir kuo plačiau jos naudojama, ES duomenų bazė, įskaitant joje pateikiamą informaciją, turėtų atitikti Direktyvos (ES) 2019/882 reikalavimus;
(131)
Kako bi se olakšao rad Komisije i država članica u području umjetne inteligencije i povećala transparentnost prema javnosti, od dobavljača visokorizičnih UI sustava koji nisu povezani s proizvodima obuhvaćenima područjem primjene relevantnog postojećeg zakonodavstva Unije o usklađivanju, kao i dobavljača koji smatraju da pojedini UI sustav naveden u primjerima visokorizične upotrebe iz priloga ovoj Uredbi nije visokorizičan na temelju odstupanja, trebalo bi zahtijevati da sebe i informacije o svojem UI sustavu registriraju u bazi podataka EU-a, koju će uspostaviti i kojom će upravljati Komisija. Prije upotrebi UI sustava navedenog u primjerima visokorizične upotrebe iz priloga ovoj Uredbi subjekti koji uvode visokorizične UI sustave koji su tijela javne vlasti, javne agencije ili javna tijela trebali bi se registrirati u takvoj bazi podataka i odabrati sustav koji namjeravaju upotrebljavati. Ostali subjekti koji uvode sustav trebali bi imati pravo to učiniti dobrovoljno. Taj dio baze podataka EU-a trebao bi biti javno dostupan, besplatno, a informacije bi trebale biti lako dostupne, razumljive i strojno čitljive. Baza podataka EU-a trebala bi biti prilagođena korisnicima, na primjer pružanjem funkcija pretraživanja, među ostalim s pomoću ključnih riječi, čime bi se široj javnosti omogućio pronalazak relevantnih informacija koje treba dostaviti nakon registracije visokorizičnih UI sustava i relevantnih informacija o slučaju upotrebe visokorizičnih UI sustava navedenih u prilogu ovoj Uredbi, kojima visokorizični UI sustavi odgovaraju. Svaka bitna izmjena visokorizičnih UI sustava također bi se trebala registrirati u bazi podataka EU-a. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima u područjima kaznenog progona ili migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice, obveze registracije trebale bi se ispuniti u sigurnom dijelu baze podataka EU-a koji nije javan. Pristup sigurnom dijelu koji nije javan trebao bi biti strogo ograničen na Komisiju i tijela za nadzor tržišta na čiju se državu odnosi taj dio baze podataka. Visokorizične UI sustave u području kritične infrastrukture trebalo bi registrirati samo na nacionalnoj razini. Komisija bi trebala biti voditelj obrade baze podataka EU-a, u skladu s Uredbom (EU) 2018/1725. Kako bi baza podataka EU-a bila posve funkcionalna od puštanja u rad, postupak njezina uspostavljanja trebao bi uključivati razvoj funkcionalnih specifikacija, što je zadaća Komisije, te neovisno revizorsko izvješće. Komisija bi pri obavljanju svojih zadaća voditelja obrade podataka u bazi podataka EU-a trebala uzeti u obzir rizike povezane s kibernetičkom sigurnosti. Kako bi se maksimalno povećale dostupnost i upotreba baze podataka EU-a u javnosti, baza podataka EU-a, uključujući podatke koji su u njoj dostupni, trebala bi ispunjavati zahtjeve iz Direktive (EU) 2019/882.
(132)
tam tikros DI sistemos, kurių paskirtis yra sąveikauti su fiziniais asmenimis arba generuoti turinį, gali kelti konkrečią apsimetinėjimo arba apgaulės riziką, nepriklausomai nuo to, ar jos priskiriamos didelės rizikos DI sistemoms. Todėl šių sistemų naudojimui tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti taikomos konkrečios skaidrumo pareigos, nedarant poveikio dėl didelės rizikos DI sistemų taikomiems reikalavimams ir pareigoms, taip pat taikomos tikslinės išimtys siekiant atsižvelgti į specifinius teisėsaugos poreikius. Visų pirma fiziniai asmenys turėtų būti informuojami apie tai, kad bendrauja su DI sistema, nebent tai yra akivaizdu fizinio asmens, kuris yra pakankamai informuotas, pastabus ir nuovokus, požiūriu, atsižvelgiant į aplinkybes ir naudojimo kontekstą. Vykdant tą pareigą, reikėtų atsižvelgti į fizinių asmenų, dėl jų amžiaus ar negalios priklausančių pažeidžiamoms grupėms, savybes tiek, kiek DI sistema taip pat skirta bendrauti su tomis grupėmis. Be to, fizinius asmenis reikėtų informuoti apie tai, kad jie sąveikauja su DI sistemomis, kurios, tvarkydamos jų biometrinius duomenis, gali nustatyti ar nuspėti tų asmenų emocijas ar ketinimus arba priskirti juos konkrečioms kategorijoms. Tokios konkrečios kategorijos gali būti susijusios su tokiais aspektais kaip lytis, amžius, plaukų spalva, akių spalva, tatuiruotės, asmeniniai požymiai, etninė kilmė, asmeniniai pomėgiai ir interesai. Tokia informacija ir pranešimai turėtų būti teikiami neįgaliesiems prieinama forma;
(132)
Kod određenih UI sustava namijenjenih interakciji s fizičkim osobama ili generiranju sadržaja mogu postojati posebni rizici u pogledu lažnog predstavljanja ili obmanjivanja, bez obzira na to smatraju li se visokorizičnima. Korištenje tih sustava stoga bi u određenim okolnostima trebalo podlijegati posebnim obvezama u pogledu transparentnosti, ne dovodeći u pitanje zahtjeve i obveze za visokorizične UI sustave, i ciljanim iznimkama kako bi se uzela u obzir posebna potreba kaznenog progona. Osobito bi fizičke osobe trebalo obavijestiti o tome da su u interakciji s UI sustavom, osim ako je to očito sa stajališta razmjerno dobro informirane, pronicljive i oprezne fizičke osobe, uzimajući u obzir okolnosti i kontekst upotrebe. Pri provedbi te obveze trebalo bi uzeti u obzir karakteristike fizičkih osoba koje pripadaju skupinama ranjivih osoba zbog svoje dobi ili invaliditeta u mjeri u kojoj je UI sustav namijenjen i interakciji s tim skupinama. Nadalje, fizičke osobe trebalo bi obavijestiti kada su izložene UI sustavima koji obradom njihovih biometrijskih podataka mogu identificirati emocije, izvoditi zaključke o njihovim emocijama ili namjerama ili te osobe razvrstati u određene kategorije. Te se određene kategorije mogu odnositi na aspekte kao što su spol, dob, boja kose, boja očiju, tetovaže, osobna obilježja, etničko podrijetlo, osobne preferencije i interesi. Takve informacije i obavijesti trebale bi se davati u oblicima koji su pristupačni osobama s invaliditetom.
(133)
įvairios DI sistemos gali sugeneruoti didelį kiekį sintetinio turinio, kurį žmonėms tampa vis sunkiau atskirti nuo žmogaus sukurto ir autentiško turinio. Platus tų sistemų prieinamumas ir didėjantys jų pajėgumai daro reikšmingą poveikį informacinės ekosistemos vientisumui ir patikimumui, todėl kyla nauja klaidingos informacijos ir plataus masto manipuliavimo, sukčiavimo, apsimetimo kitais asmenimis ir vartotojų apgaulės rizika. Atsižvelgiant į tą poveikį, sparčius technologijų pokyčius ir poreikį taikyti naujus metodus ir metodus informacijos kilmei atsekti, yra tikslinga reikalauti, kad tų sistemų tiekėjai integruotų techninius sprendimus, leidžiančius kompiuterio skaitomu formatu pažymėti ir nustatyti, kad išvedinį sugeneravo arba gavo atlikusi manipuliacijas DI sistema, o ne žmogus. Tokie metodai ir būdai turėtų būti pakankamai tvirti, sąveikūs, veiksmingi ir patikimi, kiek tai techniškai įmanoma, atsižvelgiant į turimus metodus arba tokių metodų derinį, pavyzdžiui, kai gali būti tinkama, vandens ženklus, metaduomenų identifikavimą, kriptografinius metodus turinio kilmei ir autentiškumui įrodyti, registravimo metodus, pirštų atspaudus ar kitas priemones. Įgyvendindami šią pareigą, tiekėjai turėtų taip pat atsižvelgti į įvairių rūšių turinio ypatybes ir ribotumus, taip pat į atitinkamus technologijų ir rinkos pokyčius šioje srityje, kuriuos atspindi visuotinai pripažinti technikos laimėjimai. Tokie metodai ir būdai gali būti įgyvendinami DI sistemos lygmeniu arba DI modelio lygmeniu, įskaitant bendrosios paskirties DI modelius, generuojančius turinį, taip palengvinant DI sistemos tolesnės grandies tiekėjui vykdyti šią pareigą. Siekiant išlaikyti proporcingumą, yra tikslinga numatyti, kad ši ženklinimo pareiga neturėtų būti taikoma DI sistemoms, kurios visų pirma atlieka pagalbinę standartinio redagavimo funkciją, arba DI sistemoms, kurios iš esmės nekeičia diegėjo pateiktų įvesties duomenų arba jų semantikos;
(133)
Različiti UI sustavi mogu generirati velike količine sintetičkog sadržaja koji ljudima postaje sve teže razlikovati od autentičnog sadržaja koji je stvorio čovjek. Široka dostupnost i sve veće sposobnosti tih sustava znatno utječu na integritet informacijskog ekosustava i povjerenje u njega, pri čemu dovode do novih rizika od široko rasprostranjenih dezinformacija i manipulacije, prijevara, lažnog predstavljanja i obmanjivanja potrošača. S obzirom na te učinke, brz tehnološki razvoj i potrebu za novim metodama i tehnikama za praćenje podrijetla informacija, primjereno je od dobavljača tih sustava zahtijevati da ugrade tehnička rješenja koja omogućuju označivanje u strojno čitljivom formatu i prepoznavanje toga da je izlazni rezultat generirao ili je njime manipulirao UI sustav, a ne čovjek. Takve tehnike i metode trebale bi biti dovoljno pouzdane, interoperabilne, učinkovite i pouzdane u mjeri u kojoj je to tehnički izvedivo, uzimajući u obzir raspoložive tehnike ili kombinaciju takvih tehnika, kao što su vodeni žigovi, identifikacija metapodataka, kriptografske metode za dokazivanje podrijetla i autentičnosti sadržaja, metode evidentiranja, otisci prstiju ili druge tehnike, ovisno o slučaju. Pri provedbi te obveze dobavljači bi trebali uzeti u obzir i posebnosti i ograničenja različitih vrsta sadržaja te relevantna tehnološka i tržišna kretanja u tom području, kako se odražavaju u općepriznatim najnovijim dostignućima. Takve tehnike i metode mogu se primijeniti na razini UI sustava ili na razini UI modela, uključujući UI modele opće namjene koji generiraju sadržaj, čime se dobavljaču UI sustava niže u lancu olakšava ispunjavanje te obveze. Kako bi i dalje bila razmjerna, primjereno je predvidjeti da ta obveza označivanja ne bi trebala obuhvaćati UI sustave koji prvenstveno imaju pomoćnu funkciju za standardno uređivanje ili UI sustave koji bitno ne mijenjaju ulazne podatke koje pruža subjekt koji uvodi sustav ili njihovu semantiku.
(134)
diegėjai, kurie naudoja DI sistemą, kad sugeneruotų ar atlikę manipuliacijas gautų judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinį, kuris labai panašus į realius asmenis, daiktus, vietas, subjektus ar įvykius ir kurį asmuo gali klaidingai palaikyti autentišku ar tikrovišku (sintetinė sankaita), turėtų atskleisti ne tik techninius sprendimus, kuriuos naudoja DI sistemos tiekėjai, bet taip pat turėtų aiškiai ir matomai atskleisti, kad turinys buvo dirbtinai sukurtas arba gautas atlikus manipuliacijas, atitinkamai paženklindami DI išvedinį ir atskleisdami informaciją apie jo dirbtinę kilmę. Skaidrumo pareigos vykdymas neturėtų būti aiškinamas taip, kad DI sistemos ar jos išvedinio naudojimas trukdo įgyvendinti teisę į saviraiškos laisvę ir teisę į menų ir mokslo laisvę, garantuojamas Chartijoje, visų pirma tais atvejais, kai turinys yra akivaizdžiai kūrybinio, satyrinio, meninio, išgalvoto ar analogiško kūrinio ar programos dalis, taikant tinkamas trečiųjų šalių teisių ir laisvių apsaugos priemones. Tokiais atvejais šiame reglamente nustatyta skaidrumo pareiga, kiek tai susiję su sintetine sankaita, apima tik atskleidimą, kad esama tokio sugeneruoto ar gauto atlikus manipuliacijas turinio, tinkamu būdu, kuris nekliudytų rodyti kūrinį ar juo mėgautis, įskaitant įprastą jo naudojimą, kartu išlaikant kūrinio naudingumą ir kokybę. Be to, taip pat tikslinga numatyti panašią atskleidimo pareigą, susijusią su DI sugeneruotu arba gautu atlikus manipuliacijas tekstu, jei jis skelbiamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais, išskyrus atvejus, kai dirbtinio intelekto sugeneruotam turiniui taikomas žmogaus atliekamos peržiūros ar redakcinės kontrolės procesas arba kai fizinis ar juridinis asmuo prisiima redakcinę atsakomybę dėl turinio paskelbimo;
(134)
Uz tehnička rješenja koja primjenjuju dobavljači sustava, subjekti koji uvode UI sustav, koji upotrebljavaju UI sustav za generiranje slikovnog sadržaja, audiosadržaja ili videosadržaja u kojem postoji znatna sličnost s postojećim osobama, predmetima, mjestima, subjektima ili događajima i koji bi se nekome lažno činio vjerodostojnim ili istinitim (uvjerljiv krivotvoreni sadržaj, eng. deep fakes) te za manipuliranje takvim sadržajem, također bi trebali jasno istaknuti da je sadržaj umjetno stvoren ili da je njime manipulirano označivanjem izlaznih rezultata umjetne inteligencije i navođenjem njegova umjetnog podrijetla. Usklađenost s tom obvezom transparentnosti ne bi se trebala tumačiti niti kao da upućuje na to da se korištenjem UI sustava ili njegovih izlaznih rezultata ugrožava pravo na slobodu izražavanja i pravo na slobodu umjetnosti i znanosti koja su zajamčena Poveljom, posebno ako je sadržaj očito dio kreativnog, satiričkog, umjetničkog, fiktivnog ili analognog djela ili programa, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama za prava i slobode trećih strana. U tim je slučajevima obveza transparentnosti za uvjerljiv krivotvoreni sadržaj utvrđena u ovoj Uredbi ograničena na otkrivanje postojanja takvog generiranog ili manipuliranog sadržaja na odgovarajući način kojim se ne ometa prikazivanje djela ili uživanje u njemu, uključujući njegovo uobičajeno iskorištavanje i upotrebu, uz istodobno održavanje korisnosti i kvalitete djela. Osim toga, primjereno je predvidjeti sličnu obvezu otkrivanja u odnosu na tekst stvoren ili manipuliran umjetnom inteligencijom u mjeri u kojoj se objavljuje u svrhu informiranja javnosti o pitanjima od javnog interesa, osim ako je sadržaj stvoren umjetnom inteligencijom prošao proces preispitivanja koje provodi čovjek ili uredničku kontrolu i ako fizička ili pravna osoba snosi uredničku odgovornost za objavu sadržaja.
(135)
nedarant poveikio privalomam skaidrumo pareigų pobūdžiui ir visapusiškam jų taikymui, Komisija taip pat gali skatinti ir palengvinti Sąjungos lygmens praktikos kodeksų rengimą, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti pareigas, susijusias su dirbtinai sugeneruoto ar gauto atlikus manipuliacijas turinio aptikimu ir ženklinimu, be kita ko, remti praktinę tvarką, pagal kurią atitinkamai būtų prieinami aptikimo mechanizmai ir palengvintas bendradarbiavimas su kitais vertės grandinės dalyviais, platinant turinį arba tikrinant jo autentiškumą ir kilmę, kad visuomenė galėtų veiksmingai atskirti DI sugeneruotą turinį;
(135)
Ne dovodeći u pitanje obveznu prirodu i potpunu primjenjivost obveza u pogledu transparentnosti, Komisija može poticati i olakšavati izradu kodeksâ prakse na razini Unije kako bi se olakšala djelotvorna provedba obveza u pogledu otkrivanja i označivanja umjetno stvorenog ili manipuliranog sadržaja, među ostalim i kako bi se poduprla praktična rješenja za osiguravanje dostupnosti, prema potrebi, mehanizama za otkrivanje i olakšavanje suradnje s drugim akterima duž vrijednosnog lanca, širenje sadržaja ili provjera njegove autentičnosti i podrijetla kako bi se javnosti omogućilo djelotvorno prepoznavanje sadržaja stvorenog umjetnom inteligencijom.
(136)
šiame reglamente tam tikrų DI sistemų tiekėjams ir diegėjams nustatytos pareigos, siekiant sudaryti sąlygas nustatyti ir atskleisti tai, kad tų sistemų išvediniai yra dirbtinai sugeneruoti arba gauti atlikus manipuliacijas, yra itin aktualios siekiant palengvinti veiksmingą Reglamento (ES) 2022/2065 įgyvendinimą. Tai visų pirma taikoma labai didelių interneto platformų arba labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigoms nustatyti ir sumažinti sisteminę riziką, galinčią kilti dėl turinio, kuris buvo dirbtinai sugeneruotas ar gautas atlikus manipuliacijas, sklaidos, visų pirma faktinio ar numatomo neigiamo poveikio demokratiniams procesams, pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams, be kita ko, pasitelkiant dezinformaciją, riziką. Reikalavimas ženklinti DI sistemų sugeneruotą turinį pagal šį reglamentą nedaro poveikio Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 6 dalyje nustatytai prieglobos paslaugų teikėjų pareigai tvarkyti pranešimus apie neteisėtą turinį, gautus pagal to reglamento 16 straipsnio 1 dalį, ir neturėtų daryti poveikio vertinimui ir sprendimui dėl konkretaus turinio neteisėtumo. Tas vertinimas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant tik į turinio teisėtumą reglamentuojančias taisykles;
(136)
Obveze propisane u ovoj Uredbi za dobavljače i za subjekte koji uvode određene UI sustave kako bi se omogućilo prepoznavanje i otkrivanje umjetno stvorenih ili manipuliranih izlaznih rezultata tih sustava posebno su relevantne za olakšavanje djelotvorne provedbe Uredbe (EU) 2022/2065. To se osobito odnosi na obveze pružatelja vrlo velikih internetskih platformi ili vrlo velikih internetskih tražilica da utvrde i ublaže sistemske rizike koji mogu proizaći iz širenja umjetno stvorenog ili manipuliranog sadržaja, posebno rizik od stvarnih ili predvidljivih negativnih učinaka na demokratske procese, građanski diskurs i izborne procese, među ostalim dezinformiranjem. Zahtjevom u pogledu označivanja sadržaja koji generiraju UI sustavi na temelju ove Uredbe ne dovodi se u pitanje obveza iz članka 16. stavka 6. Uredbe (EU) 2022/2065 prema kojoj pružatelji usluga smještaja informacija na poslužitelju moraju obrađivati prijave nezakonitog sadržaja zaprimljene na temelju članka 16. stavka 1. te uredbe i on ne bi trebao utjecati na procjenu i odluku o nezakonitosti određenog sadržaja. Ta bi se ocjena trebala provesti isključivo s obzirom na pravila kojima se uređuje zakonitost sadržaja.
(137)
pirmiau nurodytų skaidrumo pareigų, susijusių su DI sistemomis, kurioms taikomas šis reglamentas, vykdymas neturėtų būti aiškinamas taip, kad DI sistemos ar jos išvedinių naudojimas yra teisėtas pagal šį reglamentą arba kitą Sąjungos ir valstybės narės teisę, ir neturėtų daryti poveikio kitoms Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytoms DI sistemų diegėjams taikomoms skaidrumo pareigoms;
(137)
Sukladnost s obvezama u pogledu transparentnosti za UI sustave obuhvaćene ovom Uredbom ne bi se trebala tumačiti kao da upućuje na to da je upotreba UI sustava ili njegovih izlaznih rezultata zakonita na temelju ove Uredbe ili drugog prava Unije i prava država članica i njome se ne bi trebale dovoditi u pitanje druge obveze u pogledu transparentnosti za subjekte koji uvode UI sustave koje su utvrđene u pravu Unije ili u nacionalnom pravu.
(138)
DI yra sparčiai besivystanti technologijų grupė, kuriai reikalinga reglamentavimo priežiūra ir saugi ir kontroliuojama eksperimentavimo erdvė, kartu užtikrinant atsakingas inovacijas ir tinkamų apsaugos ir rizikos mažinimo priemonių integraciją. Siekiant užtikrinti inovacijas skatinančią, į ateitį orientuotą ir sutrikdymams atsparią teisinę sistemą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos institucijos sukurtų bent vieną apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką nacionaliniu lygmeniu, kad būtų palengvintas naujoviškų DI sistemų kūrimas ir bandymas taikant griežtą reglamentavimo priežiūrą iki šių sistemų pateikimo rinkai arba pradėjimo naudoti. Valstybės narės taip pat galėtų šią pareigą vykdyti dalyvaudamos jau veikiančiose apribotose bandomosiose reglamentavimo aplinkose arba kartu su vienos ar daugiau valstybių narių kompetentingomis institucijomis sukurdamos apribotą bandomąją aplinką, jei tokiu dalyvavimu dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinama lygiaverčio lygio nacionalinė aprėptis. DI apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos galėtų būti sukurtos fizine, skaitmenine ar mišria forma ir gali apimti fizinius ir skaitmeninius gaminius. Steigiamosios institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad DI apribotose bandomosiose reglamentavimo aplinkose būtų pakankamai išteklių jų veikimui, įskaitant finansinius ir žmogiškuosius išteklius;
(138)
Umjetna inteligencija skup je tehnologija koje se vrlo brzo razvijaju, što zahtijeva regulatorni nadzor i siguran i kontroliran prostor za eksperimentiranje, pri čemu se osigurava da se inovacije razvijaju na odgovoran način te da se integriraju odgovarajuće zaštitne mjere i mjere za ublažavanje rizika. Kako bi se osigurao pravni okvir kojim se promiču inovacije te koji je spreman za buduće promjene i otporan na poremećaje, države članice trebale bi zajamčiti da njihova nacionalna nadležna tijela uspostave barem jedno regulatorno izolirano okruženje za umjetnu inteligenciju na nacionalnoj razini radi lakšeg razvoja i testiranja inovativnih UI sustava pod strogim regulatornim nadzorom prije stavljanja tih sustava na tržište ili u upotrebu. Države članice mogle bi ispuniti tu obvezu i sudjelovanjem u već postojećim regulatornim izoliranim okruženjima ili zajedničkom uspostavom izoliranog okruženja s jednim ili više nadležnih tijela država članica, u mjeri u kojoj se tim sudjelovanjem osigurava jednaka razina nacionalne pokrivenosti za države članice sudionice. Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju mogla bi se uspostaviti u fizičkom, digitalnom ili hibridnom obliku te mogu uključivati fizičke i digitalne proizvode. Tijela nadležna za uspostavu regulatornih izoliranih okruženja za umjetnu inteligenciju trebala bi osigurati i da regulatorna izolirana okruženja imaju odgovarajuće resurse za njihovo funkcioniranje, uključujući financijske i ljudske resurse.
(139)
apribotų bandomųjų DI reglamentavimo aplinkų tikslai turėtų būti DI inovacijų skatinimas, kūrimo etapu ir etapu prieš pateikimą rinkai nustatant kontroliuojamą eksperimentavimo ir bandymų aplinką, siekiant užtikrinti naujoviškų DI sistemų atitiktį šiam reglamentui ir kitiems susijusiems Sąjungos ir valstybių narių teisės aktams. Be to, bandomosios DI reglamentavimo aplinkomis turėtų būti siekiama novatorių teisinio tikrumo ir kompetentingų institucijų priežiūros ir supratimo apie DI naudojimo galimybes, naują riziką ir poveikį didinimas, palankesnių sąlygų institucijoms ir įmonėms mokytis reglamentavimo srityje sudarymas, be kita ko, atsižvelgiant į būsimus teisinės sistemos pritaikymus, bendradarbiavimo ir dalijimosi geriausios praktikos pavyzdžiais su institucijomis, susijusiomis su DI apribota bandomąja reglamentavimo aplinka, rėmimas, taip pat patekimo į rinką spartinimas, be kita ko, kliūčių mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), įskaitant startuolius, pašalinimas. DI apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos turėtų būti plačiai prieinamos visoje Sąjungoje, o ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas jų prieinamumui MVĮ, įskaitant startuolius. Dalyvaujant apribotoje bandomojoje DI reglamentavimo aplinkoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama klausimams, dėl kurių tiekėjams ir galimiems tiekėjams kyla teisinis netikrumas siekiant diegti inovacijas, eksperimentuoti su DI Sąjungoje ir prisidėti prie faktiniais duomenimis grindžiamo mokymosi reglamentavimo srityje. Todėl DI sistemų priežiūra apribotoje bandomojoje DI reglamentavimo aplinkoje turėtų apimti jų kūrimą, mokymą, bandymą ir validavimą prieš pateikiant sistemas rinkai arba pradedant jas naudoti, taip pat esminio pakeitimo, dėl kurio gali prireikti naujos atitikties vertinimo procedūros, sąvoką ir pasireiškimą. Bet kokia reikšminga rizika, nustatyta kuriant ir bandant tokias DI sistemas, turėtų būti atitinkamai sumažinama, o jeigu tai nepavyksta, kūrimo ir bandymo procesas turėtų būti sustabdomas. Kai tinkama, nacionalinės kompetentingos institucijos, kuriančios apribotas bandomąsias DI reglamentavimo aplinkas, turėtų bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis institucijomis, įskaitant prižiūrinčias pagrindinių teisių apsaugą, ir galėtų sudaryti sąlygas dalyvauti kitiems DI ekosistemos dalyviams, pavyzdžiui, nacionalinėms ar Europos standartizacijos organizacijoms, notifikuotosioms įstaigoms, bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūros atstovams, mokslinių tyrimų ir eksperimentavimo laboratorijoms, Europos skaitmeninių inovacijų centrams, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Kad būtų užtikrintas vienodas įgyvendinimas visoje Sąjungoje ir masto ekonomija, yra tinkama sukurti bendras DI apribotų bandomųjų reglamentavimo aplinkų įgyvendinimo taisykles ir atitinkamų institucijų, dalyvaujančių vykdant apribotų bandomųjų aplinkų priežiūrą, bendradarbiavimo sistemą. Pagal šį reglamentą sukurtos DI apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos neturėtų daryti poveikio kitai teisei, pagal kurią leidžiama sukurti kitas apribotas bandomąsias aplinkas, kuriomis siekiama užtikrinti atitiktį kitiems teisės aktams nei šis reglamentas. Kai tinkama, atitinkamos kompetentingos institucijos, atsakingos už tas kitas apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, turėtų apsvarstyti tų apribotų bandomųjų aplinkų naudojimo naudą, be kita ko, siekiant užtikrinti DI sistemų atitiktį šiam reglamentui. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos dalyviams susitarus, bandymai realiomis sąlygomis taip pat gali būti atliekami ir prižiūrimi apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sąlygomis;
(139)
Ciljevi regulatornih izoliranih okruženja za umjetnu inteligenciju trebali bi biti poticanje inovacija u području umjetne inteligencije uspostavom kontroliranog okruženja za eksperimentiranje i testiranje u fazi razvoja i prije stavljanja na tržište kako bi se osigurala usklađenost inovativnih UI sustava s ovom Uredbom i drugim relevantnim pravom Unije i nacionalnim pravom. Nadalje, regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju trebalo bi nastojati povećati pravnu sigurnost za inovatore, poboljšati nadzor koji provode nadležna tijela i njihovo razumijevanje mogućnosti, novih rizika i učinaka upotrebe umjetne inteligencije, olakšati regulatorno učenje za nadležna tijela i poduzeća, među ostalim radi budućih prilagodbi pravnog okvira, poduprijeti suradnju i razmjenu primjera najbolje prakse s tijelima uključenima u regulatorno izolirano okruženje za umjetnu inteligenciju te ubrzati pristup tržištima, među ostalim uklanjanjem zapreka za MSP-ove, uključujući start-up poduzeća. Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju trebala bi biti široko dostupna u cijeloj Uniji, a posebnu pozornost trebalo bi posvetiti njihovoj pristupačnosti za MSP-ove, uključujući start-up poduzeća. Sudjelovanje u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju trebalo bi biti usmjereno na pitanja koja uzrokuju pravnu nesigurnost za dobavljače i potencijalne dobavljače u pogledu inovacija, eksperimentiranja s umjetnom inteligencijom u Uniji i doprinosa regulatornom učenju utemeljenom na dokazima. Nadzor UI sustava u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju stoga bi trebao obuhvaćati njihov razvoj, treniranje, testiranje i validaciju prije stavljanja tih sustava na tržište ili u upotrebu, kao i pojam i pojavu znatne izmjene koja bi mogla zahtijevati novi postupak ocjenjivanja sukladnosti. Ako se tijekom razvoja i testiranja takvih UI sustava uoče znatni rizici, ti bi se rizici trebali smanjiti na primjeren način, a ako to nije moguće, treba se prekinuti postupak razvoja i testiranja sve dok se oni ne smanje. Nacionalna nadležna tijela koja uspostavljaju regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju trebala bi prema potrebi surađivati s drugim relevantnim tijelima, među ostalim s tijelima koja nadziru zaštitu temeljnih prava, i mogla bi omogućiti sudjelovanje drugih aktera iz ekosustava umjetne inteligencije, kao što su nacionalne ili europske organizacije za normizaciju, prijavljena tijela, objekti za testiranje i eksperimentiranje, laboratoriji za istraživanje i eksperimentiranje, europski centri za digitalne inovacije i relevantne organizacije dionika i organizacije civilnog društva. Radi ujednačene provedbe u cijeloj Uniji i ekonomije razmjera, primjereno je uspostaviti zajednička pravila za primjenu regulatornih izoliranih okruženja za umjetnu inteligenciju i okvir za suradnju relevantnih tijela uključenih u nadzor izoliranih okruženja. Regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju uspostavljenima na temelju ove Uredbe ne bi se trebalo dovoditi u pitanje drugo pravo kojim se omogućuje uspostava drugih izoliranih okruženja u cilju osiguravanja usklađenosti s pravom koje nije ova Uredba. Relevantna nadležna tijela zadužena za ta druga regulatorna izolirana okruženja trebala bi prema potrebi razmotriti prednosti upotrebe tih izoliranih okruženja i za potrebe osiguravanja usklađenosti UI sustavâ s ovom Uredbom. Slijedom dogovora između nacionalnih nadležnih tijela i sudionikâ u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju testiranje u stvarnim uvjetima može se također provoditi i nadzirati u okviru regulatornog izoliranog okruženja za umjetnu inteligenciju.
(140)
šiuo reglamentu turėtų būti nustatytas apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos tiekėjams ir galimiems tiekėjams skirtas teisinis pagrindas dėl asmens duomenų, kurie buvo surinkti kitais tikslais, naudojimo, siekiant apribotoje bandomojoje reglamentavimo DI aplinkoje sukurti tam tikras su viešuoju interesu susijusias DI sistemas, tik nurodytomis sąlygomis, laikantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 4 dalies bei 9 straipsnio 2 dalies g punkto ir Reglamento (ES) 2018/1725 5, 6 ir 10 straipsnių, nedarant poveikio Direktyvos (ES) 2016/680 4 straipsnio 2 daliai ir 10 straipsniui. Visos kitos duomenų valdytojų pareigos ir duomenų subjektų teisės pagal Reglamentą (ES) 2016/679, Reglamentą (ES) 2018/1725 ir Direktyvą (ES) 2016/680 taikomos toliau. Visų pirma šiuo reglamentu neturėtų būti nustatytas teisinis pagrindas, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 22 straipsnio 2 dalies b punkte ir Reglamento (ES) 2018/1725 24 straipsnio 2 dalies b punkte. Apribotoje DI bandomojoje aplinkoje tiekėjai ir galimi tiekėjai turėtų užtikrinti tinkamas apsaugos priemones ir bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, be kita ko, vadovautis jų rekomendacijomis ir veikti greitai bei sąžiningai, kad tinkamai sumažintų bet kokią nustatytą reikšmingą riziką saugumui, sveikatai, aplinkai ir pagrindinėms teisėms, kuri gali kilti kuriant, vykdant bandymą ir eksperimentuojant toje apribotoje bandomojoje aplinkoje;
(140)
Ovom bi se Uredbom dobavljačima i potencijalnim dobavljačima u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju trebala osigurati pravna osnova za upotrebu osobnih podataka prikupljenih u druge svrhe za razvoj određenih UI sustava u javnom interesu u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju, samo pod određenim uvjetima, u skladu s člankom 6. stavkom 4. i člankom 9. stavkom 2. točkom (g) Uredbe (EU) 2016/679 i člancima 5., 6. i 10. Uredbe (EU) 2018/1725 te ne dovodeći u pitanje članak 4. stavak 2. i članak 10. Direktive (EU) 2016/680. I dalje se primjenjuju sve ostale obveze voditeljâ obrade podataka i prava ispitanikâ na temelju uredaba (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 te Direktive (EU) 2016/680. Ovom Uredbom osobito se ne bi trebala osigurati pravna osnova u smislu članka 22. stavka 2. točke (b) Uredbe (EU) 2016/679 i članka 24. stavka 2. točke (b) Uredbe (EU) 2018/1725. Dobavljači i potencijalni dobavljači u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju trebali bi osigurati odgovarajuće zaštitne mjere i surađivati s nadležnim tijelima, među ostalim tako da slijede njihove smjernice i postupaju žurno i u dobroj vjeri kako bi se na primjeren način ublažili svi utvrđeni znatni rizici za sigurnost, zdravlje i temeljna prava koji mogu nastati tijekom razvoja, testiranja i eksperimentiranja u tom izoliranom okruženju.
(141)
siekiant paspartinti šio reglamento priede išvardytų didelės rizikos DI sistemų kūrimo ir pateikimo rinkai procesą, svarbu, kad tokių sistemų tiekėjai arba galimi tiekėjai taip pat galėtų pasinaudoti specialia tų sistemų bandymo realiomis sąlygomis tvarka, nedalyvaudami DI apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje. Tačiau tokiais atvejais, atsižvelgiant į galimas tokių bandymų pasekmes asmenims, reikėtų užtikrinti, kad tiekėjams ar galimiems tiekėjams šiuo reglamentu būtų nustatytos tinkamos ir pakankamos garantijos bei sąlygos. Tokios garantijos, inter alia, turėtų apimti reikalavimą, kad fiziniai asmenys duotų informacija grindžiamą sutikimą dalyvauti bandymuose realiomis sąlygomis, išskyrus teisėsaugą, kai informacija grindžiamo sutikimo prašymas užkirstų kelią DI sistemai išbandyti. Subjektų sutikimas dalyvauti tokiuose bandymuose pagal šį reglamentą skiriasi nuo duomenų subjektų sutikimo tvarkyti jų asmens duomenis pagal atitinkamus duomenų apsaugos teisės aktus ir nedaro jam poveikio. Taip pat svarbu kuo labiau sumažinti riziką ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms vykdyti priežiūrą, ir todėl reikalauti, kad galimi paslaugų teikėjai kompetentingai rinkos priežiūros institucijai pateiktų bandymo realiomis sąlygomis planą, registruotų bandymą specialiose ES duomenų bazės dalyse, taikant tam tikras ribotas išimtis, nustatytų laikotarpio, per kurį galima atlikti bandymą, trukmę, ir reikalauti papildomų apsaugos priemonių tam tikroms pažeidžiamoms grupėms priklausantiems asmenims, taip pat rašytinio susitarimo, kuriame būtų apibrėžti galimų tiekėjų ir diegėjų vaidmenys ir atsakomybė, ir veiksmingos kompetentingų darbuotojų, dalyvaujančių bandyme realiomis sąlygomis, atliekamos priežiūros. Be to, tikslinga numatyti papildomas apsaugos priemones siekiant užtikrinti, kad DI sistemos predikcijos, rekomendacijos ar sprendimai galėtų būti veiksmingai atšaukti ir į juos galėtų būti neatsižvelgiama, taip pat kad asmens duomenys būtų apsaugomi ir ištrinami, kai subjektai atšaukia savo sutikimą dalyvauti bandyme, nedarant poveikio jų, kaip duomenų subjektų, teisėms pagal Sąjungos duomenų apsaugos teisę. Kalbant apie duomenų perdavimą, taip pat tikslinga numatyti, kad bandymo realiomis sąlygomis tikslais surinkti ir tvarkomi duomenys turėtų būti perduodami trečiosioms valstybėms tik tais atvejais, kai įgyvendinamos tinkamos ir taikytinos pagal Sąjungos teisę apsaugos priemonės, visų pirma remiantis asmens duomenų perdavimo pagrindais pagal Sąjungos teisę duomenų apsaugos srityje, o ne asmens duomenų atžvilgiu nustatytos tinkamos apsaugos priemonės pagal Sąjungos teisę, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (ES) 2022/868 (42) ir (ES) 2023/2854 (43).
(141)
Kako bi se ubrzao proces razvoja i stavljanja na tržište visokorizičnih UI sustava navedenih u prilogu ovoj Uredbi, važno je da se dobavljači ili potencijalni dobavljači takvih sustava mogu služiti posebnim režimom za testiranje tih sustava u stvarnim uvjetima, bez sudjelovanja u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju. Međutim, u takvim slučajevima, uzimajući u obzir moguće posljedice takvog testiranja na pojedince, trebalo bi osigurati da se ovom Uredbom uvedu odgovarajuća i dostatna jamstva i uvjeti za dobavljače ili potencijalne dobavljače. Takva bi jamstva među ostalim trebala uključivati traženje informiranog pristanka fizičke osobe za sudjelovanje u testiranju u stvarnim uvjetima, uz iznimku tijela kaznenog progona ako bi traženje informiranog pristanka spriječilo testiranje UI sustava. Pristanak ispitanika za sudjelovanje u takvom testiranju na temelju ove Uredbe razlikuje se od privole ispitanika za obradu njihovih osobnih podataka na temelju relevantnog zakonodavstva o zaštiti podataka i njime se privola za obradu osobnih podataka ne dovodi u pitanje. Također je važno smanjiti rizike i omogućiti nadzor od strane nadležnih tijela te stoga zahtijevati od potencijalnih dobavljača da imaju plan testiranja u stvarnim uvjetima koji se podnosi nadležnom tijelu za nadzor tržišta, da registriraju testiranje u posebnim odjeljcima u bazi podataka EU-a podložno određenim ograničenim iznimkama, da utvrde ograničenja u pogledu razdoblja u kojem se testiranje može provesti i da zahtijevaju dodatne zaštitne mjere za osobe koje pripadaju određenim skupinama ranjivih osoba, kao i pisani sporazum kojim se utvrđuju uloge i odgovornosti potencijalnih dobavljača i subjekata koji uvode sustav te djelotvoran nadzor koji provodi nadležno osoblje uključeno u testiranje u stvarnim uvjetima. Nadalje, primjereno je predvidjeti dodatne zaštitne mjere kako bi se osiguralo da se predviđanja, preporuke ili odluke UI sustava mogu djelotvorno poništiti i zanemariti te da se osobni podaci zaštite i brišu ako ispitanici povuku svoj pristanak za sudjelovanje u testiranju, ne dovodeći u pitanje prava koja imaju kao ispitanici u skladu s pravom Unije o zaštiti podataka. Kad je riječ o prijenosu podataka, također je primjereno predvidjeti da bi se podaci prikupljeni i obrađeni u svrhu testiranja u stvarnim uvjetima trebali prenositi trećim zemljama samo ako se provode odgovarajuće i primjenjive zaštitne mjere na temelju prava Unije, posebno u skladu s osnovama za prijenos osobnih podataka na temelju prava Unije o zaštiti podataka, dok su za neosobne podatke uspostavljene odgovarajuće zaštitne mjere u skladu s pravom Unije, kao što su uredbe (EU) 2022/868 (42) i (EU) 2023/2854 (43) Europskog parlamenta i Vijeća.
(142)
siekiant užtikrinti, kad DI duotų visuomenei ir aplinkai naudingų rezultatų, valstybės narės raginamos remti ir skatinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, susijusius su DI sprendimais, kuriais padedama siekti visuomenei ir aplinkai naudingų rezultatų, pavyzdžiui, DI grindžiamais sprendimais siekiant padidinti prieinamumą asmenims su negalia, kovoti su socialine ir ekonomine nelygybe ar pasiekti aplinkos tikslus, skiriant pakankamai išteklių, įskaitant viešąjį ir Sąjungos finansavimą, ir, kai tinkama, visų pirma atsižvelgiant į projektus, kuriais siekiama tokių tikslų, su sąlyga, kad tenkinami tinkamumo ir atrankos kriterijai. Tokie projektai turėtų būti grindžiami DI kūrėjų, nelygybės ir nediskriminavimo, prieigos, vartotojų, aplinkos ir skaitmeninių teisių specialistų, taip pat akademinės bendruomenės narių tarpdalykinio bendradarbiavimo principu;
(142)
Kako bi se osiguralo da umjetna inteligencija dovede do društveno i okolišno korisnih ishoda, države članice potiču se da podupiru i promiču istraživanje i razvoj UI rješenja kojima se podupiru ishodi korisni za društvo i okoliš, kao što su rješenja koja se temelje na umjetnoj inteligenciji za povećanje pristupačnosti za osobe s invaliditetom, uklanjanje socioekonomskih nejednakosti ili postizanje okolišnih ciljeva dodjelom dostatnih sredstava, uključujući javno financiranje i financiranje sredstvima Unije, te, prema potrebi i pod uvjetom da su ispunjeni kriteriji prihvatljivosti i odabira, posebno uzimajući u obzir projekte kojima se nastoje ostvariti takvi ciljevi. Takvi bi se projekti trebali temeljiti na načelu interdisciplinarne suradnje među razvojnim programerima umjetne inteligencije, stručnjacima za nejednakost i nediskriminaciju, pristupačnost te potrošačka, okolišna i digitalna prava te akademskom zajednicom.
(143)
siekiant skatinti ir apsaugoti inovacijas, svarbu, kad būtų ypač atsižvelgiama į MVĮ, įskaitant startuolius, kurios yra DI sistemų tiekėjos ar diegėjos, interesus. Siekdamos to tikslo, valstybės narės turėtų rengti šiems veiklos vykdytojams skirtas iniciatyvas, įskaitant informuotumo didinimą ir informacijos perdavimą. Valstybės narės turėtų suteikti MVĮ, įskaitant startuolius, kurių registruota buveinė arba filialas yra Sąjungoje, pirmenybinę prieigą prie apribotų bandomųjų DI reglamentavimo aplinkų, jei jos tenkina tinkamumo sąlygas ir atrankos kriterijus, neužkertant kelio kitiems tiekėjams ir galimiems tiekėjams prieiti prie bandomųjų aplinkų, jei jie tenkina tas pačias sąlygas ir kriterijus. Valstybės narės turėtų naudotis esamais kanalais ir, kai tinkama, nustatyti naujus specialius bendravimo su MVĮ, įskaitant startuolius, diegėjais, kitais novatoriais ir atitinkamai su vietos valdžios institucijomis kanalus, kad padėtų MVĮ vystytis – kad būtų teikiamos rekomendacijos ir atsakoma į užklausas dėl šio reglamento įgyvendinimo. Kai tinkama, šie kanalai turėtų bendradarbiauti, kad sukurtų sinergiją ir užtikrintų, kad MVĮ, įskaitant startuolius, ir diegėjams teikiamos gairės būtų vienodos. Be to, valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas MVĮ ir kitiems atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams dalyvauti standartų rengimo procesuose. Be to, notifikuotosios įstaigos, nustatydamos atitikties vertinimo mokesčius, turėtų atsižvelgti į konkrečius tiekėjų, kurie yra MVĮ, įskaitant startuolius, interesus ir poreikius. Komisija turėtų reguliariai vertinti MVĮ, įskaitant startuolius, išlaidas dėl sertifikavimo ir atitikties, be kita ko, skaidriai konsultuodamasi, ir turėtų bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant sumažinti tokias išlaidas. Pavyzdžiui, tiekėjai ir kiti veiklos vykdytojai, visų pirma smulkieji, gali patirti didelių vertimo raštu išlaidų, susijusių su privalomais dokumentais ir bendravimu su institucijomis. Valstybės narės turėtų numatyti galimybę užtikrinti, kad viena iš jų nustatytų ir priimtinų kalbų, vartojamų atitinkamiems tiekėjams rengiant dokumentus ir bendraujant su veiklos vykdytojais, būtų plačiai suprantama kuo didesniam tarpvalstybinių diegėjų ratui. Siekdama atsižvelgti į konkrečius MVĮ, įskaitant startuolius, poreikius, Komisija Valdybos prašymu turėtų pateikti standartinius šablonus, skirtus sritims, kurioms taikomas šis reglamentas. Be to, Komisija turėtų papildyti valstybių narių pastangas suteikdama bendrą informacinę platformą, kurioje visiems tiekėjams ir diegėjams būtų teikiama paprasta naudoti informacija apie šį reglamentą, organizuodama tinkamas komunikacijos kampanijas, skirtas informuotumui apie šiame reglamente nustatytas pareigas didinti, taip pat vertindama ir skatindama su DI sistemomis susijusių viešųjų pirkimų procedūrų geriausios praktikos konvergenciją. Vidutinės įmonės, kurios iki neseniai buvo laikomos mažosiomis įmonėmis, kaip tai suprantama Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB (44) priede, turėtų turėti galimybę naudotis tomis paramos priemonėmis, nes šioms naujoms vidutinėms įmonėms kartais gali trūkti teisinių išteklių ir mokymo, būtinų siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų tinkamai suprantamas ir jo būtų laikomasi.
(143)
Kako bi se promicale i štitile inovacije, posebno je važno uzeti u obzir interese MSP-ova, među ostalima i start-up poduzeća, koji su dobavljači UI sustava ili subjekti koji ih uvode. U tom cilju bi države članice trebale osmisliti inicijative usmjerene na te operatere, među ostalim u pogledu podizanja svijesti i informiranja. Države članice trebale bi MSP-ovima, među ostalim i start-up poduzećima, koji imaju registrirano sjedište ili podružnicu u Uniji, osiguravati prioritetni pristup regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju, pod uvjetom da ispunjavaju uvjete prihvatljivosti i kriterije za odabir te da drugim dobavljačima i potencijalnim dobavljačima ne onemogućuju pristup izoliranim okruženjima pod uvjetom da su ispunjeni isti uvjeti i kriteriji. Države članice trebale bi se koristiti postojećim kanalima i, prema potrebi, uspostaviti nove namjenske kanale za komunikaciju s MSP-ovima, među ostalim i start-up poduzećima, subjektima koji uvode sustav, drugim inovatorima i, prema potrebi, lokalnim tijelima javne vlasti, radi podupiranja MSP-ova tijekom cijelog njihova razvoja pružanjem smjernica i odgovaranjem na upite o provedbi ove Uredbe. Prema potrebi, ti kanali trebali bi međusobno surađivati kako bi se stvorila sinergija i osigurala homogenost smjernica za MSP-ove, uključujući start-up poduzeća, i subjekte koji uvode sustav. Osim toga, države članice trebale bi olakšavati sudjelovanje MSP-ova i drugih relevantnih dionika u procesima razvoja normizacije. Usto, prijavljena tijela trebala bi uzeti u obzir posebne interese i potrebe dobavljača koji su MSP-ova, među ostalima i onih koji su start-up poduzeća,, kad određuju naknade za ocjenjivanje sukladnosti. Komisija bi s pomoću transparentnog savjetovanja trebala redovito ocjenjivati troškove certifikacije i usklađivanja za MSP-ove, među ostalima i za start-up poduzeća, te surađivati s državama članicama u cilju smanjenja takvih troškova. Na primjer, dobavljači i drugi operateri, posebno oni manji, mogu imati znatne troškove prijevoda obvezne dokumentacije i komunikacije s tijelima. Države članice trebale bi možda osigurati da jedan od jezika koji odrede i prihvaćaju za relevantnu dokumentaciju dobavljača i komunikaciju s operaterima bude jedan od jezika koji u velikoj mjeri razumije najveći mogući broj prekograničnih subjekata koji uvode sustav. Kako bi se odgovorilo na posebne potrebe MSP-ova, uključujući start-up poduzeća, Komisija bi na zahtjev Vijeća za umjetnu inteligenciju trebala osigurati standardizirane predloške za područja obuhvaćena ovom Uredbom. Osim toga, Komisija bi trebala dopuniti napore država članica osiguravanjem jedinstvene informacijske platforme koja pruža informacije o ovoj Uredbi jednostavne za upotrebu za sve dobavljače i subjekte koji uvode sustav, organiziranjem odgovarajućih komunikacijskih kampanja za podizanje svijesti o obvezama koje proizlaze iz ove Uredbe te evaluacijom i promicanjem konvergencije primjera najbolje prakse u postupcima javne nabave u vezi s UI sustavima. Srednja poduzeća koja su do nedavno ispunjavala uvjete za mala poduzeća u smislu Priloga Preporuci Komisije 2003/361/EZ (44) trebala bi imati pristup tim mjerama potpore jer tim novim srednjim poduzećima ponekad možda nedostaju pravni resursi i osposobljavanje potrebni za osiguravanje pravilnog razumijevanja i usklađenosti s ovom Uredbom.
(144)
siekiant skatinti ir apsaugoti inovacijas, reikminė DI platforma, visos atitinkamos Sąjungos finansavimo programos ir projektai, pavyzdžiui, Skaitmeninės Europos programa, programa „Europos horizontas“, kurias įgyvendina Komisija ir valstybės narės Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu, turėtų atitinkamai padėti siekti šio reglamento tikslų;
(144)
Kako bi se promicale i zaštitile inovacije, ostvarivanju ciljeva ove Uredbe trebalo bi, prema potrebi, doprinositi putem platforme za umjetnu inteligenciju na zahtjev i svih relevantnih programa i projekata za financiranje sredstvima Unije, poput programa Digitalna Europa i Obzor Europa, koje provode Komisija i države članice na razini Unije ili nacionalnoj razini.
(145)
siekiant kuo labiau sumažinti riziką įgyvendinimui, kuri kyla dėl žinių ir patirties rinkoje trūkumo, taip pat siekiant palengvinti tiekėjams, ypač MVĮ, įskaitant startuolius, ir notifikuotosioms įstaigoms vykdyti pareigas pagal šį reglamentą, reikminė DI platforma, Europos skaitmeninių inovacijų centrai ir Komisijos bei valstybių narių Sąjungos arba nacionaliniu lygmeniu sukurta bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra turėtų padėti įgyvendinti šį reglamentą. Pagal savo atitinkamą misiją ir kompetencijos sritis reikminė DI platforma, Europos skaitmeninių inovacijų centrai ir bandymų ir eksperimentavimo infrastruktūra gali teikti visų pirma techninę ir mokslinę paramą tiekėjams ir notifikuotosioms įstaigoms;
(145)
Kako bi se rizici za provedbu koji proizlaze iz nedostatka znanja i iskustva na tržištu sveli na najmanju moguću mjeru i kako bi se dobavljačima, posebno MSP-ovima, uključujući start-up poduzeća, i prijavljenim tijelima olakšalo ispunjavanje obveza iz ove Uredbe, provedbi ove Uredbe trebalo bi doprinositi putem platforme za umjetnu inteligenciju na zahtjev, europskih centara za digitalne inovacije te centara za testiranje i eksperimentiranje koje uspostavljaju Komisija i države članice na razini Unije ili nacionalnoj razini. U okviru svoje misije i područja nadležnosti, platforma za umjetnu inteligenciju na zahtjev, europski centri za digitalne inovacije te centri za testiranje i eksperimentiranje mogu posebno pružati tehničku i znanstvenu potporu dobavljačima i prijavljenim tijelima.
(146)
be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie veiklos vykdytojai yra labai maži, ir siekiant užtikrinti proporcingumą inovacijų išlaidų atžvilgiu, yra tikslinga labai mažoms įmonėms leisti daugiausia atsieinančias pareigas, t. y. nustatyti kokybės valdymo sistemą, įvykdyti supaprastintu būdu, kuriuo administracinė našta ir išlaidos toms įmonėms būtų sumažintos nedarant poveikio apsaugos lygiui ir poreikiui laikytis didelės rizikos DI sistemoms taikomų reikalavimų. Komisija turėtų parengti gaires, kuriose būtų nurodyti kokybės valdymo sistemos elementai, kuriuos tokiu supaprastintu būdu turi įgyvendinti labai mažos įmonės;
(146)
Nadalje, s obzirom na vrlo malenu veličinu pojedinih operatera i kako bi se osigurala proporcionalnost u pogledu troškova inovacija, primjereno je omogućiti mikropoduzećima da ispune jednu od najskupljih obveza, a to je uspostava sustava upravljanja kvalitetom, na pojednostavnjen način, čime bi se smanjili administrativno opterećenje i troškovi za ta poduzeća, a bez utjecaja na razinu zaštite i potrebu za usklađivanjem sa zahtjevima za visokorizične UI sustave. Komisija bi trebala izraditi smjernice za određivanje elemenata sustava upravljanja kvalitetom koje mikropoduzeća moraju ispuniti na taj pojednostavnjen način.
(147)
tikslinga, kad Komisija, kiek įmanoma, palengvintų įstaigų, grupių arba laboratorijų, įsteigtų arba akredituotų pagal bet kurį atitinkamą Sąjungos derinamąjį aktą ir vykdančių gaminių arba prietaisų, kuriems taikomi Sąjungos derinamieji teisės aktai, atitikties vertinimą, prieigą prie bandymų ir eksperimentų infrastruktūros. Tai visų pirma pasakytina apie ekspertų komisijas, ekspertų laboratorijas ir etalonines laboratorijas, veikiančias medicinos priemonių srityje pagal reglamentus (ES) 2017/745 ir (ES) 2017/746;
(147)
Primjereno je da Komisija olakša, u mjeri u kojoj je to moguće, pristup centrima za testiranje i eksperimentiranje tijelima, skupinama ili laboratorijima uspostavljenima ili akreditiranima na temelju bilo kojeg dijela zakonodavstva Unije o usklađivanju, a koji obavljaju zadaće u kontekstu postupaka ocjenjivanja sukladnosti proizvoda ili uređaja obuhvaćenih tim zakonodavstvom Unije o usklađivanju. To se posebno odnosi na stručne skupine, stručne laboratorije i referentne laboratorije u području medicinskih proizvoda na temelju uredaba (EU) 2017/745 i (EU) 2017/746.
(148)
šiuo reglamentu turėtų būti nustatyta valdymo sistema, kuri leistų tiek koordinuoti, tiek remti šio reglamento taikymą nacionaliniu lygmeniu, taip pat stiprinti pajėgumus Sąjungos lygmeniu ir integruoti suinteresuotuosius subjektus DI srityje. Siekiant veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą ir užtikrinti jo vykdymą, reikia valdymo sistemos, kuri leistų koordinuoti ir centralizuotai kaupti ekspertines žinias Sąjungos lygmeniu. DI tarnybos, įsteigtos Komisijos sprendimu (45), užduotis – plėtoti Sąjungos ekspertines žinias ir pajėgumus DI srityje ir prisidėti prie Sąjungos teisės DI srityje įgyvendinimo. Valstybės narės turėtų padėti DI tarnybai vykdyti užduotis, kad būtų remiamas Sąjungos ekspertinių žinių ir pajėgumų plėtojimas Sąjungos lygmeniu ir stiprinamas bendrosios skaitmeninės rinkos veikimas. Be to, turėtų būti įsteigta Valdyba, kurią sudarytų valstybių narių atstovai, mokslinė komisija, kad būtų įtraukta mokslo bendruomenė, ir patariamasis forumas, kad suinteresuotieji subjektai galėtų prisidėti prie šio reglamento įgyvendinimo Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu. Plėtojant Sąjungos ekspertines žinias ir pajėgumus taip pat turėtų būti naudojamasi esamais ištekliais ir ekspertinėmis žiniomis, visų pirma pasitelkiant sinergiją su struktūromis, sukurtomis Sąjungos lygmeniu užtikrinant kitų teisės aktų vykdymą, ir sinergiją su susijusiomis iniciatyvomis Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui, bendrąja įmone „EuroHPC“ ir DI bandymų ir eksperimentavimo priemonėmis pagal Skaitmeninės Europos programą;
(148)
Ovom bi se Uredbom trebao uspostaviti okvir upravljanja koji omogućuje i koordinaciju primjene ove Uredbe na nacionalnoj razini i potporu primjeni ove Uredbe na nacionalnoj razini, kao i izgradnju kapaciteta na razini Unije i integraciju dionika u području umjetne inteligencije. Za djelotvornu provedbu i izvršavanje ove Uredbe potreban je okvir upravljanja koji omogućuje koordinaciju i prikupljanje središnjeg stručnog znanja na razini Unije. Ured za umjetnu inteligenciju osnovan je Odlukom Komisije (45), a njegova je zadaća razvoj stručnog znanja i sposobnosti Unije u području umjetne inteligencije te doprinos provedbi prava Unije o umjetnoj inteligenciji. Države članice trebale bi olakšati zadaće Ureda za umjetnu inteligenciju kako bi se podržao razvoj stručnog znanja i sposobnosti Unije na razini Unije te ojačalo funkcioniranje jedinstvenog digitalnog tržišta. Nadalje, trebalo bi osnovati Vijeće za umjetnu inteligenciju koje se sastoji od predstavnika država članica, znanstveno povjerenstvo za integraciju znanstvene zajednice i savjetodavni forum za doprinos dionika provedbi ove Uredbe, na razini Unije i na nacionalnoj razini. Razvoj stručnog znanja i sposobnosti Unije trebao bi uključivati i iskorištavanje postojećih resursa i stručnog znanja, posebno putem sinergije sa strukturama uspostavljenima u kontekstu provedbe drugog prava i sinergije s povezanim inicijativama na razini Unije, kao što su Zajedničko poduzeće EuroHPC i objekti za testiranje i eksperimentiranje umjetne inteligencije u okviru programa Digitalna Europa.
(149)
siekiant sudaryti sąlygas sklandžiai, veiksmingai ir suderintai įgyvendinti šį reglamentą, turėtų būti įsteigta Valdyba. Valdyboje turėtų būti atstovaujama įvairiems DI ekosistemos interesams ir ją turėtų sudaryti valstybių narių atstovai. Valdyba turėtų būti atsakinga už įvairias patariamąsias užduotis, taip pat nuomonių, rekomendacijų, patarimų teikimą ar prisidėjimą prie gairių šio reglamento įgyvendinimo klausimais, įskaitant klausimus dėl vykdymo užtikrinimo, techninių specifikacijų arba esamų standartų, susijusių su šiame reglamente nustatytais reikalavimais, ir konsultuoti Komisiją, valstybes nares ir jų nacionalines kompetentingas institucijas konkrečiais klausimais, susijusiais su DI. Siekiant suteikti valstybėms narėms tam tikro lankstumo skiriant savo atstovus Valdyboje, tokie atstovai gali būti bet kurie viešiesiems subjektams priklausantys asmenys, kurie turėtų turėti atitinkamą kompetenciją ir įgaliojimus padėti vykdyti koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir prisidėti prie Valdybos užduočių vykdymo. Valdyba turėtų įsteigti du nuolatinius pogrupius, kurie sudarytų sąlygas rinkos priežiūros institucijoms ir notifikuojančiosioms institucijoms bendradarbiauti ir keistis informacija klausimais, susijusiais atitinkamai su rinkos priežiūra ir notifikuotosiomis įstaigomis. Nuolatinis rinkos priežiūros pogrupis turėtų veikti kaip šio reglamento administracinio bendradarbiavimo grupė, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2019/1020 30 straipsnyje. Pagal to reglamento 33 straipsnį, Komisija turėtų remti nuolatinio rinkos priežiūros pogrupio veiklą atlikdama rinkos vertinimus ar tyrimus, visų pirma siekdama nustatyti šio reglamento aspektus, dėl kurių reikalingas konkretus ir skubus rinkos priežiūros institucijų veiksmų koordinavimas. Valdyba atitinkamai gali sudaryti kitus nuolatinius ar laikinuosius pogrupius konkretiems klausimams spręsti. Valdyba taip pat turėtų atitinkamai bendradarbiauti su atitinkamomis Sąjungos įstaigomis, ekspertų grupėmis ir tinklais, veikiančiais atitinkamos Sąjungos teisės kontekste, įskaitant visų pirma tuos, kurie veikia vadovaudamiesi atitinkama Sąjungos teise duomenų, skaitmeninių produktų ir paslaugų srityje;
(149)
Kako bi se olakšala nesmetana, djelotvorna i usklađena provedba ove Uredbe, trebalo bi osnovati Vijeće za umjetnu inteligenciju. U Vijeću za umjetnu inteligenciju trebali bi se odražavati različiti interesi ekosustava umjetne inteligencije, a trebao bi biti sastavljen od predstavnika država članica. Vijeće za umjetnu inteligenciju trebalo bi biti odgovorno za niz savjetodavnih zadaća, uključujući davanje mišljenja, preporuka i savjeta ili doprinošenje smjernicama o pitanjima povezanima s provedbom ove Uredbe, među ostalim pitanjima izvršenja, tehničkim specifikacijama ili postojećim normama povezanima sa zahtjevima ove Uredbe, te za davanje savjeta Komisiji i državama članicama te njihovim nacionalnim nadležnim tijelima u vezi sa specifičnim pitanjima povezanima s umjetnom inteligencijom. Kako bi se državama članicama pružila određena fleksibilnost u vezi s imenovanjem njihovih predstavnika u Vijeće za umjetnu inteligenciju, ti predstavnici mogu biti sve osobe koje pripadaju javnim subjektima i koje bi trebale imati odgovarajuće nadležnosti i ovlasti za olakšavanje koordinacije na nacionalnoj razini i doprinošenje ostvarivanju zadaća Vijeća za umjetnu inteligenciju. Vijeće za umjetnu inteligenciju trebalo bi osnovati dvije stalne podskupine kako bi osigurao platformu za suradnju i razmjenu između tijelâ za nadzor tržišta i tijela koja provode prijavljivanje o pitanjima koja se odnose na nadzor tržišta odnosno na prijavljena tijela. Stalna podskupina za nadzor tržišta trebala bi djelovati kao skupina za administrativnu suradnju (ADCO) za ovu Uredbu u smislu članka 30. Uredbe (EU) 2019/1020. U skladu s člankom 33. te uredbe Komisija bi trebala podupirati aktivnosti stalne podskupine za nadzor tržišta provođenjem evaluacija ili studija tržišta, osobito u cilju utvrđivanja aspekata ove Uredbe koji zahtijevaju posebnu i hitnu koordinaciju među tijelima za nadzor tržišta. Vijeće za umjetnu inteligenciju prema potrebi može osnovati druge stalne ili privremene podskupine za razmatranje specifičnih pitanja. Vijeće za umjetnu inteligenciju također bi prema potrebi trebalo surađivati s relevantnim tijelima Unije, stručnim skupinama i mrežama koje djeluju u kontekstu relevantnog prava Unije, uključujući posebno one koje djeluju na temelju relevantnog prava Unije o podacima, digitalnim proizvodima i uslugama.
(150)
siekiant užtikrinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą įgyvendinant ir taikant šį reglamentą, turėtų būti įsteigtas patariamasis forumas, kuris konsultuotų Valdybą ir Komisiją ir teiktų joms technines ekspertines žinias. Siekiant užtikrinti įvairiapusį ir subalansuotą atstovavimą suinteresuotiesiems subjektams, atsižvelgiant į komercinius ir nekomercinius interesus, taip pat – komercinių interesų kategorijoje – MVĮ ir kitoms įmonėms, patariamąjį forumą turėtų sudaryti, inter alia, pramonės atstovai, startuoliai, MVĮ, akademinė bendruomenė, pilietinė visuomenė, įskaitant socialinius partnerius, taip pat Pagrindinių teisių agentūra, ENISA, Europos standartizacijos komitetas (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC) ir Europos telekomunikacijų standartų institutas (ETSI);
(150)
Kako bi se osiguralo sudjelovanje dionika u provedbi i primjeni ove Uredbe, trebalo bi uspostaviti savjetodavni forum radi savjetovanja Vijeća za umjetnu inteligenciju i Komisije i pružanja tehničkog stručnog znanja Vijeću za umjetnu inteligenciju i Komisiji. Kako bi se osigurala raznolika i uravnotežena zastupljenost dionika s komercijalnim i nekomercijalnim interesima te, unutar kategorije komercijalnih interesa, u pogledu MSP-ova i drugih poduzeća, savjetodavni forum trebao bi obuhvaćati, među ostalim, industriju, start-up poduzeća, MSP-ove, akademsku zajednicu, civilno društvo, uključujući socijalne partnere, kao i Agenciju za temeljna prava, ENISA-u, Europski odbor za normizaciju (CEN), Europski odbor za elektrotehničku normizaciju (CENELEC) i Europski institut za telekomunikacijske norme (ETSI).
(151)
siekiant remti šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, visų pirma DI tarnybos vykdomą stebėsenos veiklą, susijusią su bendrosios paskirties DI modeliais, turėtų būti įsteigta nepriklausomų ekspertų mokslinė komisija. Mokslinę komisiją sudarantys nepriklausomi ekspertai turėtų būti atrenkami remiantis naujausiomis mokslinėmis ar techninėmis ekspertinėmis žiniomis DI srityje ir jie turėtų atlikti savo užduotis nešališkai ir objektyviai, taip pat užtikrinti informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis ir veiklą, konfidencialumą. Kad būtų galima sustiprinti nacionalinius gebėjimus, būtinus veiksmingam šio reglamento vykdymui užtikrinti, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti mokslinės komisijos ekspertų suteikti paramą jų vykdymo užtikrinimo veiklai;
(151)
Kako bi se poduprli provedba i izvršavanje ove Uredbe, osobito aktivnosti praćenja koje provodi Ured za umjetnu inteligenciju u pogledu UI modelâ opće namjene, trebalo bi osnovati znanstveno povjerenstvo neovisnih stručnjaka. Neovisni stručnjaci koji čine znanstveno povjerenstvo trebali bi se birati na temelju najnovijeg znanstvenog ili tehničkog stručnog znanja u području umjetne inteligencije te bi trebali obavljati svoje zadaće nepristrano i objektivno te osigurati povjerljivost informacija i podataka dobivenih pri obavljanju svojih zadaća i aktivnosti. Kako bi se omogućilo jačanje nacionalnih kapaciteta potrebnih za djelotvorno izvršavanje ove Uredbe, države članice trebale bi za svoje aktivnosti izvršavanja moći zatražiti potporu skupine stručnjaka koji čine znanstveno povjerenstvo.
(152)
siekiant remti tinkamą vykdymo užtikrinimą, kiek tai susiję su DI sistemomis, ir sustiprinti valstybių narių gebėjimus, turėtų būti sukurtos Sąjungos DI bandymų pagalbinės struktūros, ir valstybės narės turėtų turėti galimybę jomis naudotis;
(152)
Kako bi se poduprlo odgovarajuće izvršavanje u vezi s UI sustavima i ojačali kapaciteti država članica, trebalo bi uspostaviti potporne strukture Unije za testiranje umjetne inteligencije i staviti ih na raspolaganje državama članicama.
(153)
labai svarbus vaidmuo taikant šį reglamentą ir užtikrinant jo vykdymą tenka valstybėms narėms. Todėl kiekviena valstybė narė turėtų bent vieną notifikuojančiąją instituciją ir bent vieną rinkos priežiūros instituciją paskirti nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo priežiūros tikslu. Valstybės narės gali nuspręsti paskirti bet kurį viešąjį subjektą vykdyti nacionalinių kompetentingų institucijų, kaip tai suprantama šiame reglamente, užduotis atsižvelgdamos į konkrečius nacionalinius organizacinius ypatumus ir poreikius. Siekiant padidinti organizacinį veiksmingumą valstybėse narėse ir sukurti bendrąjį kontaktinį punktą, skirtą visuomenei ir kitiems partneriams valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu, kiekviena valstybė narė bendruoju kontaktiniu punktu turėtų paskirti rinkos priežiūros instituciją;
(153)
Države članice imaju ključnu ulogu u primjeni i izvršavanju ove Uredbe. Svaka bi država članica stoga trebala imenovati barem jedno tijelo koje provodi prijavljivanje i barem jedno tijelo za nadzor tržišta kao nacionalna nadležna tijela za potrebe nadziranja primjene i provedbe ove Uredbe. Države članice mogu odlučiti imenovati bilo koju vrstu javnog subjekta za obavljanje zadaća nacionalnih nadležnih tijela u smislu ove Uredbe, u skladu sa svojim posebnim nacionalnim organizacijskim karakteristikama i potrebama. Kako bi se povećala učinkovitost organizacije u državama članicama i uspostavila jedinstvena kontaktna točka za javne i druge partnere na razini država članica i na razini Unije, svaka bi država članica trebala imenovati tijelo za nadzor tržišta koje će djelovati kao jedinstvena kontaktna točka.
(154)
nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų naudotis savo įgaliojimais nepriklausomai, objektyviai ir nešališkai, kad apsaugotų savo veiklos ir užduočių objektyvumo principus ir užtikrintų šio reglamento taikymą ir įgyvendinimą. Šių institucijų nariai turėtų susilaikyti nuo bet kokių su jų pareigomis nesuderinamų veiksmų ir jiems turėtų būti taikomos konfidencialumo taisyklės pagal šį reglamentą;
(154)
Ta nacionalna nadležna tijela trebala bi izvršavati svoje ovlasti neovisno, objektivno i nepristrano kako bi zaštitila načela objektivnosti svojih aktivnosti i zadaća te osigurala primjenu i provedbu ove Uredbe. Članovi tih tijela trebali bi se suzdržati od svakog djelovanja koje nije u skladu s njihovim dužnostima te bi trebali podlijegati pravilima o povjerljivosti na temelju ove Uredbe.
(155)
siekiant užtikrinti, kad didelės rizikos DI sistemų tiekėjai galėtų atsižvelgti į didelės rizikos DI sistemų naudojimo patirtį, kad patobulintų savo sistemas ir projektavimo bei kūrimo procesą arba laiku galėtų imtis bet kokių galimų taisomųjų veiksmų, visi tiekėjai turėtų turėti veikiančias stebėsenos po pateikimo rinkai sistemas. Kai aktualu, stebėsena po pateikimo rinkai turėtų apimti sąveikos su kitomis DI sistemomis, įskaitant kitus prietaisus ir programinę įrangą, analizę. Stebėsena po pateikimo rinkai neturėtų būti taikoma diegėjų, kurie yra teisėsaugos institucijos, neskelbtiniems operatyviniams duomenims. Ši sistema taip pat yra labai svarbi užtikrinant, kad dėl DI sistemų, kurios toliau mokosi po to, kai buvo pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti, galinti kilti nauja rizika būtų šalinama veiksmingiau ir laiku. Šiame kontekste taip pat turėtų būti reikalaujama, kad tiekėjai būtų įdiegę sistemą, skirtą pranešti atitinkamoms institucijoms apie bet kokius rimtus incidentus, kilusius dėl jų DI sistemų naudojimo, t. y. apie incidentą ar veikimo sutrikimą, dėl kurio įvyko mirtis arba buvo padaryta didelė žala sveikatai, rimtai ir negrįžtamai sutrikdytas ypatingos svarbos infrastruktūros valdymas ir veikimas, taip pat apie pareigų pagal Sąjungos teisę, kuria siekiama apsaugoti pagrindines teises, pažeidimus, arba didelę žalą turtui ar aplinkai;
(155)
Kako bi se osiguralo da dobavljači visokorizičnih UI sustava mogu uzeti u obzir iskustvo stečeno korištenjem visokorizičnih UI sustava za poboljšanje svojih sustava te za proces dizajniranja i razvoja ili da mogu pravodobno poduzeti korektivne mjere, svi bi dobavljači trebali uspostaviti sustav praćenja nakon stavljanja na tržište. Ako je to relevantno, praćenje nakon stavljanja na tržište trebalo bi obuhvaćati analizu interakcije s drugim UI sustavima, uključujući druge uređaje i softver. Praćenje nakon stavljanja na tržište ne bi trebalo obuhvaćati osjetljive operativne podatke subjekata koji uvode sustav koji su tijela kaznenog progona. Taj je sustav ključan i za učinkovitije i pravodobnije poduzimanje mjera povezanih s mogućim rizicima od UI sustava koji „uče” i nakon što su stavljeni na tržište ili u upotrebu. U tom bi kontekstu od dobavljača trebalo također zahtijevati da uspostave sustav za prijavljivanje relevantnim tijelima svih ozbiljnih incidenata koji su posljedica korištenja njihovih UI sustava, odnosno incidenta ili neispravnosti koji dovode do smrti ili teške štete za zdravlje, ozbiljnih i nepovratnih poremećaja u upravljanju kritičnom infrastrukturom i njezinu radu, povreda obveza na temelju prava Unije namijenjenih zaštiti temeljnih prava ili teške štete za imovinu ili okoliš.
(156)
siekiant užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šiame reglamente, kuris yra Sąjungos derinamasis teisės aktas, nustatytų reikalavimų ir pareigų vykdymą, turėtų būti visa apimtimi taikoma rinkos priežiūros ir gaminių atitikties sistema, nustatyta Reglamentu (ES) 2019/1020. Pagal šį reglamentą paskirtos rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti visus vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, nustatytus šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2019/1020, ir turėtų naudotis savo įgaliojimais ir vykdyti savo pareigas nepriklausomai, objektyviai ir nešališkai. Nors daugumai DI sistemų netaikomi konkretūs reikalavimai ir pareigos pagal šį reglamentą, rinkos priežiūros institucijos gali imtis priemonių, susijusių su visomis DI sistemomis, kai dėl jų kyla rizika pagal šį reglamentą. Dėl specifinio Sąjungos institucijų, agentūrų ir įstaigų, kurioms taikomas šis reglamentas, pobūdžio tikslinga Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūną paskirti jų atžvilgiu kompetentinga rinkos priežiūros institucija. Tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių atliekamam nacionalinių kompetentingų institucijų skyrimui. Rinkos priežiūros veikla neturėtų daryti poveikio prižiūrimų subjektų gebėjimui nepriklausomai vykdyti savo užduotis, kai tokio nepriklausomumo reikalaujama pagal Sąjungos teisę;
(156)
Kako bi se osiguralo odgovarajuće i djelotvorno izvršavanje zahtjeva i obveza utvrđenih u ovoj Uredbi, koja je zakonodavstvo Unije o usklađivanju, u cijelosti bi se trebao primjenjivati sustav nadzora tržišta i sukladnosti proizvoda uspostavljen Uredbom (EU) 2019/1020. Tijela za nadzor tržišta imenovana na temelju ove Uredbe trebala bi imati sve ovlasti izvršavanja utvrđene u ovoj Uredbi i u Uredbi (EU) 2019/1020 i svoje bi ovlasti i dužnosti trebala izvršavati neovisno, objektivno i nepristrano. Iako većina UI sustava ne podliježe posebnim zahtjevima i obvezama na temelju ove Uredbe, tijela za nadzor tržišta mogu poduzeti mjere u vezi sa svim UI sustavima kada oni predstavljaju rizik u skladu s ovom Uredbom. Zbog specifične prirode institucija, agencija i tijela Unije obuhvaćenih područjem primjene ove Uredbe primjereno je za njih imenovati Europskog nadzornika za zaštitu podataka tijelom nadležnim za nadzor tržišta. Time se ne bi trebalo dovoditi u pitanje imenovanje nacionalnih nadležnih tijela koje provode države članice. Aktivnosti nadzora tržišta ne bi trebale utjecati na sposobnost nadziranih subjekata da neovisno obavljaju svoje zadaće kada se takva neovisnost zahtijeva pravom Unije.
(157)
šiuo reglamentu nedaromas poveikis atitinkamų nacionalinių valdžios institucijų ar įstaigų, kurios prižiūri, kaip taikoma Sąjungos teisė, kuria saugomos pagrindinės teisės, įskaitant lygybės institucijas ir duomenų apsaugos institucijas, kompetencijai, užduotims, įgaliojimams ir nepriklausomumui. Prireikus atsižvelgiant į tų nacionalinių valdžios institucijų ar įstaigų įgaliojimus, jos taip pat turėtų turėti prieigą prie bet kokių pagal šį reglamentą sukurtų dokumentų. Siekiant užtikrinti tinkamą ir savalaikį DI sistemoms, keliančioms riziką sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms, taikomų reikalavimų vykdymą, turėtų būti nustatyta speciali apsaugos procedūra. Tokioms DI sistemoms, dėl kurių kyla rizika, turėtų būti taikoma procedūra, skirta didelės rizikos DI sistemoms, dėl kurių kyla rizika, draudžiamoms sistemoms, pateiktoms rinkai, pradėtoms naudoti arba naudojamoms taikant šiame reglamente nustatytą draudžiamą praktiką, ir DI sistemoms, kurios buvo pateiktos rinkai pažeidžiant šiame reglamente nustatytus skaidrumo reikalavimus ir kelia riziką;
(157)
Ovom se Uredbom ne dovode u pitanje nadležnosti, zadaće, ovlasti i neovisnost relevantnih nacionalnih tijela javne vlasti ili javnih tijela koja nadziru primjenu prava Unije o zaštiti temeljnih prava, uključujući tijela za ravnopravnost i tijela za zaštitu podataka. Ako je to potrebno za njihov mandat, ta nacionalna tijela javne vlasti ili javna tijela trebala bi također imati pristup svoj dokumentaciji izrađenoj na temelju ove Uredbe. Trebalo bi utvrditi poseban zaštitni postupak kako bi se osiguralo adekvatno i pravodobno izvršavanje u pogledu UI sustava koji predstavljaju rizik za zdravlje, sigurnost i temeljna prava. Postupak za takve UI sustave koji predstavljaju rizik trebao bi se primjenjivati na visokorizične UI sustave koji predstavljaju rizik, zabranjene sustave koji su stavljeni na tržište, stavljeni u upotrebu ili se upotrebljavaju protivno odredbama o zabranjenim praksama iz ove Uredbe i na UI sustave koji su stavljeni na raspolaganje protivno odredbama o zahtjevima u pogledu transparentnosti iz ove Uredbe i koji predstavljaju rizik.
(158)
Sąjungos finansinių paslaugų teisėje yra nustatytos vidaus valdymo ir rizikos valdymo taisyklės ir reikalavimai, kurie yra taikomi reguliuojamoms finansų įstaigoms joms teikiant paslaugas, įskaitant atvejus, kai jos naudoja DI sistemas. Siekiant užtikrinti nuoseklų pareigų pagal šį reglamentą ir Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose nustatytų atitinkamų taisyklių ir reikalavimų taikymą ir vykdymo užtikrinimą, už tų teisės aktų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą atsakingos kompetentingos institucijos, visų pirma kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (46) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2008/48/EB (47), 2009/138/EB (48), 2013/36/ES (49), 2014/17/ES (50) ir (ES) 2016/97 (51), pagal jų atitinkamą kompetenciją turėtų būti paskirtos kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už šio reglamento įgyvendinimo priežiūrą, be kita ko, už rinkos priežiūros veiklą, kiek tai susiję su DI sistemomis, kurias tiekia arba naudoja reguliuojamos ir prižiūrimos finansų įstaigos, nebent valstybės narės nusprendžia paskirti kitą instituciją šioms rinkos priežiūros užduotims atlikti. Tos kompetentingos institucijos turėtų turėti visus įgaliojimus pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2019/1020, kad užtikrintų šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir pareigų vykdymą, įskaitant įgaliojimus vykdyti ex post rinkos priežiūros veiklą, kuri atitinkamai gali būti integruota į jų esamus priežiūros mechanizmus ir procedūras pagal atitinkamą Sąjungos finansinių paslaugų teisę. Tikslinga numatyti, kad, veikdamos kaip rinkos priežiūros institucijos pagal šį reglamentą, nacionalinės institucijos, atsakingos už pagal Direktyvą 2013/36/ES reglamentuojamų kredito įstaigų, dalyvaujančių Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 (52) sukurtame bendrame priežiūros mechanizme, priežiūrą, turėtų nedelsdamos pateikti Europos Centriniam Bankui visą vykdant rinkos priežiūros veiklą nustatytą informaciją, kuri gali būti svarbi Europos Centrinio Banko prudencinės priežiūros užduotims, kaip nurodyta tame reglamente. Siekiant toliau didinti šio reglamento ir pagal Direktyvą 2013/36/ES reglamentuojamoms kredito įstaigoms taikomų taisyklių suderinamumą, taip pat yra tinkama kai kurias tiekėjų procedūrines pareigas, susijusias su rizikos valdymu, stebėsena po pateikimo rinkai ir dokumentais, integruoti į esamas Direktyvoje 2013/36/ES nustatytas pareigas ir procedūras. Siekiant išvengti sutapimų, taip pat reikėtų numatyti ribotas nukrypti leidžiančias nuostatas, susijusias su tiekėjų kokybės valdymo sistema, ir didelės rizikos DI sistemų diegėjams nustatyti stebėsenos pareigą tiek, kiek ji taikoma pagal Direktyvą 2013/36/ES reglamentuojamoms kredito įstaigoms. Ta pati tvarka turėtų būti taikoma draudimo ir perdraudimo įmonėms bei draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms pagal Direktyvą 2009/138/EB ir draudimo tarpininkams pagal Direktyvą (ES) 2016/97, taip pat kitų rūšių finansų įstaigoms, kurioms taikomi vidaus valdymo, tvarkos ar procesų reikalavimai, nustatyti pagal atitinkamą Sąjungos finansinių paslaugų teisę, siekiant užtikrinti nuoseklumą ir vienodas sąlygas finansų sektoriuje;
(158)
Pravo Unije o financijskim uslugama uključuje pravila i zahtjeve o unutarnjem upravljanju i upravljanju rizikom koji se primjenjuju na regulirane financijske institucije pri pružanju tih usluga, među ostalim kad upotrebljavaju UI sustave. Kako bi se osigurala dosljedna primjena i izvršavanje obveza iz ove Uredbe te relevantnih pravila i zahtjeva iz pravnih akata Unije o financijskim uslugama, nadležna tijela odgovorna za nadzor i izvršavanje tih pravnih akata, posebno nadležna tijela kako su definirana u Uredbi (EU) br. 575/2013 Europskog parlamenta i Vijeća (46) i direktivama 2008/48/EZ (47), 2009/138/EZ (48), 2013/36/EU (49), 2014/17/EU (50) i (EU) 2016/97 (51) Europskog parlamenta i Vijeća, trebala bi biti imenovana, u okviru vlastitih nadležnosti, nadležnim tijelima za potrebe nadziranja provedbe ove Uredbe, među ostalim i za aktivnosti nadzora tržišta, kad je riječ o UI sustavima koje pružaju ili upotrebljavaju financijske institucije koje su regulirane i pod nadzorom, osim ako države članice odluče za obavljanje tih zadaća nadzora tržišta imenovati drugo tijelo. Ta bi nadležna tijela trebala imati sve ovlasti na temelju ove Uredbe i Uredbe (EU) 2019/1020 za izvršavanje zahtjeva i obveza iz ove Uredbe, uključujući ovlasti za provođenje ex post aktivnosti nadzora tržišta koje se prema potrebi mogu integrirati u njihove postojeće nadzorne mehanizme i postupke na temelju relevantnog prava Unije o financijskim uslugama. Primjereno je predvidjeti da bi, kada djeluju kao tijela za nadzor tržišta na temelju ove Uredbe, nacionalna tijela odgovorna za nadziranje kreditnih institucija reguliranih Direktivom 2013/36/EU, koja sudjeluju u jedinstvenom nadzornom mehanizmu uspostavljenom Uredbom Vijeća (EU) br. 1024/2013 (52), trebala bez odgode izvijestiti Europsku središnju banku o svim informacijama utvrđenima tijekom njihovih aktivnosti nadzora tržišta koje bi mogle biti od interesa za zadaće bonitetnog nadzora Europske središnje banke navedene u toj uredbi. Kako bi se dodatno poboljšala usklađenost između ove Uredbe i pravila koja se primjenjuju na kreditne institucije regulirane Direktivom 2013/36/EU, također je primjereno integrirati neke od postupovnih obveza dobavljača povezanih s upravljanjem rizikom, praćenjem nakon stavljanja na tržište i vođenjem dokumentacije u postojeće obveze i postupke na temelju Direktive 2013/36/EU. Kako bi se izbjegla preklapanja, trebalo bi predvidjeti i ograničena odstupanja u pogledu sustava dobavljača za upravljanje kvalitetom i obveze praćenja za subjekte koji uvode visokorizične UI sustave u mjeri u kojoj se primjenjuju na kreditne institucije regulirane Direktivom 2013/36/EU. Isti bi se režim trebao primjenjivati na društva za osiguranje i reosiguranje i osigurateljne holdinge na temelju Direktive 2009/138/EZ i posrednike u osiguranju na temelju Direktive (EU) 2016/97 te na druge vrste financijskih institucija koje podliježu zahtjevima u pogledu unutarnjeg upravljanja, aranžmana ili postupaka uspostavljenih na temelju relevantnog prava Unije o financijskim uslugama kako bi se osigurala dosljednost i jednako postupanje u financijskom sektoru.
(159)
kiekviena šio reglamento priede išvardytų didelės rizikos DI sistemų biometrinių duomenų srityje rinkos priežiūros institucija, jei tos sistemos naudojamos teisėsaugos, migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo arba teisingumo vykdymo ir demokratinių procesų tikslais, turėtų turėti veiksmingus tyrimo ir taisomuosius įgaliojimus, įskaitant bent įgaliojimus gauti prieigą prie visų tvarkomų asmens duomenų ir visos jos užduotims atlikti būtinos informacijos. Rinkos priežiūros institucijos turėtų galėti vykdyti savo įgaliojimus veikdamos visiškai nepriklausomai. Bet kokie jų prieigos prie neskelbtinų operatyvinių duomenų apribojimai pagal šį reglamentą neturėtų daryti poveikio pagal Direktyvą (ES) 2016/680 joms suteiktiems įgaliojimams. Jokia išimtis dėl duomenų atskleidimo nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms pagal šį reglamentą neturėtų daryti poveikio dabartiniams ar būsimiems tų institucijų įgaliojimams, nepatenkantiems į šio reglamento taikymo sritį;
(159)
Svako tijelo za nadzor tržišta za visokorizične UI sustave u području biometrije, kako je navedeno u prilogu ovoj Uredbi, u mjeri u kojoj se ti sustavi upotrebljavaju u svrhu kaznenog progona, migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice ili za sudovanje i demokratske procese, trebalo bi imati djelotvorne istražne i korektivne ovlasti, uključujući barem ovlast za dobivanje pristupa svim osobnim podacima koji se obrađuju i svim informacijama potrebnima za obavljanje svojih zadaća. Tijela za nadzor tržišta trebala bi moći izvršavati svoje ovlasti potpuno neovisno. Bilo kakvim ograničenjima njihova pristupa osjetljivim operativnim podacima na temelju ove Uredbe ne bi se trebale dovoditi u pitanje ovlasti koje su im dodijeljene Direktivom (EU) 2016/680. Nijedno isključenje otkrivanja podataka nacionalnim tijelima za zaštitu podataka na temelju ove Uredbe ne bi trebalo utjecati na aktualne ili buduće ovlasti tih tijela izvan područja primjene ove Uredbe.
(160)
rinkos priežiūros institucijos ir Komisija turėtų turėti galimybę siūlyti bendrą veiklą, įskaitant bendrus tyrimus, kurią vykdytų kelios rinkos priežiūros institucijos arba rinkos priežiūros institucijos kartu su Komisija ir kurios tikslas – skatinti atitiktį, nustatyti neatitiktį, didinti informuotumą ir teikti su šiuo reglamentu susijusias gaires dėl konkrečių kategorijų didelės rizikos DI sistemų, kurios, kaip nustatyta, kelia didelę riziką dviejose ar daugiau valstybių narių. Bendra veikla, kuria skatinama atitiktis, turėtų būti vykdoma pagal Reglamento (ES) 2019/1020 9 straipsnį. DI tarnyba turėtų teikti bendrų tyrimų koordinavimo paramą;
(160)
Tijela za nadzor tržišta i Komisija trebali bi moći predložiti zajedničke aktivnosti, uključujući zajedničke istrage, koje trebaju provoditi tijela za nadzor tržišta ili tijela za nadzor tržišta zajedno s Komisijom, a čiji je cilj promicanje sukladnosti, utvrđivanje nesukladnosti, podizanje svijesti i pružanje smjernica u vezi s ovom Uredbom u pogledu specifičnih kategorija visokorizičnih UI sustava za koje je utvrđeno da predstavljaju ozbiljan rizik u dvjema ili više država članica. Zajedničke aktivnosti u cilju promicanja sukladnosti trebale bi se provoditi u skladu s člankom 9. Uredbe (EU) 2019/1020. Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi pružati koordinacijsku potporu za zajedničke istrage.
(161)
būtina paaiškinti atsakomybę ir kompetenciją Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, kiek tai susiję su bendrosios paskirties DI modeliais grindžiamomis DI sistemomis. Siekiant išvengti kompetencijos dubliavimosi, tais atvejais, kai DI sistema grindžiama bendrosios paskirties DI modeliu, ir modelį ir sistemą teikia tas pats tiekėjas, priežiūra turėtų būti vykdoma Sąjungos lygmeniu per DI tarnybą, kuri šiuo tikslu turėtų turėti rinkos priežiūros institucijos įgaliojimus, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2019/1020. Visais kitais atvejais už DI sistemų priežiūrą tebėra atsakingos nacionalinės rinkos priežiūros institucijos. Tačiau dėl bendrosios paskirties DI sistemų, kurias diegėjai gali tiesiogiai naudoti bent vienai paskirčiai, priskiriamai didelės rizikos kategorijai, rinkos priežiūros institucijos turėtų bendradarbiauti su DI tarnyba, kad atliktų atitikties vertinimus ir atitinkamai informuotų Valdybą ir kitas rinkos priežiūros institucijas. Be to, rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę prašyti DI tarnybos pagalbos, kai rinkos priežiūros institucija negali užbaigti didelės rizikos DI sistemos tyrimo dėl to, kad ji negali gauti tam tikros informacijos, susijusios su bendrosios paskirties DI modeliu, kuriuo grindžiama didelės rizikos DI sistema. Tokiais atvejais mutatis mutandis turėtų būti taikoma Reglamento (ES) 2019/1020 VI skyriuje nustatyta savitarpio pagalbos tarpvalstybiniais atvejais procedūra;
(161)
Potrebno je pojasniti odgovornosti i nadležnosti na razini Unije i na nacionalnoj razini u pogledu UI sustava koji se temelje na UI modelima opće namjene. Kako bi se izbjeglo preklapanje nadležnosti, ako se UI sustav temelji na UI modelu opće namjene, a model i sustav osigurava isti dobavljač, nadzor bi se trebao provoditi na razini Unije putem Ureda za umjetnu inteligenciju, koji bi u tu svrhu trebao imati ovlasti tijela za nadzor tržišta u smislu Uredbe (EU) 2019/1020. U svim ostalim slučajevima nacionalna tijela za nadzor tržišta i dalje su odgovorna za nadzor UI sustavâ. Međutim, kad je riječ o UI sustavima opće namjene koje subjekti koji uvode UI sustav mogu izravno upotrebljavati u barem jednu svrhu koja je klasificirana kao visokorizična, tijela za nadzor tržišta trebala bi surađivati s Uredom za umjetnu inteligenciju na provedbi evaluacija usklađenosti te o tome obavijestiti Vijeće za umjetnu inteligenciju i druga tijela za nadzor tržišta. Nadalje, tijela za nadzor tržišta trebala bi moći zatražiti pomoć od Ureda za umjetnu inteligenciju ako tijelo za nadzor tržišta ne može zaključiti istragu visokorizičnog UI sustava zbog toga što ne može pristupiti određenim informacijama povezanima s UI modelom opće namjene na kojem je izgrađen visokorizični UI sustav. U takvim bi se slučajevima postupak u pogledu uzajamne pomoći u prekograničnim slučajevima iz poglavlja VI. Uredbe (EU) 2019/1020 trebao primjenjivati mutatis mutandis.
(162)
siekiant kuo geriau pasinaudoti centralizuotomis Sąjungos ekspertinėmis žiniomis ir sinergija Sąjungos lygmeniu, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų priežiūros ir pareigų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai turėtų priklausyti Komisijos kompetencijai. DI tarnyba turėtų galėti imtis visų būtinų veiksmų stebėti, ar šis reglamentas įgyvendinamas veiksmingai, kiek tai susiję su bendrosios paskirties DI modeliais. Ji turėtų galėti tirti galimus taisyklių, taikomų bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams, pažeidimus tiek savo iniciatyva, atsižvelgdama į savo stebėsenos veiklos rezultatus, tiek rinkos priežiūros institucijų prašymu, laikydamasi šiame reglamente nustatytų sąlygų. Siekiant remti veiksmingą DI tarnybos vykdomą stebėseną, turėtų būti numatyta galimybė tolesnės grandies tiekėjams teikti skundus dėl taisyklių, taikomų bendrosios paskirties DI modelių ir sistemų tiekėjams, galimų pažeidimų;
(162)
Kako bi se na razini Unije na najbolji način iskoristilo centralizirano stručno znanje i sinergija Unije, ovlasti nadzora i izvršavanja obveza dobavljača UI modela opće namjene trebale bi biti u nadležnosti Komisije.. Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi moći provoditi sve potrebne mjere za praćenje djelotvorne provedbe ove Uredbe u pogledu UI modela opće namjene. Trebao bi moći istražiti moguće povrede pravila o dobavljačima UI modela opće namjene na vlastitu inicijativu, na temelju rezultata svojih aktivnosti praćenja ili na zahtjev tijelâ za nadzor tržišta u skladu s uvjetima utvrđenima u ovoj Uredbi. Kako bi se poduprlo djelotvorno praćenje koje provodi Ured za umjetnu inteligenciju, trebalo bi predvidjeti mogućnost da dobavljači niže u lancu podnose pritužbe o mogućim povredama pravila o dobavljačima UI modelâ i sustavâ opće namjene.
(163)
siekiant papildyti bendrosios paskirties DI modelių valdymo sistemas, mokslinė komisija turėtų remti DI tarnybos stebėsenos veiklą ir tam tikrais atvejais galėtų DI tarnybai teikti kvalifikuotus perspėjimus, dėl kurių reikia imtis tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, tyrimų. Taip turėtų būti tuo atveju, kai mokslinė komisija turi pagrindo įtarti, kad bendrosios paskirties DI modelis kelia konkrečią ir nustatomą riziką Sąjungos lygmeniu. Be to, taip turėtų būti tuo atveju, kai mokslinė komisija turi pagrindo įtarti, kad bendrosios paskirties DI modelis atitinka kriterijus, pagal kuriuos jį būtų galima klasifikuoti kaip sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelį. Tam, kad mokslinei komisijai būtų suteikta toms užduotims atlikti būtina informacija, turėtų būti nustatytas mechanizmas, pagal kurį mokslinė komisija galėtų prašyti Komisijos reikalauti, kad tiekėjas pateiktų dokumentus ar informaciją;
(163)
Kako bi se dopunili sustavi upravljanja za UI modele opće namjene, znanstveno povjerenstvo trebalo bi podupirati aktivnosti praćenja koje provodi Ured za umjetnu inteligenciju i može, u određenim slučajevima, Uredu za umjetnu inteligenciju dostaviti kvalificirana upozorenja kojima se pokreću daljnje mjere, kao što su istrage. To bi trebao biti slučaj kada znanstveno povjerenstvo ima razloga sumnjati da UI model opće namjene predstavlja konkretan i utvrdiv rizik na razini Unije. Nadalje, to bi trebao biti slučaj kada znanstveno povjerenstvo ima razloga sumnjati da UI model opće namjene ispunjava kriterije koji bi doveli do toga da ga se klasificira kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom. Kako bi znanstveno povjerenstvo dobilo informacije potrebne za obavljanje tih zadaća, trebao bi postojati mehanizam kojim ono može zatražiti od Komisije da od dobavljača zatraži dokumentaciju ili informacije.
(164)
DI tarnyba turėtų galėti imtis būtinų veiksmų stebėti, ar veiksmingai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigos ir ar jų laikomasi. DI tarnyba turėtų turėti galimybę tirti galimus pažeidimus pagal šiame reglamente numatytus įgaliojimus, be kita ko, prašydama dokumentų ir informacijos, atlikdama vertinimus ir prašydama, kad bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai imtųsi priemonių. Tam, kad atlikdama vertinimus DI tarnyba pasinaudotų nepriklausomomis ekspertinėmis žiniomis, ji turėtų turėti galimybę įtraukti nepriklausomus ekspertus vertinimams jos vardu atlikti. Pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas, inter alia, teikiant prašymus imtis tinkamų priemonių, įskaitant rizikos mažinimo priemones nustatytos sisteminės rizikos atveju, taip pat apribojant tiekimą rinkai, pašalinant ar atšaukiant modelį. Kaip apsaugos priemonė, prireikus viršijant šiame reglamente numatytas procesines teises, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai turėtų turėti Reglamento (ES) 2019/1020 18 straipsnyje numatytas procesines teises, kurios turėtų būti taikomos mutatis mutandis, nedarant poveikio konkretesnėms procesinėms teisėms, numatytoms šiame reglamente;
(164)
Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi moći poduzeti potrebne mjere za praćenje djelotvorne provedbe i ispunjavanja obveza dobavljača UI modelâ opće namjene koje su utvrđene u ovoj Uredbi. Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi moći istražiti moguće povrede u skladu s ovlastima predviđenima u ovoj Uredbi, među ostalim traženjem dokumentacije i informacija, provođenjem evaluacija i zahtijevanjem od dobavljača UI modela opće namjene da provede mjere. Kako bi se iskoristilo neovisno stručno znanje, pri provedbi evaluacija Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi moći uključiti neovisne stručnjake da provedu evaluacije u njegovo ime. Usklađenost s obvezama trebala bi biti izvršiva, među ostalim, s pomoću zahtjevâ za poduzimanje odgovarajućih mjera, među ostalim i mjera za ublažavanje rizika u slučaju utvrđenih sistemskih rizika, kao i ograničavanja stavljanja na raspolaganje na tržištu, povlačenja ili opoziva modela. Kao zaštitna mjera, ako je to potrebno izvan okvira postupovnih prava predviđenih u ovoj Uredbi, dobavljači UI modela opće namjene trebali bi imati postupovna prava predviđena u članku 18. Uredbe (EU) 2019/1020, koji bi se trebao primjenjivati mutatis mutandis, ne dovodeći u pitanje specifičnija postupovna prava predviđena ovom Uredbom.
(165)
DI sistemų, išskyrus didelės rizikos DI sistemas, kūrimas laikantis šio reglamento reikalavimų gali prisidėti prie platesnio masto etiško ir patikimo DI įsisavinimo Sąjungoje. Didelės rizikos nekeliančių DI sistemų tiekėjai turėtų būti skatinami kurti elgesio kodeksus, įskaitant susijusius valdymo mechanizmus, kuriais būtų skatinama savanoriškai taikyti kai kuriuos arba visus didelės rizikos DI sistemoms taikomus privalomus reikalavimus, pritaikytus atsižvelgiant į numatytąją sistemų paskirtį ir susijusią mažesnę riziką, taip pat atsižvelgiant į turimus techninius sprendimus ir sektoriaus geriausią praktiką, pavyzdžiui, modelių ir duomenų korteles. Visų didelės rizikos arba nerizikingų DI sistemų ir DI modelių tiekėjai ir, kai tinkama, diegėjai taip pat turėtų būti skatinami savanoriškai taikyti papildomus reikalavimus, susijusius, pavyzdžiui, su Sąjungos patikimo DI etikos gairių elementais, aplinkos tvarumu, raštingumo DI srityje priemonėmis, įtraukiu ir įvairiu DI sistemų projektavimu ir kūrimu, įskaitant dėmesį pažeidžiamiems asmenims ir prieinamumą asmenims su negalia, su suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu, įtraukiant, kai tinkama, atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, verslo ir pilietinės visuomenės organizacijas, akademinę bendruomenę, mokslinių tyrimų organizacijas, profesines sąjungas ir vartotojų apsaugos organizacijas, projektuojant ir kuriant DI sistemas, ir su kūrimo grupių įvairove, įskaitant lyčių pusiausvyrą. Siekiant užtikrinti, kad savanoriški elgesio kodeksai būtų veiksmingi, jie turėtų būti grindžiami aiškiais tikslais ir pagrindiniais veiklos rezultatų rodikliais, kad būtų galima įvertinti, ar tie tikslai pasiekti. Jie taip pat turėtų būti rengiami įtraukiai, kai tinkama, dalyvaujant atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, verslo ir pilietinės visuomenės organizacijoms, akademinei bendruomenei, mokslinių tyrimų organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir vartotojų apsaugos organizacijoms. Komisija gali sukurti iniciatyvas, įskaitant sektorines iniciatyvas, kad palengvintų techninių kliūčių, trukdančių tarpvalstybiniu lygmeniu keistis DI kūrimo duomenimis, sumažinimą, įskaitant kliūtis, susijusias su duomenimis apie galimybes pasinaudoti infrastruktūra, semantine ir technine įvairių rūšių duomenų sąveika;
(165)
Razvoj UI sustava koji nisu visokorizični u skladu sa zahtjevima ove Uredbe može dovesti do šire primjene etične i pouzdane umjetne inteligencije u Uniji. Dobavljače UI sustava koji nisu visokorizični trebalo bi poticati na izradu kodeksâ ponašanja, uključujući povezane mehanizme upravljanja, namijenjenih poticanju dobrovoljne primjene nekih ili svih obveznih zahtjeva koji se primjenjuju na visokorizične UI sustave, prilagođenih namjeni sustava i manjem riziku te uzimajući u obzir dostupna tehnička rješenja i najbolje industrijske prakse kao što su kartice modela i podatkovne kartice. Dobavljače i, prema potrebi, subjekte koji uvode sve UI sustave, bez obzira na to jesu li visokorizični, i UI modele trebalo bi također poticati da dobrovoljno primjenjuju dodatne zahtjeve koji se odnose, na primjer, na elemente Etičkih smjernica Unije za pouzdanu umjetnu inteligenciju, okolišnu održivost, mjere pismenosti u području umjetne inteligencije, uključiv i raznolik dizajn i razvoj UI sustava, uključujući usmjeravanje pozornosti na ranjive osobe i pristupačnost za osobe s invaliditetom, sudjelovanje dionika uz uključenost, prema potrebi, relevantnih dionika kao što su poduzeća i organizacije civilnog društva, akademska zajednica, istraživačke organizacije, sindikati i organizacije za zaštitu potrošača u dizajnu i razvoju UI sustava te raznolikost razvojnih timova, uključujući ravnotežu spolova. Kako bi se osigurala djelotvornost dobrovoljnih kodeksa ponašanja, oni bi se trebali temeljiti na jasnim ciljevima i ključnim pokazateljima uspješnosti za mjerenje ostvarenja tih ciljeva. Trebalo bi ih također razvijati na uključiv način, prema potrebi, uz sudjelovanje relevantnih dionika kao što su poduzeća i organizacije civilnog društva, akademska zajednica, istraživačke organizacije, sindikati i organizacije za zaštitu potrošača. Komisija može osmisliti inicijative, među ostalim na sektorskoj razini, za olakšavanje smanjivanja tehničkih zapreka prekograničnoj razmjeni podataka u svrhu razvoja umjetne inteligencije, među ostalim i u području infrastrukture za pristup podacima te semantičke i tehničke interoperabilnosti različitih vrsta podataka.
(166)
svarbu, kad DI sistemos, susijusios su gaminiais, kurie, remiantis šiuo reglamentu, nekelia didelės rizikos ir todėl neprivalo atitikti didelės rizikos DI sistemoms nustatytų reikalavimų, vis tiek būtų saugios jas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti. Siekiant prisidėti prie šio tikslo, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/988 (53) būtų taikomas kaip apsaugos sistema;
(166)
Važno je da UI sustavi povezani s proizvodima koji nisu visokorizični u skladu s ovom Uredbom te stoga ne moraju ispunjavati zahtjeve utvrđene za visokorizične UI sustave ipak budu sigurni kad se stavljaju na tržište ili u upotrebu. Kako bi se doprinijelo tom cilju, Uredba (EU) 2023/988 Europskog parlamenta i Vijeća (53) primjenjivala bi se kao sigurnosni mehanizam.
(167)
siekiant užtikrinti patikimą ir konstruktyvų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, visos šalys, kurios dalyvauja taikant šį reglamentą, turėtų užtikrinti informacijos ir duomenų, gautų vykdant savo užduotis, konfidencialumą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę. Jos turėtų vykdyti savo užduotis ir veiklą taip, kad visų pirma apsaugotų intelektinės nuosavybės teises, konfidencialią verslo informaciją ir komercines paslaptis, veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, visuomenės ir nacionalinio saugumo interesus, baudžiamojo ir administracinio proceso integralumą ir įslaptintos informacijos integralumą;
(167)
Kako bi se osigurala pouzdana i konstruktivna suradnja nadležnih tijela na razini Unije i na nacionalnoj razini, sve strane uključene u primjenu ove Uredbe trebale bi poštovati povjerljivost informacija i podataka prikupljenih pri obavljanju svojih zadaća, u skladu s pravom Unije ili nacionalnim pravom. Svoje zadaće i aktivnosti trebale bi obavljati tako da osobito štite prava intelektualnog vlasništva, povjerljive poslovne informacije i poslovne tajne, djelotvornu provedbu ove Uredbe, javne i nacionalne sigurnosne interese, integritet kaznenih i upravnih postupaka te integritet klasificiranih podataka.
(168)
šio reglamento laikymasis turėtų būti užtikrinamas nustatant sankcijas ir kitas vykdymo užtikrinimo priemones. Valstybės narės turėtų imtis visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad būtų įgyvendintos šio reglamento nuostatos, be kita ko, nustatydamos veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas už jų pažeidimą, ir kad būtų vadovaujamasi principu ne bis in idem. Siekiant sugriežtinti ir suderinti administracines sankcijas už šio reglamento pažeidimus, turėtų būti nustatytos viršutinės administracinių baudų už tam tikrus konkrečius pažeidimus ribos. Nustatydamos baudų dydį, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju turėtų atsižvelgti į visas svarbias konkrečios situacijos aplinkybes, visų pirma atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, sukeltas pasekmes ir tiekėjo dydį, ypač jei tiekėjas yra MVĮ, įskaitant startuolius. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas taip pat turėtų turėti įgaliojimus skirti baudas Sąjungos institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį;
(168)
Usklađenost s ovom Uredbom trebala bi biti izvršiva izricanjem sankcija i drugih mjera izvršavanja. Države članice trebale bi poduzeti sve mjere potrebne za osiguravanje provedbe odredaba ove Uredbe, među ostalim utvrđivanjem učinkovitih, proporcionalnih i odvraćajućih sankcija za povrede tih odredaba, i za poštovanje načela ne bis in idem. Kako bi se postrožile i uskladile upravne sankcije za povrede ove Uredbe, trebalo bi utvrditi gornje granice za određivanje upravnih novčanih kazni za određene specifične povrede. Pri procjeni iznosa novčanih kazni države članice trebale bi u svakom pojedinačnom slučaju uzeti u obzir sve relevantne okolnosti specifične situacije, posebno uzimajući u obzir prirodu, težinu i trajanje povrede i njezine posljedice te veličinu dobavljača, posebno ako je dobavljač MSP, uključujući start-up poduzeće. Europski nadzornik za zaštitu podataka trebao bi imati ovlast izreći novčane kazne institucijama, agencijama i tijelima Unije obuhvaćenima područjem primjene ove Uredbe.
(169)
pagal šį reglamentą nustatytų bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas, inter alia, skiriant baudas. Tuo tikslu taip pat turėtų būti nustatyti tinkami baudų dydžiai už tų pareigų pažeidimą, įskaitant priemonių, kurių Komisija prašo imtis pagal šį reglamentą, nesilaikymą, taikant tinkamus laiko ribų terminus pagal proporcingumo principą. Visus pagal šį reglamentą priimtus Komisijos sprendimus pagal SESV gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, įskaitant neribotą Teisingumo Teismo jurisdikciją dėl sankcijų pagal SESV 261 straipsnį;
(169)
Usklađenost s obvezama dobavljačâ UI modelâ opće namjene koje su propisane na temelju ove Uredbe trebala bi biti izvršiva, među ostalim, novčanim kaznama. U tu bi svrhu također trebalo utvrditi odgovarajuće razine novčanih kazni za povrede tih obveza, uključujući nepoštovanje mjera koje je Komisija zatražila u skladu s ovom Uredbom, podložno odgovarajućim rokovima zastare u skladu s načelom proporcionalnosti. Sve odluke koje Komisija donosi na temelju ove Uredbe podliježu postupku preispitivanja pred Sudom Europske unije u skladu s UFEU-om, među ostalim i neograničenoj nadležnosti Suda u pogledu sankcija u skladu s člankom 261. UFEU-a.
(170)
Sąjungos ir nacionalinėje teisėje jau numatytos veiksmingos teisių gynimo priemonės fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių teisėms ir laisvėms DI sistemų naudojimas daro neigiamą poveikį. Nedarant poveikio toms teisių gynimo priemonėms, bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, turintis pagrindo manyti, kad šis reglamentas buvo pažeistas, gali atitinkamai rinkos priežiūros institucijai pateikti skundą;
(170)
Pravom Unije i nacionalnim pravom već su predviđena djelotvorna pravna sredstva za fizičke i pravne osobe na čija prava i slobode negativno utječe upotreba UI sustavâ. Ne dovodeći u pitanje ta pravna sredstva, svaka fizička ili pravna osoba koja ima razloga smatrati da je došlo do povrede ove Uredbe trebala bi imati pravo podnijeti pritužbu relevantnom tijelu za nadzor tržišta.
(171)
asmenys, kuriems daromas poveikis, turėtų turėti teisę gauti paaiškinimą, kai diegėjo sprendimas daugiausia grindžiamas tam tikrų didelės rizikos AI sistemų, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, išvediniais ir kai tas sprendimas sukelia teisinių pasekmių arba daro panašų didelį poveikį tiems asmenims taip, kad, jų nuomone, daro neigiamą poveikį jų sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms. Tas paaiškinimas turėtų būti aiškus ir prasmingas ir jis turėtų sudaryti pagrindą, kuriuo remdamiesi asmenys, kuriems daromas poveikis, galėtų naudotis savo teisėmis. Teisė gauti paaiškinimą neturėtų būti taikoma DI sistemų, kurioms taikomos išimtys ar apribojimai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, naudojimui ir turėtų būti taikoma tik tiek, kiek ši teisė dar nenumatyta Sąjungos teisėje;
(171)
Zahvaćene osobe trebale bi imati pravo dobiti objašnjenje ako se odluka subjekta koji uvodi sustav uglavnom temelji na izlaznim rezultatima iz određenih visokorizičnih UI sustava obuhvaćenih područjem primjene ove Uredbe i ako ta odluka proizvodi pravne učinke ili na sličan način znatno utječe na te osobe na način za koji smatraju da ima negativan učinak na njihovo zdravlje, sigurnost ili temeljna prava. To bi objašnjenje trebalo biti jasno i smisleno te bi trebalo biti osnova koja omogućuje zahvaćenim osobama da ostvare svoja prava. Pravo na dobivanje objašnjenja ne bi se trebalo primjenjivati na upotrebu UI sustava za koje iznimke ili ograničenja proizlaze iz prava Unije ili nacionalnog prava i trebalo bi se primjenjivati samo u mjeri u kojoj to pravo već nije predviđeno pravom Unije.
(172)
asmenys, pranešantys apie šio reglamento pažeidimus, (pranešėjai) turėtų būti apsaugomi pagal Sąjungos teisę. Todėl pranešimams apie šio reglamento pažeidimus ir asmenų, pranešančių apie tokius pažeidimus, apsaugai turėtų būti taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 (54);
(172)
Osobe koje djeluju kao zviždači u vezi s povredama ove Uredbe trebale bi biti zaštićene pravom Unije. Direktiva (EU) 2019/1937 Europskog parlamenta i Vijeća (54) stoga bi se trebala primjenjivati na prijavljivanje povreda ove Uredbe i na zaštitu osoba koje prijavljuju te povrede.
(173)
siekiant užtikrinti, kad prireikus reguliavimo sistemą būtų galima pritaikyti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamos sąlygos, kuriomis DI sistema nelaikoma keliančia didelę riziką, didelės rizikos DI sistemų sąrašas, nuostatos dėl techninių dokumentų, ES atitikties deklaracijos turinys, nuostatos dėl atitikties vertinimo procedūrų, nuostatos, kuriomis nustatomos didelės rizikos DI sistemos, kurioms turėtų būti taikoma kokybės valdymo sistemos vertinimu ir techninių dokumentų vertinimu grindžiama atitikties vertinimo procedūra, ribinės vertės, lyginamieji parametrai ir rodikliai, be kita ko, papildant tuos lyginamuosius parametrus ir rodiklius, sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių klasifikavimo taisyklėse, sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių priskyrimo kriterijai, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams skirti techniniai dokumentai ir skaidrumo informacija bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (55) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;
(173)
Kako bi se osiguralo da se regulatorni okvir može prilagođavati ako je to potrebno, Komisiji bi trebalo delegirati ovlast za donošenje akata u skladu s člankom 290. UFEU-a radi izmjene uvjeta na temelju kojih se UI sustav ne treba smatrati visokorizičnim, popisa visokorizičnih UI sustava, odredaba o tehničkoj dokumentaciji, sadržaja EU izjave o sukladnosti, odredaba o postupcima ocjenjivanja sukladnosti, odredaba kojima se utvrđuju visokorizični UI sustavi na koje bi se trebao primjenjivati postupak ocjenjivanja sukladnosti na temelju ocjene sustava upravljanja kvalitetom i ocjene tehničke dokumentacije, praga, referentnih vrijednosti i pokazatelja, među ostalim dopunjavanjem tih referentnih vrijednosti i pokazatelja, u pravilima za klasifikaciju UI modela opće namjene sa sistemskim rizikom, kriterija za određivanje UI modela opće namjene sa sistemskim rizikom, tehničke dokumentacije za dobavljače UI modela opće namjene i informacija o transparentnosti za dobavljače UI modela opće namjene. Posebno je važno da Komisija tijekom svojeg pripremnog rada provede odgovarajuća savjetovanja, uključujući ona na razini stručnjaka, te da se ta savjetovanja provedu u skladu s načelima utvrđenima u Međuinstitucijskom sporazumu o boljoj izradi zakonodavstva od 13. travnja 2016. (55). Osobito, s ciljem osiguravanja ravnopravnog sudjelovanja u pripremi delegiranih akata, Europski parlament i Vijeće primaju sve dokumente istodobno kada i stručnjaci iz država članica te njihovi stručnjaci sustavno imaju pristup sastancima stručnih skupina Komisije koji se odnose na pripremu delegiranih akata.
(174)
atsižvelgdama į sparčią technologinę plėtrą ir technines ekspertines žinias, reikalingas, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, Komisija ne vėliau kaip 2029 m. rugpjūčio 2 d., o vėliau – kas ketverius metus turėtų įvertinti ir peržiūrėti šį reglamentą ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Be to, atsižvelgiant į poveikį šio reglamento taikymo sričiai, Komisija kartą per metus turėtų įvertinti poreikį iš dalies pakeisti didelės rizikos DI sistemų sąrašą ir draudžiamos praktikos sąrašą. Taip pat ne vėliau kaip 2028 m. rugpjūčio 2 d., o vėliau – kas ketverius metus Komisija turėtų įvertinti poreikį iš dalies pakeisti šio reglamento priede pateiktą didelės rizikos sričių pavadinimų sąrašą, DI sistemas, kurioms taikomos skaidrumo pareigos, priežiūros ir valdymo sistemos veiksmingumą, pažangą rengiant standartizacijos leidinius, susijusius su bendrosios paskirties DI modelių kūrimu efektyviai vartojant energiją, įskaitant tolesnių priemonių ar veiksmų poreikį, ir pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Galiausiai ne vėliau kaip 2028 m. rugpjūčio 2 d., o vėliau – kas trejus metus Komisija turėtų įvertinti savanoriškų elgesio kodeksų poveikį ir veiksmingumą siekiant skatinti taikyti didelės rizikos DI sistemoms nustatytus reikalavimus kitoms DI sistemoms nei didelės rizikos DI sistemos ir galbūt kitus papildomus tokioms DI sistemoms taikomus reikalavimus;
(174)
S obzirom na brz tehnološki razvoj i tehničko stručno znanje koje je potrebno za djelotvornu primjenu ove Uredbe, Komisija bi trebala evaluirati i preispitati ovu Uredbu do 2. kolovoza 2029. i svake četiri godine nakon toga te o tome izvijestiti Europski parlament i Vijeće. Osim toga, uzimajući u obzir posljedice za područje primjene ove Uredbe, Komisija bi jednom godišnje trebala provesti procjenu potrebe za izmjenom popisa visokorizičnih UI sustava i popisa zabranjenih praksi. Nadalje, do 2. kolovoza 2028. i svake četiri godine nakon toga Komisija bi trebala evaluirati potrebu za izmjenom popisa naslova visokorizičnih područja iz priloga ovoj Uredbi, UI sustava obuhvaćenih obvezama transparentnosti, djelotvornosti sustava nadzora i upravljanja te napretka u razvoju normizacijskih dokumenata o energetski učinkovitom razvoju UI modela opće namjene, uključujući potrebu za daljnjim mjerama ili djelovanjima, te o tome izvijestiti Europski parlament i Vijeće. Naposljetku, do 2. kolovoza 2028. i svake tri godine nakon toga Komisija bi trebala evaluirati učinak i djelotvornost dobrovoljnih kodeksa ponašanja namijenjenih poticanju primjene zahtjeva predviđenih za visokorizične UI sustave u slučaju UI sustava koji nisu visokorizični i eventualno drugih dodatnih zahtjeva za takve UI sustave.
(175)
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (56);
(175)
Radi osiguranja jedinstvenih uvjeta za provedbu ove Uredbe provedbene ovlasti trebalo bi dodijeliti Komisiji. Te bi ovlasti trebalo izvršavati u skladu s Uredbom (EU) br. 182/2011 Europskog parlamenta i Vijeća (56).
(176)
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimą, skatinti į žmogų orientuoto ir patikimo DI įsisavinimą, kartu užtikrinant aukšto lygio sveikatos, saugos, Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsaugą, įskaitant demokratiją, teisinę valstybę ir aplinkos apsaugą nuo žalingo DI sistemų poveikio Sąjungoje, ir remti inovacijas, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(176)
S obzirom na to da cilj ove Uredbe, to jest poboljšanje funkcioniranja unutarnjeg tržišta i promicanje uvođenja antropocentrične umjetne inteligencije, uz istodobno osiguravanje visoke razine zaštite zdravlja, sigurnosti i temeljnih prava sadržanih u Povelji, uključujući demokraciju, vladavinu prava i zaštitu okoliša od štetnih učinaka UI sustavâ u Uniji te podupiranje inovacija, ne mogu dostatno ostvariti države članice, nego se zbog opsega ili učinaka djelovanja on na bolji način može ostvariti na razini Unije, Unija može donijeti mjere u skladu s načelom supsidijarnosti utvrđenim u članku 5. UEU-a. U skladu s načelom proporcionalnosti utvrđenim u tom članku ova Uredba ne prelazi ono što je potrebno za ostvarivanje tog cilja.
(177)
siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, veiklos vykdytojams užtikrinti tinkamą prisitaikymo laikotarpį ir išvengti rinkos sutrikdymo, be kita ko, užtikrinant DI sistemų naudojimo tęstinumą, tikslinga, kad šis reglamentas būtų taikomas didelės rizikos DI sistemoms, kurios buvo pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti iki jo bendros taikymo pradžios datos, tik tuo atveju, jeigu po tos datos tų sistemų konstrukcija ar numatytoji paskirtis reikšmingai pasikeitė. Tikslinga paaiškinti, kad šiuo atžvilgiu reikšmingo pakeitimo sąvoka turėtų būti suprantama kaip iš esmės lygiavertė esminio pakeitimo sąvokai, kuri pagal šį reglamentą taikoma tik didelės rizikos DI sistemoms. Išimties tvarka ir atsižvelgiant į viešąją atskaitomybę, DI sistemų, kurios yra didelės apimties IT sistemų, nustatytų šio reglamento priede išvardytais teisės aktais, komponentai, operatoriai ir didelės rizikos DI sistemų, kurias ketina naudoti valdžios institucijos, operatoriai atitinkamai turėtų imtis būtinų veiksmų, kad ne vėliau kaip 2030 m. pabaigoje ir ne vėliau kaip 2030 m. rugpjūčio 2 d. būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų;
(177)
Kako bi se zajamčila pravna sigurnost, osiguralo odgovarajuće razdoblje prilagodbe za operatere i izbjegli poremećaji na tržištu, među ostalim osiguravanjem kontinuiteta korištenja UI sustavâ, primjereno je da se ova Uredba primjenjuje na visokorizične UI sustave koji su stavljeni na tržište ili u upotrebu prije općeg datuma početka njezine primjene samo ako od tog datuma u tim sustavima dođe do znatnih promjena u pogledu njihova dizajna ili namjene. Primjereno je pojasniti da bi u tom pogledu pojam znatne promjene trebalo razumjeti kao sadržajno jednakovrijedan pojmu znatne izmjene, koji se upotrebljava samo u pogledu visokorizičnih UI sustava na temelju ove Uredbe. Iznimno i s obzirom na javnu odgovornost, operateri UI sustava koji su komponente opsežnih informacijskih sustava uspostavljenih pravnim aktima navedenima u prilogu ovoj Uredbi i operateri visokorizičnih UI sustava namijenjenih korištenju od strane tijela javne vlasti trebali bi poduzeti potrebne korake kako bi ispunili zahtjeve iz ove Uredbe do kraja 2030. i do 2. kolovoza 2030.
(178)
didelės rizikos DI sistemų tiekėjai raginami jau pereinamuoju laikotarpiu savanoriškai pradėti vykdyti atitinkamas šiame reglamente nustatytas pareigas;
(178)
Dobavljače visokorizičnih UI sustava potiče se da dobrovoljno počnu ispunjavati relevantne obveze iz ove Uredbe već tijekom prijelaznog razdoblja.
(179)
šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2026 m. rugpjūčio 2 d. Tačiau, atsižvelgiant į nepriimtiną riziką, susijusią su DI naudojimu tam tikrais būdais, draudimai bei bendros šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomi jau nuo 2025 m. vasario 2 d. Nors visapusiškas tų draudimų poveikis užtikrinamas nustačius šio reglamento valdymą ir vykdymo užtikrinimą, svarbu numatyti draudimų taikymą, kad būtų atsižvelgta į nepriimtiną riziką ir būtų daromas poveikis kitoms procedūroms, pavyzdžiui, civilinėje teisėje. Be to, su valdymo struktūra ir atitikties vertinimo sistema susijusi infrastruktūra turėtų būti parengta veikti anksčiau nei 2026 m. rugpjūčio 2 d., todėl su notifikuotosiomis įstaigomis ir valdymo struktūra susijusios nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. Atsižvelgiant į spartų technologinės pažangos tempą ir bendrosios paskirties DI modelių diegimą, bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigos turėtų būti taikomos nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d. Praktikos kodeksai turėtų būti parengti ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 2 d. siekiant sudaryti tiekėjams sąlygas laiku įrodyti, kad jie laikosi reikalavimų. DI tarnyba turėtų užtikrinti, kad klasifikavimo taisyklės ir procedūros būtų atnaujinamos atsižvelgiant į technologinę plėtrą. Be to, valstybės narės turėtų nustatyti ir pranešti Komisijai apie sankcijų, įskaitant administracines baudas, taisykles ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamai ir veiksmingai įgyvendintos iki šio reglamento taikymo pradžios datos. Todėl nuostatos dėl sankcijų turėtų būti taikomos nuo 2025 m. rugpjūčio 2 d.;
(179)
Ova Uredba trebala bi se primjenjivati od 2. kolovoza 2026. Međutim, uzimajući u obzir neprihvatljiv rizik povezan s korištenjem umjetne inteligencije na određene načine, zabrane kao i opće odredbe ove Uredbe trebale bi se trebale primjenjivati već od 2. veljače 2025. Iako potpuni učinak tih zabrana proizlazi iz uspostave upravljanja i izvršavanja ove Uredbe, predviđanje primjene zabrana važno je kako bi se uzeli u obzir neprihvatljivi rizici i kako bi se utjecalo na druge postupke, primjerice u građanskom pravu. Nadalje, infrastruktura povezana s upravljanjem i sustavom za ocjenjivanje sukladnosti trebala bi biti spremna za upotrebu prije 2. kolovoza 2026., pa bi se stoga odredbe o prijavljenim tijelima i strukturama upravljanja trebale primjenjivati od 2. kolovoza 2025. S obzirom na brz tehnološki napredak i usvajanje UI modelâ opće namjene, obveze dobavljača UI modelâ opće namjene trebale bi se primjenjivati od 2. kolovoza 2025. Kodeksi prakse trebali bi biti spremni do 2. svibnja 2025. kako bi se dobavljačima omogućilo da pravodobno dokažu usklađenost. Ured za umjetnu inteligenciju trebao bi osigurati da pravila i postupci klasifikacije budu ažurirani s obzirom na tehnološki razvoj. Usto, države članice trebale bi utvrditi pravila o sankcijama i obavijestiti Komisiju o tim pravilima, uključujući upravne novčane kazne, te osigurati njihovu pravilnu i djelotvornu provedbu do datuma početka primjene ove Uredbe. Stoga bi se odredbe o sankcijama trebale primjenjivati od 2. kolovoza 2025.
(180)
vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 ir 2 dalimis buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir Europos duomenų apsaugos valdyba ir jie pateikė savo bendrą nuomonę 2021 m. birželio 18 d.,
(180)
Provedeno je savjetovanje s Europskim nadzornikom za zaštitu podataka i s Europskim odborom za zaštitu podataka u skladu s člankom 42. stavcima 1. i 2. Uredbe (EU) 2018/1725 te su oni dali zajedničko mišljenje 18. lipnja 2021.,
1. Šis reglamentas taikomas:
1. Ova Uredba primjenjuje se na:
a)
tiekėjams, pateikiantiems rinkai arba pradedantiems naudoti DI sistemas, arba pateikiantiems rinkai bendrosios paskirties DI modelius Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar tie tiekėjai yra įsisteigę ar yra Sąjungoje, ar trečiojoje valstybėje;
(a)
dobavljače koji stavljaju na tržište ili u upotrebu UI sustave ili stavljaju na tržište UI modele opće namjene u Uniji, bez obzira na to imaju li ti dobavljači poslovni nastan u Uniji ili u nekoj trećoj zemlji ili nalaze li se u Uniji ili u trećoj zemlji;
b)
Sąjungoje įsisteigimo vietą turintiems arba esantiems DI diegėjams;
(b)
subjekte koji uvode UI sustave, a koji imaju poslovni nastan u Uniji ili se nalaze u Uniji;
c)
trečiojoje valstybėje įsisteigimo vietą turintiems arba esantiems DI sistemų, kurių sugeneruoti išvediniai naudojami Sąjungoje, tiekėjams ir diegėjams;
(c)
dobavljače UI sustava i subjekte koji uvode UI sustave koji imaju poslovni nastan u trećoj zemlji ili se nalaze u trećoj zemlji ako se izlazni rezultati UI sustava upotrebljavaju u Uniji;
d)
DI sistemų importuotojams ir platintojams;
(d)
uvoznike i distributere UI sustavâ;
e)
gaminių gamintojams, kurie pateikia rinkai arba pradeda naudoti DI sistemą kartu su savo gaminiu ir savo vardu ar naudodami savo prekių ženklą;
(e)
proizvođače proizvoda koji stavljaju na tržište ili u upotrebu UI sustav zajedno sa svojim proizvodom i pod vlastitim imenom ili žigom;
f)
ne Sąjungoje įsisteigusių tiekėjų įgaliotiesiems atstovams;
(f)
ovlaštene zastupnike dobavljača koji nemaju poslovni nastan u Uniji;
g)
Sąjungoje esantiems asmenims, kuriems daromas poveikis.
(g)
zahvaćene osobe koje se nalaze u Uniji.
2. DI sistemoms, kurios pagal 6 straipsnio 1 dalį klasifikuojamos kaip didelės rizikos DI sistemos ir yra susijusios su gaminiais, kuriems taikomi I priedo B skirsnyje išvardyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, taikomi tik 6 straipsnio 1 dalis, 102–109 straipsniai ir 112 straipsnis. 57 straipsnis taikomas tik tiek, kiek didelės rizikos DI sistemoms pagal šį reglamentą taikomi reikalavimai buvo integruoti į tuos Sąjungos derinamuosius teisės aktus.
2. Na UI sustave klasificirane kao visokorizične u skladu s člankom 6. stavkom 1. u odnosu na proizvode obuhvaćene zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u odjeljku B Priloga I. primjenjuju se samo članak 6. stavak 1., članci od 102. do 109. i članak 112. Članak 57. primjenjuje se samo u mjeri u kojoj su zahtjevi za visokorizične UI sustave iz ove Uredbe uključeni u to zakonodavstvo Unije o usklađivanju.
3. Šis reglamentas netaikomas sritims, kurios nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, ir bet kuriuo atveju nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai nacionalinio saugumo srityje, neatsižvelgiant į subjektų, kuriems valstybės narės patikėjo vykdyti su ta kompetencija susijusias užduotis, rūšį.
3. Ova se Uredba ne primjenjuje na područja izvan područja primjene prava Unije i ni u kojem slučaju ne utječe na nadležnosti država članica u pogledu nacionalne sigurnosti, bez obzira na vrstu subjekta kojem su države članice povjerile obavljanje zadaća u vezi s tim nadležnostima.
Šis reglamentas netaikomas DI sistemoms, kai ir tiek, kiek jos pateikiamos rinkai, pradedamos naudoti arba naudojamos su pakeitimais ar be jų tik kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais, neatsižvelgiant į tą veiklą vykdančio subjekto rūšį.
Ova se Uredba ne primjenjuje na UI sustave ako i u mjeri u kojoj se stavljaju na tržište, u upotrebu ili upotrebljavaju s izmjenama ili bez njih isključivo u vojne svrhe, obrambene svrhe ili u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću, bez obzira na vrstu subjekta koji obavlja te aktivnosti.
Šis reglamentas netaikomas DI sistemoms, kurios nėra pateiktos rinkai ir nėra pradėtos naudoti Sąjungoje, kai jų išvediniai yra naudojami Sąjungoje tik kariniais, gynybos ar nacionalinio saugumo tikslais, neatsižvelgiant į tą veiklą vykdančio subjekto rūšį.
Ova se Uredba ne primjenjuje na UI sustave koji se ne stavljaju na tržište ni u upotrebu u Uniji ako se izlazni rezultati upotrebljavaju u Uniji isključivo u vojne svrhe, obrambene svrhe ili u svrhe povezane s nacionalnom sigurnošću, bez obzira na vrstu subjekta koji obavlja te aktivnosti.
4. Šis reglamentas taip pat netaikomas trečiosios valstybės valdžios institucijoms ir tarptautinėms organizacijoms, kurios pagal 1 dalį patenka į šio reglamento taikymo sritį, kai tos institucijos ar organizacijos DI sistemas naudoja vykdydamos tarptautinį bendradarbiavimą arba susitarimus teisėsaugos ir teisminio bendradarbiavimo su Sąjunga arba su viena ar daugiau valstybių narių tikslais, jei tokia trečioji valstybė ar tarptautinė organizacija numato tinkamas saugumo priemones asmenų pagrindinėms teisėms ir laisvėms apsaugoti.
4. Ova se Uredba ne primjenjuje na tijela javne vlasti u trećoj zemlji ni na međunarodne organizacije obuhvaćene područjem primjene ove Uredbe na temelju stavka 1. ako ta tijela ili te organizacije upotrebljavaju UI sustave u okviru međunarodne suradnje ili sporazumâ o suradnji u području kaznenog progona i pravosudne suradnje s Unijom ili s jednom ili više država članica, pod uvjetom da takva treća zemlja ili međunarodna organizacija pruža odgovarajuće zaštitne mjere u pogledu zaštite temeljnih prava i sloboda pojedinaca.
5. Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamento (ES) 2022/2065 II skyriuje išdėstytų nuostatų dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės taikymui.
5. Ova Uredba ne utječe na primjenu odredaba o odgovornosti pružateljâ usluga posredovanja kako je utvrđeno u poglavlju II. Uredbe (EU) 2022/2065.
6. Šis reglamentas netaikomas DI sistemoms ar DI modeliams, įskaitant jų išvedinius, kurie specialiai sukurti ir pradėti naudoti vien mokslinių tyrimų ir plėtros tikslais.
6. Ova Uredba ne primjenjuje se na UI sustave ili UI modele, uključujući njihove izlazne rezultate, koji su posebno razvijeni i stavljeni u upotrebu isključivo u svrhu znanstvenih istraživanja i razvoja.
7. Asmens duomenims, tvarkomiems atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytas teises ir pareigas, taikoma Sąjungos teisė dėl asmens duomenų apsaugos, privatumo ir pranešimų konfidencialumo. Šis reglamentas nedaro poveikio Reglamentui (ES) 2016/679 ar (ES) 2018/1725, Direktyvai 2002/58/EB ar (ES) 2016/680, nedarant poveikio šio reglamento 10 straipsnio 5 daliai ir 59 straipsniui.
7. Pravo Unije o zaštiti osobnih podataka, privatnosti i povjerljivosti komunikacija primjenjuje se na osobne podatke koji se obrađuju u vezi s pravima i obvezama utvrđenima u ovoj Uredbi. Ova Uredba ne utječe na uredbe (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 ni na direktive 2002/58/EZ i (EU) 2016/680, ne dovodeći pritom u pitanje članak 10. stavak 5. i članak 59. ove Uredbe.
8. Šis reglamentas netaikomas jokiai mokslinių tyrimų, bandymų ar plėtros veiklai, susijusiai su DI sistemomis ar DI modeliais, prieš juos pateikiant rinkai ar pradedant naudoti. Tokia veikla vykdoma laikantis taikytinos Sąjungos teisės. Ši nuostata dėl netaikymo netaikoma bandymams realiomis sąlygomis.
8. Ova se Uredba ne primjenjuje na aktivnosti istraživanja, testiranja ili razvoja UI sustava ili UI modela prije njihova stavljanja na tržište ili u upotrebu. Takve se aktivnosti provode u skladu s primjenjivim pravom Unije. Testiranje u stvarnim uvjetima nije obuhvaćeno tim isključenjem.
9. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis kitais Sąjungos teisės aktais, susijusiais su vartotojų apsauga ir gaminių sauga, nustatytoms taisyklėms.
9. Ovom se Uredbom ne dovode u pitanje pravila utvrđena drugim pravnim aktima Unije povezanima sa zaštitom potrošača i sigurnošću proizvoda.
10. Šis reglamentas netaikomas diegėjų, kurie yra fiziniai asmenys, naudojantys DI sistemas vykdydami tik asmeninę neprofesinę veiklą, pareigoms.
10. Ova se Uredba ne primjenjuje na obveze subjekata koji uvode sustav koji su fizičke osobe koje upotrebljavaju UI sustave isključivo u osobnoj neprofesionalnoj djelatnosti.
11. Šiuo reglamentu Sąjungai ar valstybėms narėms neužkertamas kelias toliau taikyti arba priimti darbuotojams palankesnius įstatymus ir kitus teisės aktus, kiek tai susiję su jų teisių apsauga, kai darbdaviai naudoja DI sistemas, arba skatinti ar leisti taikyti darbuotojams palankesnes kolektyvines sutartis.
11. Ovom se Uredbom Uniju ili države članice ne sprečava da zadrže ili uvedu zakone i druge propise koji su pogodniji za radnike u smislu zaštite njihovih prava u pogledu korištenja UI sustava od strane poslodavaca, ili da potiču ili dopuštaju primjenu kolektivnih ugovora koji su pogodniji za radnike.
12. Šis reglamentas netaikomas DI sistemoms, išleistoms pagal nemokamas atvirojo kodo licencijas, nebent jos pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti kaip didelės rizikos DI sistemos arba kaip DI sistemos, patenkančios į 5 arba 50 straipsnio taikymo sritį.
12. Ova se Uredba ne primjenjuje na UI sustave koji se objavljuju na temelju besplatnih licencija za softver otvorenog koda, osim ako se stavljaju na tržište ili u upotrebu kao visokorizični UI sustavi ili kao UI sustav obuhvaćen člankom 5. ili člankom 50.
Draudžiama su DI susijusi praktika
Zabranjene prakse u području umjetne inteligencije
1. Draudžiama taikyti šią su DI susijusią praktiką:
1. Zabranjuju se sljedeće prakse u području umjetne inteligencije:
a)
pateikti rinkai, pradėti naudoti arba naudoti DI sistemą, kurioje pasitelkiami pasąmonę veikiantys metodai, kurių asmuo nesuvokia, arba tikslingai pasitelkiami manipuliavimo ar apgaulės metodai, siekiant iš esmės pakeisti asmens ar asmenų grupės elgesį arba tą elgesį iš esmės pakeičiant, pastebimai susilpninant jų gebėjimą priimti pagrįstą sprendimą, taip juos priverčiant priimti sprendimą, kurio jie kitu atveju nebūtų priėmę, taip, kad jis pats arba kitas asmuo, arba asmenų grupė patiria didelę žalą arba yra pagrįstai tikėtina, kad jis ar kitas asmuo ar asmenų grupė tokią žalą patirs;
(a)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu ili korištenje UI sustava u kojem se primjenjuju subliminalne tehnike kojih osoba nije svjesna ili namjerno manipulativne ili obmanjujuće tehnike s ciljem ili s učinkom bitnog iskrivljavanja ponašanja osobe ili skupine osoba tako da se znatno narušava njihova sposobnost da donesu informiranu odluku, zbog čega donose odluku koju inače ne bi donijele, na način kojim se toj osobi, drugoj osobi ili skupini osoba uzrokuje znatna šteta ili se može razumno očekivati da će se prouzročiti takva šteta;
b)
pateikti rinkai, pradėti naudoti arba naudoti DI sistemą, kurioje išnaudojamas fizinio asmens ar konkrečios asmenų grupės pažeidžiamumas dėl jų amžiaus, negalios ar konkrečios socialinės ar ekonominės padėties, siekiant iš esmės pakeisti to asmens ar tai grupei priklausančio asmens elgesį arba to asmens elgesį iš esmės pakeičiant taip, kad jis pats arba kitas asmuo patiria didelę žalą arba yra pagrįstai tikėtina, kad jis ar kitas asmuo tokią žalą patirs;
(b)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu ili korištenje UI sustava koji iskorištava bilo koju slabost fizičke osobe ili određene skupine osoba zbog njihove dobi, invaliditeta ili specifičnog društvenog ili ekonomskog položaja s ciljem ili s učinkom bitnog iskrivljavanja ponašanja te osobe ili osobe koja pripada toj skupini na način kojim se toj osobi ili nekoj drugoj osobi uzrokuje znatna šteta ili se može razumno očekivati da će se prouzročiti takva šteta;
c)
pateikti rinkai, pradėti naudoti arba naudoti DI sistemas fiziniams asmenims ar asmenų grupėms tam tikru laikotarpiu vertinti ar klasifikuoti pagal jų socialinį elgesį arba žinomus, numanomus ar nuspėjamus asmeninius ar asmenybės bruožus, kai socialinis reitingas lemia vieną arba abu toliau išvardytus dalykus:
(c)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu ili korištenje UI sustava radi evaluacije ili klasifikacije fizičkih osoba ili skupina osoba tijekom određenog razdoblja na temelju njihova društvenog ponašanja ili poznatih, izvedenih ili predviđenih osobnih obilježja ili obilježja ličnosti, pri čemu njihov društveni rejting uzrokuje barem jedno od sljedećeg:
i)
žalingą ar nepalankų elgesį su tam tikrais fiziniais asmenimis ar asmenų grupėmis socialiniuose kontekstuose, kurie nėra susiję su kontekstais, kuriuose duomenys buvo iš pradžių sugeneruoti ar surinkti;
i.
štetno ili nepovoljno postupanje prema određenim fizičkim osobama ili skupinama osoba u društvenim kontekstima koji nisu povezani s kontekstima u kojima su podaci izvorno generirani ili prikupljeni;
ii)
žalingą ar nepalankų elgesį su tam tikrais fiziniais asmenimis ar asmenų grupėmis, kuris yra nepagrįstas arba neproporcingas jų socialiniam elgesiui ar jo pavojingumui;
ii.
štetno ili nepovoljno postupanje prema određenim fizičkim osobama ili skupinama osoba koje je neopravdano ili nerazmjerno njihovu društvenom ponašanju ili njegovoj ozbiljnosti;
d)
pateikti rinkai, pradėti naudoti šiuo konkrečiu tikslu arba naudoti DI sistemą fizinių asmenų rizikos vertinimams atlikti, siekiant įvertinti arba prognozuoti, kokia būtų rizika, kad fizinis asmuo įvykdys nusikalstamą veiką, remiantis tik fizinio asmens profiliavimu arba jo asmenybės bruožų ir savybių vertinimu; šis draudimas netaikomas DI sistemoms, naudojamoms žmogaus atliekamam asmens dalyvavimo nusikalstamoje veikloje vertinimui, kuris jau yra pagrįstas objektyviais ir patikrinamais faktais, tiesiogiai susijusiais su nusikalstama veikla;
(d)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu u tu specifičnu svrhu ili korištenje UI sustava za procjene rizika u pogledu fizičkih osoba kako bi se procijenio ili predvidjeo rizik da će fizička osoba počiniti kazneno djelo, isključivo na temelju izrade profila fizičke osobe ili procjene njezinih osobina i obilježja ličnosti; ta se zabrana ne primjenjuje na UI sustave koji se upotrebljavaju za potporu ljudskoj procjeni uključenosti osobe u kriminalnu aktivnost, koja se već temelji na objektivnim i provjerljivim činjenicama izravno povezanima s kriminalnom aktivnošću;
e)
pateikti rinkai, pradėti naudoti šiuo konkrečiu tikslu arba naudoti DI sistemas, kuriomis kuriamos arba išplečiamos veido atpažinimo duomenų bazės, netikslingai renkant veido atvaizdus iš interneto arba apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų (AVSS) įrašų;
(e)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu u tu specifičnu svrhu ili korištenje UI sustava koji stvaraju ili proširuju baze podataka za prepoznavanje lica neciljanim prikupljanjem fotografija lica s interneta ili snimki CCTV-a;
f)
pateikti rinkai, pradėti naudoti šiuo konkrečiu tikslu arba naudoti DI sistemas fizinio asmens emocijoms darbo ir švietimo įstaigų srityse numanyti, išskyrus atvejus, kai DI sistemos naudojimą ketinama įdiegti arba pateikti rinkai dėl medicininių ar saugos priežasčių;
(f)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu u tu specifičnu svrhu ili korištenje UI sustava za izvođenje zaključaka o emocijama fizičke osobe na radnome mjestu i u obrazovnim ustanovama, osim ako se UI sustav namjerava staviti u upotrebu ili na tržište iz medicinskih ili sigurnosnih razloga;
g)
pateikti rinkai, pradėti naudoti šiuo konkrečiu tikslu arba naudoti biometrinio kategorizavimo sistemas, pagal kurias fiziniai asmenys individualiai skirstomi į kategorijas pagal jų biometrinius duomenis, kad būtų galima nustatyti ar numanyti jų rasę, politines pažiūras, narystę profesinėse sąjungose, religinius ar filosofinius įsitikinimus, lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją; šis draudimas netaikomas teisėtai įgytų biometrinių duomenų rinkinių, pavyzdžiui, vaizdų, grindžiamų biometriniais duomenimis ar biometrinių duomenų kategorizavimu teisėsaugos srityje, ženklinimui ar filtravimui;
(g)
stavljanje na tržište, stavljanje u upotrebu u tu specifičnu svrhu ili upotreba sustavâ za biometrijsku kategorizaciju u kojima se fizičke osobe pojedinačno kategoriziraju na temelju njihovih biometrijskih podataka kako bi se zaključilo ili izvelo zaključke o njihovoj rasi, političkim mišljenjima, članstvu u sindikatu, vjerskim ili filozofskim uvjerenjima, spolnom životu ili seksualnoj orijentaciji; ta zabrana ne obuhvaća označivanje ili filtriranje zakonito pribavljenih biometrijskih skupova podataka, kao što su slike, na temelju biometrijskih podataka ili kategorizacije biometrijskih podataka u području kaznenog progona;
h)
viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais naudoti tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemas, nebent toks naudojimas tikrai būtinas ir tokiu mastu, kiek jis tikrai būtinas siekiant vieno iš šių tikslų:
(h)
upotreba sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona, osim ako je takva upotreba nužna i u mjeri u kojoj je nužna radi jednog od sljedećih ciljeva:
i)
vykdyti tikslinę konkrečių pagrobimo, prekybos žmonėmis, seksualinio išnaudojimo aukų, taip pat dingusių asmenų paiešką;
i.
ciljane potrage za konkretnim žrtvama otmice, trgovine ljudima ili seksualnog iskorištavanja ljudi, kao i potrage za nestalim osobama;
ii)
užkirsti kelią konkrečiai, didelei ir tikrai grėsmei fizinių asmenų gyvybei ar fizinei saugai arba užkirsti kelią realiai ir esamai arba realiai ir numanomai teroristinio išpuolio grėsmei;
ii.
sprečavanja konkretne, znatne i izravne prijetnje životu ili tjelesnoj sigurnosti fizičkih osoba ili stvarne i prisutne ili stvarne i predvidljive prijetnje od terorističkog napada;
iii)
lokalizuoti ar nustatyti asmenį, įtariamą įvykdžius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ar baudžiamųjų sankcijų vykdymo už II priede nurodytas nusikalstamas veikas, už kurias atitinkamoje valstybėje narėje baudžiama laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurių ilgiausias terminas – bent ketveri metai, tikslais.
iii.
lociranja ili identifikacije osobe osumnjičene za počinjenje kaznenog djela u svrhu vođenja kaznene istrage ili progona ili izvršenja kaznene sankcije za kaznena djela iz Priloga II. za koja je u dotičnoj državi članici zapriječena kazna zatvora ili oduzimanja slobode u maksimalnom trajanju od najmanje četiri godine.
Pirmos pastraipos h punktu nedaromas poveikis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniui dėl biometrinių duomenų tvarkymo kitais nei teisėsaugos tikslais.
Prvim podstavkom točkom (h) ne dovodi se u pitanje članak 9. Uredbe (EU) 2016/679 kad je riječ o obradi biometrijskih podataka u svrhe koje nisu kazneni progon.
2. Kai tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais naudojamos siekiant kurio nors iš 1 dalies pirmos pastraipos h punkte nurodytų tikslų, jos gali būti diegiamos tame punkte išdėstytais tikslais tik siekiant patvirtinti konkrečiai tiriamo asmens tapatybę, ir privalo atsižvelgti į šiuos aspektus:
2. Upotreba sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona radi bilo kojeg od ciljeva iz stavka 1. prvog podstavka točke (h) smije se uvesti u svrhe utvrđene u toj točki samo kako bi se potvrdio identitet konkretno ciljanog pojedinca, pri čemu se uzimaju u obzir sljedeći elementi:
a)
padėties, dėl kurios gali tekti pasinaudoti tokia sistema, pobūdį, visų pirma žalos, kuri būtų padaryta, jei tokia sistema nebūtų naudojama, rimtumą, tikimybę ir mastą;
(a)
priroda situacije zbog koje se pojavila mogućnost upotrebe, osobito težina, vjerojatnost i razmjer štete koja bi nastala da se sustav ne koristi;
b)
sistemos naudojimo pasekmes, susijusias su visų atitinkamų asmenų teisėmis ir laisvėmis, visų pirma tų pasekmių rimtumą, tikimybę ir mastą.
(b)
posljedice upotrebe sustava na prava i slobode svih dotičnih osoba, osobito težina, vjerojatnost i razmjer tih posljedica.
Be to, kai tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais naudojamos siekiant kurio nors iš šio straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos h punkte nurodytų tikslų, atsižvelgiama į būtinas ir proporcingas su jų naudojimu, laikantis jų naudojimą leidžiančių nacionalinės teisės aktų, susijusias apsaugos priemones ir sąlygas, visų pirma laiko, geografinius ir su asmenimis susijusius apribojimus. Tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemą viešai prieinamose erdvėse leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei teisėsaugos institucija yra atlikusi poveikio pagrindinėms teisėms vertinimą, kaip numatyta 27 straipsnyje, ir yra užregistravusi sistemą ES duomenų bazėje pagal 49 straipsnį. Tačiau deramai pagrįstais skubos atvejais tokias sistemas galima pradėti naudoti be registracijos ES duomenų bazėje, jei tokia registracija užbaigiama nepagrįstai nedelsiant.
Usto, upotreba sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona radi bilo kojeg od ciljeva iz stavka 1. prvog podstavka točke (h) ovog članka mora biti u skladu s potrebnim i razmjernim zaštitnim mjerama i uvjetima korištenja u skladu s nacionalnim pravom kojim se odobrava njihova upotreba, osobito u pogledu vremenskih i zemljopisnih ograničenja i ograničenja u pogledu osoba. Upotrebu sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima odobrava se samo ako je tijelo kaznenog progona dovršilo procjenu učinka na temeljna prava kako je predviđeno u članku 27. i registriralo sustav u bazi podataka EU-a u skladu s člankom 49. Međutim, u propisno opravdanim hitnim slučajevima takvi se sustavi mogu početi upotrebljavati bez registracije u bazi podataka EU-a, pod uvjetom da se takva registracija dovrši bez nepotrebne odgode.
3. 1 dalies pirmos pastraipos h punkto ir 2 dalies tikslais tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemą naudoti viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais galima tik kiekvienu atveju gavus išankstinį valstybės narės, kurioje tą sistemą ketinama naudoti, teisminės institucijos arba nepriklausomos administracinės institucijos, kurios sprendimas yra privalomas, leidimą, išduotą pateikus pagrįstą prašymą ir laikantis 5 dalyje nurodytų išsamių nacionalinės teisės taisyklių. Tačiau deramai pagrįstais skubos atvejais tokią sistemą galima pradėti naudoti be leidimo su sąlyga, kad tokio leidimo paprašoma nepagrįstai nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas. Jei tokį leidimą atsisakoma išduoti, naudojimas nedelsiant nutraukiamas, o visi šio naudojimo atvejo duomenys, taip pat rezultatai ir išvediniai nedelsiant pašalinami ir ištrinami.
3. Za potrebe stavka 1. prvog podstavka točke (h) i stavka 2., za svaku upotrebu sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona potrebno je prethodno odobrenje pravosudnog tijela ili neovisnog upravnog tijela čija je odluka obvezujuća iz države članice u kojoj će se sustav upotrebljavati, a koje se izdaje na obrazloženi zahtjev i u skladu s podrobnim pravilima nacionalnog prava iz stavka 5. Međutim, u propisno opravdanim hitnim situacijama takav se sustav može početi upotrebljavati bez odobrenja, pod uvjetom da se takvo odobrenje zatraži bez nepotrebne odgode, a najkasnije u roku od 24 sata. Ako je takvo odobrenje odbijeno, upotreba se smjesta zaustavlja te se svi podaci, kao i rezultati i izlazni podaci te upotrebe odmah odbacuju i brišu.
Kompetentinga teisminė institucija arba nepriklausoma administracinė institucija, kurios sprendimas yra privalomas, išduoda leidimą tik tuo atveju, jei, remdamasi jai pateiktais objektyviais duomenimis arba akivaizdžiais įrodymais, įsitikina, kad atitinkamos tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos naudojimas yra būtinas ir proporcingas siekiant prašyme nurodyto kurio nors iš 1 dalies pirmos pastraipos h punkte nustatytų tikslų, ir visų pirma neviršija to, kas tikrai būtina, kiek tai susiję su laiko trukme, geografine ir su asmenimis susijusia taikymo sritimi. Priimdama sprendimą dėl prašymo, ta institucija atsižvelgia į 2 dalyje nurodytus elementus. Negalima priimti jokio sprendimo, kuris sukeltų asmeniui nepalankų teisinį poveikį, remiantis vien tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos išvediniu.
Nadležno pravosudno tijelo ili neovisno upravno tijelo čija je odluka obvezujuća izdaje odobrenje samo ako je uvjereno, na temelju objektivnih dokaza ili jasnih informacija koje su mu predočene, da je upotreba dotičnog sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu potrebna za postizanje jednog od ciljeva iz stavka 1. prvog podstavka točke (h) navedenog u zahtjevu i razmjerna tom cilju, a ponajprije ostaje ograničena na ono što je nužno kad je riječ o razdoblju te zemljopisnom i personalnom području primjene. Pri odlučivanju o zahtjevu to tijelo uzima u obzir elemente iz stavka 2. Odluka koja proizvodi negativan pravni učinak na osobu ne smije se donijeti isključivo na temelju izlaznih podataka sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu.
4. Nedarant poveikio 3 daliai, apie kiekvieną tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos naudojimą viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais pranešama atitinkamai rinkos priežiūros institucijai ir nacionalinei duomenų apsaugos institucijai pagal 5 dalyje nurodytas nacionalines taisykles. Pranešime pateikiama bent 6 dalyje nurodyta informacija, bet nepateikiama neskelbtinų operatyvinių duomenų.
4. Ne dovodeći u pitanje stavak 3., o svakoj upotrebi sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona obavješćuju se relevantno tijelo za nadzor tržišta i nacionalno tijelo za zaštitu podataka u skladu s nacionalnim pravilima iz stavka 5. Obavijest mora sadržavati barem informacije navedene u stavku 6. i ne smije uključivati osjetljive operativne podatke.
5. Valstybė narė gali nuspręsti numatyti galimybę visiškai arba iš dalies leisti tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemas naudoti viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais, laikantis 1 dalies pirmos pastraipos h punkte ir 2 bei 3 dalyse nurodytų apribojimų ir sąlygų. Atitinkamos valstybės narės savo nacionalinėje teisėje nustato būtinas išsamias taisykles, kuriomis reglamentuojama 3 dalyje nurodytų leidimų prašymo, išdavimo, vykdymo ir su jais susijusios priežiūros ir ataskaitų teikimo tvarka. Tose taisyklėse taip pat nurodoma, kurių iš 1 dalies pirmos pastraipos h punkte išvardytų ir su kuria to h punkto iii papunktyje nurodyta nusikalstama veika susijusių tikslų siekiant kompetentingoms institucijoms gali būti leidžiama naudoti tas sistemas teisėsaugos tikslais. Valstybės narės apie tas taisykles praneša Komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jų priėmimo. Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali priimti griežtesnius teisės aktus dėl nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimo.
5. Država članica može odlučiti predvidjeti mogućnost potpunog ili djelomičnog odobravanja upotrebe sustava za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona uz ograničenja i pod uvjetima iz stavka 1. prvog podstavka točke (h) te stavaka 2. i 3. Dotična država članica u svojem nacionalnom pravu utvrđuje potrebna podrobna pravila o podnošenju zahtjeva za odobrenja iz stavka 3., o izdavanju, izvršenju i nadzoru tih odobrenja te izvješćivanju u vezi s njima. U tim se pravilima također određuje za koje se ciljeve iz stavka 1. prvog podstavka točke (h), među ostalim i za koja kaznena djela iz njegove točke (h) podtočke iii., nadležnim tijelima može odobriti upotreba tih sustava u svrhu kaznenog progona. Države članice priopćuju Komisiji ta pravila najkasnije 30 dana nakon njihova donošenja. Države članice mogu, u skladu s pravom Unije, uvesti restriktivnije propise o upotrebi sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju.
6. Nacionalinės rinkos priežiūros institucijos ir valstybių narių nacionalinės duomenų apsaugos institucijos, kurioms pagal 4 dalį buvo pranešta apie tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimą viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais, Komisijai teikia metines ataskaitas apie tokį naudojimą. Tuo tikslu Komisija pateikia valstybėms narėms ir nacionalinėms rinkos priežiūros ir duomenų apsaugos institucijoms šabloną, įskaitant informaciją apie kompetentingų teisminių institucijų arba nepriklausomos administracinės institucijos, kurios sprendimas yra privalomas, priimtų sprendimų dėl prašymų suteikti leidimą pagal 3 dalį skaičių ir jų rezultatus.
6. Nacionalna tijela za nadzor tržišta i nacionalna tijela za zaštitu podataka država članica koja su obaviještena o upotrebi sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona na temelju stavka 4. podnose Komisiji godišnja izvješća o takvoj upotrebi. U tu svrhu Komisija državama članicama i nacionalnim tijelima za nadzor tržišta i zaštitu podataka dostavlja predložak, uključujući informacije o broju odluka koje su nadležna pravosudna tijela ili neovisno upravno tijelo čija je odluka obvezujuća donijeli na temelju zahtjevâ za izdavanje odobrenja u skladu sa stavkom 3. i njihov rezultat.
7. Komisija skelbia metines ataskaitas dėl tikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimo viešai prieinamose erdvėse teisėsaugos tikslais, remdamasi agreguotais duomenimis valstybėse narėse, pasitelkdama 6 dalyje nurodytas metines ataskaitas. Tose metinėse ataskaitose nepateikiama su susijusia teisėsaugos veikla susijusių neskelbtinų operatyvinių duomenų.
7. Komisija objavljuje godišnja izvješća o upotrebi sustavâ za daljinsku biometrijsku identifikaciju u stvarnom vremenu na javnim mjestima u svrhu kaznenog progona na temelju agregiranih podataka u državama članicama i godišnjih izvješća iz stavka 6. Ta godišnja izvješća ne smiju uključivati osjetljive operativne podatke o povezanim aktivnostima kaznenog progona.
8. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis draudimams, taikomiems tais atvejais, kai su DI susijusi praktika pažeidžia kitus Sąjungos teisės aktus.
8. Ovaj članak ne utječe na zabrane koje se primjenjuju ako se praksom u području umjetne inteligencije krši drugo pravo Unije.
Didelės rizikos DI sistemų klasifikavimo taisyklės
Pravila o klasifikaciji UI sustava kao visokorizičnih
1. Nepriklausomai nuo to, ar DI sistema pateikiama rinkai ar pradedama naudoti atskirai nuo a ir b punktuose nurodytų gaminių, ta DI sistema laikoma didelės rizikos sistema, jei tenkinamos abi šios sąlygos:
1. Bez obzira na to stavlja li se UI sustav na tržište ili u upotrebu neovisno o proizvodima iz točaka (a) i (b) taj se UI sustav smatra visokorizičnim ako su ispunjena oba sljedeća uvjeta:
a)
DI sistema yra skirta naudoti kaip gaminio, kuriam taikomi I priede išvardyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, saugos komponentas arba DI sistema pati savaime yra toks gaminys;
(a)
UI sustav namijenjen je za korištenje kao sigurnosna komponenta proizvoda ili je UI sustav sam po sebi proizvod koji je obuhvaćen zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u Prilogu I.;
b)
reikalaujama, kad gaminio, kurio saugos komponentas pagal a punktą yra DI sistema, arba pačios DI sistemos kaip gaminio atitikties vertinimą, kurio reikia, kad tą gaminį būtų galima pateikti rinkai arba pradėti naudoti pagal I priede išvardytus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, atliktų trečioji šalis.
(b)
za proizvod čija je sigurnosna komponenta na temelju točke (a) UI sustav ili UI sustav koji je sam po sebi proizvod zahtijeva se ocjenjivanje sukladnosti koje provodi treća strana radi stavljanja na tržište ili stavljanja u upotrebu tog proizvoda na temelju zakonodavstva Unije o usklađivanju navedenog u Prilogu I.
2. Be nurodytųjų 1 dalyje, didelės rizikos DI sistemomis taip pat laikomos III priede nurodytos DI sistemos.
2. Uz visokorizične UI sustave iz stavka 1., u visokorizične sustave ubrajaju se UI sustavi iz Priloga III.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, III priede nurodyta DI sistema nelaikoma didelės rizikos sistema, jei ji nekelia didelės rizikos, susijusios su žala fizinių asmenų sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms ir, be kita ko, reikšmingai nedaro įtakos sprendimų priėmimo rezultatams.
3. Odstupajući od stavka 2., UI sustav iz Priloga III. ne smatra se visokorizičnim ako ne predstavlja znatan rizik od štete za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava fizičkih osoba, među ostalim ako bitno ne utječe na ishod donošenja odluka.
Pirma pastraipa taikoma, jei tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
Prvi podstavak primjenjuje se ako je ispunjen bilo koji od sljedećih uvjeta:
a)
DI sistema skirta atlikti siaurą procedūrinę užduotį;
(a)
UI sustav namijenjen je obavljanju uske postupovne zadaće;
b)
DI sistema skirta pagerinti veiklos, kurią pirmiau atliko žmogus, rezultatus;
(b)
UI sustav namijenjen je poboljšanju rezultata prethodno dovršene ljudske aktivnosti;
c)
DI sistema skirta nustatyti sprendimų priėmimo modelius arba nukrypimus nuo ankstesnių sprendimų priėmimo modelių ir nėra skirta pakeisti vertinimo, kurį pirmiau atliko žmogus, ar daryti jam įtaką be tinkamos žmogaus atliekamos peržiūros arba
(c)
UI sustav namijenjen je otkrivanju obrazaca donošenja odluka ili odstupanja od ranijih obrazaca donošenja odluka i ne bi trebao zamijeniti prethodno dovršenu ljudsku procjenu niti na nju utjecati, bez odgovarajućeg preispitivanja koje provodi čovjek; ili
d)
DI sistema skirta atlikti vieną iš vertinimo, susijusio su III priede išvardytais naudojimo atvejų tikslais, parengiamųjų užduočių.
(d)
UI sustav namijenjen je obavljanju pripremne zadaće za ocjenjivanje relevantno za slučajeve upotrebe navedene u Prilogu III.
Nepaisant pirmos pastraipos, III priede nurodyta DI sistema visada laikoma didelės rizikos sistema, kai ji atlieka fizinių asmenų profiliavimą.
Ne dovodeći u pitanje prvi podstavak, UI sustav iz Priloga III. uvijek se smatra visokorizičnim ako taj UI sustav izrađuje profile fizičkih osoba.
4. Tiekėjas, manantis, kad III priede nurodyta DI sistema nėra didelės rizikos sistema, dokumentuoja tos sistemos vertinimą prieš pateikdamas ją rinkai arba pradėdamas ją naudoti. Tokiam tiekėjui taikoma 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta registravimo pareiga. Nacionalinėms kompetentingoms institucijoms paprašius tiekėjas pateikia vertinimo dokumentus.
4. Dobavljač koji smatra da UI sustav iz Priloga III. nije visokorizičan dokumentira svoje ocjenjivanje prije stavljanja tog sustava na tržište ili u upotrebu. Takav dobavljač podliježe obvezi registracije utvrđenoj u članku 49. stavku 2. Na zahtjev nacionalnih nadležnih tijela dobavljač dostavlja dokumentaciju o ocjenjivanju.
5. Komisija, pasikonsultavusi su Europos dirbtinio intelekto valdyba (toliau – Valdyba) ir ne vėliau kaip 2026 m. vasario 2 d., pateikia gaires, kuriose nurodomas praktinis šio straipsnio įgyvendinimas pagal 96 straipsnį, taip pat išsamų DI sistemų, kurios yra didelės rizikos sistemos ir kurios nėra didelės rizikos sistemos, naudojimo atvejų praktinių pavyzdžių sąrašą.
5. Komisija, nakon savjetovanja s Europskim vijećem za umjetnu inteligenciju („Vijeće za umjetnu inteligenciju”), a najkasnije 2. veljače 2026., izdaje smjernice u kojima se utvrđuje praktična provedba ovog članka u skladu s člankom 96. zajedno sa sveobuhvatnim popisom praktičnih slučajeva upotrebe UI sustava koji su visokorizični i koji nisu visokorizični.
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šio straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nustatytas sąlygas, papildant joje nustatytas sąlygas naujomis sąlygomis arba jas pakeičiant, jei yra konkrečių ir patikimų įrodymų, kad esama į III priedo taikymo sritį patenkančių DI sistemų, kurios nekelia didelės rizikos, susijusios su žala fizinių asmenų sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms.
6. Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene stavka 3. drugog podstavka ovog članka dodavanjem novih uvjeta uvjetima koji su utvrđeni u stavku 3. drugom podstavku ovog članka ili mijenjanjem tih uvjeta ako postoje konkretni i pouzdani dokazi o postojanju UI sustava koji su obuhvaćeni područjem primjene Priloga III., ali ne predstavljaju znatan rizik od štete za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava fizičkih osoba.
7. Komisija pagal 97 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kad iš dalies pakeistų šio straipsnio 3 dalies antrą pastraipą išbraukdama bet kurią iš joje nustatytų sąlygų, jei yra konkrečių ir patikimų įrodymų, kad tai būtina siekiant išlaikyti sveikatos, saugos ir pagrindinių teisių apsaugos lygį, nustatytą šiuo reglamentu.
7. Komisija donosi delegirane akte u skladu s člankom 97. radi izmjene stavka 3. drugog podstavka ovog članka brisanjem bilo kojeg od uvjeta utvrđenih u stavku 3. drugom podstavku ovog članka ako postoje konkretni i pouzdani dokazi da je to potrebno radi održavanja razine zaštite zdravlja, sigurnosti i temeljnih prava koja je predviđena ovom Uredbom.
8. Joks 3 dalies antroje pastraipoje nustatytų sąlygų dalinis pakeitimas, priimtas pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis, negali sumažinti bendro sveikatos, saugos ir pagrindinių teisių apsaugos lygio, nustatyto šiuo reglamentu ir juo turi būti užtikrintas suderinamumas su deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 7 straipsnio 1 dalį, ir atsižvelgiama į rinkos ir technologinę plėtrą.
8. Nijednom izmjenom uvjeta utvrđenih u stavku 3. drugom podstavku donesenom u skladu sa stavcima 6. i 7. ovog članka ne smije se smanjiti ukupna razina zaštite zdravlja, sigurnosti i temeljnih prava koja je predviđena ovom Uredbom te se njome mora osigurati usklađenost s delegiranim aktima donesenima na temelju članka 7. stavka 1. i uzeti u obzir tržišni i tehnološki razvoj.
Sustav upravljanja rizikom
1. Turi būti sukuriamos, įgyvendinamos, dokumentuojamos ir prižiūrimos didelės rizikos DI sistemų keliamos rizikos valdymo sistemos.
1. Za visokorizične UI sustave uspostavlja se, primjenjuje i održava sustav upravljanja rizikom te se o njemu vodi dokumentacija.
2. Rizikos valdymo sistema turi būti suprantama kaip visą didelės rizikos DI sistemos gyvavimo ciklą planuojamas ir vykstantis nuolatinis kartotinis procesas, kurį reikia reguliariai sistemingai peržiūrėti ir atnaujinti. Ją sudaro šie etapai:
2. Sustav upravljanja rizikom shvaća se kao kontinuiran iterativan proces koji se planira i izvodi tijekom cijelog životnog ciklusa visokorizičnog UI sustava i koji je potrebno redovito i sustavno preispitivati i ažurirati. Obuhvaća sljedeće korake:
a)
žinomos ir pagrįstai numatomos rizikos, kurią didelės rizikos DI sistema gali kelti sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, kai didelės rizikos DI sistema naudojama pagal numatytąją paskirtį, nustatymas ir analizė;
(a)
utvrđivanje i analizu poznatih i razumno predvidljivih rizika koje visokorizični UI sustav može predstavljati za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava kada se visokorizični UI sustav koristi u skladu sa svojom namjenom;
b)
rizikos, kuri gali kilti didelės rizikos DI sistemą naudojant pagal numatytąją paskirtį ir pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, apskaičiavimas ir vertinimas;
(b)
procjenjivanje i evaluaciju rizika koji mogu nastati pri korištenju visokorizičnog UI sustava u skladu s njegovom namjenom i u uvjetima razumno predvidljive pogrešne upotrebe;
c)
kitos galinčios kilti rizikos vertinimas remiantis duomenų, surinktų taikant 72 straipsnyje nurodytą stebėsenos po pateikimo rinkai sistemą, analize;
(c)
evaluaciju drugih potencijalnih rizika na temelju analize podataka prikupljenih sustavom praćenja nakon stavljanja na tržište iz članka 72.;
d)
tinkamų ir tikslinių rizikos valdymo priemonių, parengtų šalinti rizikai, nustatytai pagal a punktą, priėmimas.
(d)
donošenje odgovarajućih i ciljanih mjera upravljanja rizikom osmišljenih za uklanjanje rizika utvrđenih na temelju točke (a).
3. Šiame straipsnyje nurodyta rizika susijusi tik su ta rizika, kurią galima pagrįstai sumažinti arba pašalinti didelės rizikos DI sistemos kūrimo ar projektavimo metu arba suteikiant tinkamą techninę informaciją.
3. Rizici iz ovog članka odnose se samo na one rizike koji se mogu razumno ublažiti ili ukloniti razvijanjem ili dizajnom visokorizičnog UI sustava ili pružanjem adekvatnih tehničkih informacija.
4. Taikant 2 dalies d punkte nurodytas rizikos valdymo priemones deramai atsižvelgiama į poveikį ir galimą sąveiką, kuriuos lemia bendras šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų taikymas, siekiant veiksmingiau iki minimumo sumažinti riziką, kartu užtikrinant tinkamą pusiausvyrą įgyvendinant priemones, skirtas tiems reikalavimams įvykdyti.
4. U mjerama upravljanja rizikom iz stavka 2. točke (d) na odgovarajući način uzimaju se u obzir učinci i moguća interakcija koji proizlaze iz kombinirane primjene zahtjeva utvrđenih u ovom odjeljku, u cilju djelotvornijeg svođenja rizika na najmanju moguću mjeru i istodobnog postizanja odgovarajuće ravnoteže u provedbi mjera za ispunjavanje tih zahtjeva.
5. 2 dalies d punkte nurodytos rizikos valdymo priemonės turi būti tokios, kad su kiekvienu pavojumi susijusi atitinkama liekamoji rizika ir bendra didelės rizikos DI sistemų liekamoji rizika būtų laikomos priimtinomis.
5. Mjere upravljanja rizikom iz stavka 2. točke (d) takve su da su relevantni preostali rizik povezan sa svakom pojedinom opasnošću kao i cjelokupni preostali rizik visokorizičnih UI sustava procijenjeni prihvatljivima.
Nustatant tinkamiausias rizikos valdymo priemones, užtikrinama, kad:
Pri utvrđivanja najprikladnijih mjera upravljanja rizikom osigurava se sljedeće:
a)
pagal 2 dalį nustatyta ir įvertinta rizika būtų šalinama arba mažinama tinkamomis didelės rizikos DI sistemos projektavimo ir kūrimo priemonėmis, kiek tai techniškai įmanoma;
(a)
uklanjanje ili smanjenje rizika utvrđenih i evaluiranih na temelju stavka 2. u mjeri u kojoj je to tehnički izvedivo putem adekvatnog dizajna i razvoja visokorizičnog UI sustava;
b)
jei rizikos pašalinti neįmanoma, kai tikslinga, į ją reaguojant būtų įgyvendinamos tinkamos rizikos mažinimo ir kontrolės priemonės;
(b)
prema potrebi, provedba adekvatnih mjera za ublažavanje i kontrolu rizika koji se ne mogu ukloniti;
c)
būtų teikiama pagal 13 straipsnį reikalaujama informacija ir, kai tikslinga, diegėjams būtų rengiami mokymai.
(c)
pružanje informacija koje se zahtijevaju u skladu s člankom 13. i, prema potrebi, osposobljavanja za subjekte koji uvode sustav.
Siekiant pašalinti arba sumažinti didelės rizikos DI sistemos naudojimo keliamą riziką, turi būti tinkamai atsižvelgiama į technines žinias, patirtį, išsilavinimą ir apmokymą, kurių tikimasi iš diegėjo, ir į numatomą kontekstą, kuriame sistema yra skirta naudoti.
U cilju uklanjanja ili smanjenja rizika povezanih s korištenjem visokorizičnog UI sustava u obzir se na odgovarajući način uzimaju tehničko znanje, iskustvo, obrazovanje i osposobljavanje koje treba očekivati od subjekta koji uvodi sustav te pretpostavljeni kontekst u kojem se sustav namjerava koristiti.
6. Siekiant nustatyti tinkamiausias ir tikslines rizikos valdymo priemones, didelės rizikos DI sistemos turi būti išbandomos. Bandymais užtikrinama, kad didelės rizikos DI sistemos nuosekliai veiktų pagal numatytąją paskirtį ir atitiktų šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus.
6. Visokorizični UI sustavi testiraju se kako bi se utvrdile najprikladnije i ciljane mjere upravljanja rizikom. Testiranjem se osigurava da visokorizični UI sustavi postojano rade u skladu sa svojom namjenom i da ispunjavaju zahtjeve utvrđene u ovom odjeljku.
7. Bandymo procedūros gali apimti bandymą realiomis sąlygomis pagal 60 straipsnį.
7. Postupci testiranja mogu uključivati testiranje u stvarnim uvjetima u skladu s člankom 60.
8. Prireikus didelės rizikos DI sistemų bandymai atliekami atitinkamai bet kuriuo metu jų kūrimo proceso etapu ir bet kuriuo atveju prieš jas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti. Bandymai atliekami taikant iš anksto nustatytą metriką ir tikimybines ribines vertes, atitinkančias didelės rizikos DI sistemos numatytąją paskirtį.
8. Visokorizični UI sustavi testiraju se prema potrebi u bilo kojem trenutku razvojnog procesa, a u svakom slučaju prije stavljanja na tržište ili u upotrebu. Testiranje se provodi u odnosu na prethodno definirane parametre i probabilističke pragove koji su primjereni za namjenu visokorizičnog UI sustava.
9. Įgyvendindami rizikos valdymo sistemą, kaip numatyta 1–7 dalyse, tiekėjai dėmesį skiria tam, ar, atsižvelgiant į didelės rizikos DI sistemos numatytąją paskirtį, tikėtina, kad ji darys neigiamą poveikį jaunesniems nei 18 metų asmenims ir, atitinkamai, kitoms pažeidžiamoms grupėms.
9. Pri provedbi sustava upravljanja rizikom predviđenog u stavcima od 1. do 7. dobavljači razmatraju je li vjerojatno da će, s obzirom na njegovu namjenu, visokorizični UI sustav imati nepovoljan utjecaj na osobe mlađe od 18 godina i, prema potrebi, na druge skupine ranjivih osoba.
10. Didelės rizikos DI sistemų, kurioms reikalavimai dėl vidaus rizikos valdymo procesų taikomi pagal kitas atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, tiekėjų atveju 1–9 dalyse pateikti aspektai gali būti įtraukiami į pagal tą teisę nustatytas rizikos valdymo procedūras arba su jomis derinami.
10. Kad je riječ o dobavljačima visokorizičnih UI sustava na koje se primjenjuju zahtjevi u pogledu unutarnjih procesa upravljanja rizikom na temelju drugih relevantnih odredaba prava Unije, aspekti iz stavaka od 1. do 9. mogu biti dio postupaka upravljanja rizikom uspostavljenih na temelju tog prava ili se kombinirati s tim postupcima.
Podaci i upravljanje podacima
1. Didelės rizikos DI sistemos, kuriose naudojami DI modelių mokymo pasitelkiant duomenis metodai, kuriamos remiantis mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniais, atitinkančiais 2–5 dalyse nurodytus kokybės kriterijus, kai tokie duomenų rinkiniai naudojami.
1. Visokorizični UI sustavi koji upotrebljavaju tehnike s treniranjem UI modelâ s pomoću podataka moraju se razvijati na temelju skupova podataka za treniranje, validaciju i testiranje koji ispunjavaju kriterije kvalitete iz stavaka od 2. do 5. kad god se takvi skupovi podataka upotrebljavaju.
2. Mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniams taikoma duomenų valdymo ir tvarkymo praktika, atitinkanti numatytąją didelės rizikos DI sistemos paskirtį. Ta praktika visų pirma yra susijusi su:
2. Na skupove podataka za treniranje, validaciju i testiranje primjenjuju se prakse upravljanja i rukovanja podacima prikladne za namjenu visokorizičnog UI sustava. Te se prakse ponajprije odnose na:
a)
atitinkamais projektavimo sprendimais;
(a)
relevantne odluke o dizajnu;
b)
duomenų rinkimo procesais ir duomenų kilme, o asmens duomenų atveju – pradiniu duomenų rinkimo tikslu;
(b)
procese prikupljanja podataka i podrijetlo podataka te, u slučaju osobnih podataka, izvornu svrhu prikupljanja podataka;
c)
atitinkamomis paruošiamosiomis duomenų tvarkymo operacijomis, pavyzdžiui, anotavimu, žymėjimu, valymu, naujinimu, papildymu ir agregavimu;
(c)
relevantne postupke obrade za pripremu podataka, kao što su obilježavanje, označivanje, čišćenje, ažuriranje, obogaćivanje i agregiranje;
d)
prielaidų, visų pirma susijusių su informacija, kuri turėtų būti išreikšta ir perteikta duomenimis, formulavimu;
(d)
formuliranje pretpostavki, osobito s obzirom na informacije koje bi podaci trebali mjeriti i predstavljati;
e)
reikiamų duomenų rinkinių prieinamumo, kiekio ir tinkamumo vertinimu;
(e)
procjenu raspoloživosti, količine i prikladnosti potrebnih skupova podataka;
f)
nagrinėjimu atsižvelgiant į galimą šališkumą, kuris gali turėti įtakos asmenų sveikatai ir saugai, turėti neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms arba lemti pagal Sąjungos teisę draudžiamą diskriminaciją, ypač tais atvejais, kai duomenų išvediniai turi įtakos būsimų operacijų įvediniams;
(f)
ispitivanje s obzirom na moguće pristranosti koje bi mogle utjecati na zdravlje i sigurnost osoba, imati negativan utjecaj na temeljna prava ili dovesti do diskriminacije zabranjene pravom Unije, posebno ako izlazni podaci utječu na ulazne podatke za buduće operacije;
g)
tinkamomis priemonėmis pagal f punktą nustatytam galimam šališkumui aptikti, užkirsti jam kelią ir jį sumažinti;
(g)
odgovarajuće mjere za otkrivanje, sprečavanje i ublažavanje mogućih pristranosti utvrđenih u skladu s točkom (f);
h)
atitinkamų duomenų spragų ar trūkumų, kurie trukdo užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, ir galimų jų šalinimo būdų nustatymu.
(h)
utvrđivanje relevantnih nedostataka u podacima ili drugih nedostataka koji onemogućuju usklađivanje s ovom Uredbom te načina na koji se ti nedostaci mogu ukloniti.
3. Mokymo, validavimo ir bandymo duomenų rinkiniai turi būti tinkami, pakankamai reprezentatyvūs ir, kiek įmanoma, be klaidų ir išsamūs, atsižvelgiant į numatytąją paskirtį. Jie turi turėti tinkamas statistines savybes, įskaitant, kai taikytina, susijusias su asmenimis ar asmenų grupėmis, kurių atžvilgiu didelės rizikos DI sistema yra skirta naudoti. Šias duomenų rinkinių savybes gali turėti atskiri duomenų rinkiniai arba jų derinys.
3. Skupovi podataka za treniranje, validaciju i testiranje moraju biti relevantni, dovoljno reprezentativni te, u najvećoj mogućoj mjeri, bez pogrešaka i potpuni s obzirom na namjenu. Moraju imati odgovarajuća statistička obilježja, među ostalim u odnosu na osobe ili skupine osoba u pogledu kojih se visokorizični UI sustav namjerava koristiti, ako je primjenjivo. Te se karakteristike skupova podataka mogu postići na razini pojedinačnih skupova podataka ili na razini kombinacije skupova podataka.
4. Kiek to reikia atsižvelgiant į numatytąją paskirtį, duomenų rinkiniai turi būti grindžiami savybėmis ar elementais, būdingais konkrečiai geografinei, kontekstinei, elgsenos ar funkcinei aplinkai, kurioje ketinama naudoti didelės rizikos DI sistemą.
4. U skupovima podataka moraju se uzeti u obzir, u mjeri u kojoj to iziskuje namjena, karakteristike ili elementi specifični za zemljopisno, kontekstualno, bihevioralno ili radno okruženje u kojem se visokorizični UI sustav namjerava koristiti.
5. Didelės rizikos DI sistemų tiekėjai, kiek tai tikrai būtina siekiant užtikrinti tų sistemų šališkumo aptikimą ir ištaisymą pagal šio straipsnio 2 dalies f ir g punktus, gali išimties tvarka tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, taikydami tinkamas fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos priemones. Be reglamentų (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 bei Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų, tokiam duomenų tvarkymui turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
5. U mjeri u kojoj je to nužno u svrhu osiguravanja otkrivanja i ispravljanja pristranosti u vezi s visokorizičnim UI sustavima u skladu sa stavkom 2. točkama (f) i (g) ovog članka, dobavljači takvih sustava mogu iznimno obrađivati posebne kategorije osobnih podataka, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama za temeljna prava i slobode fizičkih osoba. Kako bi se takva obrada provela, uz odredbe utvrđene u uredbama (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 te Direktivi (EU) 2016/680 moraju se ispuniti svi sljedeći uvjeti:
a)
šališkumo nustatymo ir ištaisymo neįmanoma veiksmingai atlikti apdorojant kitus duomenis, įskaitant sintetinius arba anonimizuotus duomenis;
(a)
otkrivanje i ispravljanje pristranosti ne može se djelotvorno postići obradom drugih podataka, uključujući sintetičke ili anonimizirane podatke;
b)
specialių kategorijų asmens duomenims taikomi pakartotinio asmens duomenų naudojimo techniniai apribojimai ir pažangiausios saugumo ir privatumo užtikrinimo priemonės, be kita ko, pseudoniminimas;
(b)
posebne kategorije osobnih podataka podliježu tehničkim ograničenjima u pogledu ponovne upotrebe osobnih podataka i najsuvremenijim mjerama sigurnosti i zaštite privatnosti, uključujući pseudonimizaciju;
c)
specialių kategorijų asmens duomenims taikomos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad tvarkomi asmens duomenys būtų apsaugoti, saugomi taikant tinkamas apsaugos priemones, įskaitant griežtą prieigos kontrolę ir dokumentavimą, siekiant išvengti netinkamo naudojimo ir užtikrinti, kad prieigą prie tų asmens duomenų turėtų tik įgalioti asmenys, turintys atitinkamas konfidencialumo pareigas;
(c)
posebne kategorije osobnih podataka podliježu mjerama kojima se osigurava da su obrađeni osobni podaci osigurani i zaštićeni, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama, uključujući stroge kontrole i dokumentaciju pristupa, kako bi se izbjegla pogrešna upotreba i osiguralo da pristup tim osobnim podacima imaju samo ovlaštene osobe i uz odgovarajuće obveze u pogledu povjerljivosti;
d)
specialių kategorijų asmens duomenys negali būti perduodami, perkeliami ar kitaip prieinami kitoms šalims;
(d)
posebne kategorije osobnih podataka ne smiju se prenositi, prosljeđivati niti im druge strane smiju na neki drugi način pristupiti;
e)
specialių kategorijų asmens duomenys ištrinami iškart po to, kai ištaisomas šališkumas, arba kai pasibaigia asmens duomenų saugojimo laikotarpis, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė;
(e)
posebne kategorije osobnih podataka brišu se nakon ispravljanja pristranosti ili završetka razdoblja čuvanja osobnih podataka, ovisno o tome što nastupi ranije;
f)
duomenų tvarkymo veiklos įrašai pagal reglamentus (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725 ir Direktyvą (ES) 2016/680 apima priežastis, dėl kurių specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas buvo tikrai būtinas šališkumui nustatyti ir ištaisyti ir dėl kurių to tikslo nebuvo galima pasiekti tvarkant kitus duomenis.
(f)
evidencija aktivnosti obrade na temelju uredaba (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 te Direktive (EU) 2016/680 sadržava razloge zbog kojih je obrada posebnih kategorija osobnih podataka bila nužna za otkrivanje i ispravljanje pristranosti te zbog kojih se taj cilj nije mogao postići obradom drugih podataka.
6. Kuriant didelės rizikos DI sistemas nenaudojant DI modelių mokymo metodų, 2–5 dalys taikomos tik bandymo duomenų rinkiniams.
6. Kad je riječ o razvoju visokorizičnih UI sustava u kojima se ne upotrebljavaju tehnike koje uključuju treniranje UI modelâ, stavci od 2. do 5. primjenjuju se samo na skupove podataka za testiranje.
1. Didelės rizikos DI sistemos techniniai dokumentai parengiami prieš tą sistemą pateikiant rinkai arba pradedant ją naudoti ir yra nuolat atnaujinami.
1. Tehnička dokumentacija visokorizičnog UI sustava sastavlja se prije njegova stavljanja na tržište ili u upotrebu te se ažurira.
Techniniai dokumentai parengiami taip, kad iš jų matytųsi, jog didelės rizikos DI sistema atitinka šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms bei notifikuotosioms įstaigoms juose būtų aiškia ir išsamia forma pateikta informacija, būtina DI sistemos atitikčiai tiems reikalavimams įvertinti. Tuos dokumentus turi sudaryti bent IV priede nustatyti elementai. MVĮ, įskaitant startuolius, gali IV priede nurodytų techninių dokumentų elementus pateikti supaprastintai. Tuo tikslu Komisija parengia mažųjų ir labai mažų įmonių poreikiams skirtą supaprastintą techninių dokumentų formą. Jeigu MVĮ, įskaitant startuolius, nusprendžia IV priede reikalaujamą informaciją pateikti supaprastintai, ji naudoja šioje dalyje nurodytą formą. Notifikuotosios įstaigos priima šią formą atitikties vertinimo tikslais.
Tehnička dokumentacija sastavlja se tako da se njome dokaže da visokorizični UI sustav ispunjava zahtjeve utvrđene u ovom odjeljku te da se nacionalnim nadležnim tijelima i prijavljenim tijelima na jasan i sveobuhvatan način pruže informacije potrebne za ocjenjivanje usklađenosti UI sustava s tim zahtjevima. Tehnička dokumentacija sadržava barem elemente utvrđene u Prilogu IV. MSP-ovi, uključujući start-up poduzeća, mogu elemente tehničke dokumentacije iz Priloga IV. dostaviti na pojednostavnjen način. U tom cilju Komisija utvrđuje pojednostavnjeni obrazac za tehničku dokumentaciju namijenjen potrebama malih poduzeća i mikropoduzeća. Ako MSP, uključujući start-up poduzeće, odluči na pojednostavnjen način dostaviti informacije koje se zahtijevaju u Prilogu IV., koristi se obrascem na koji se upućuje u ovom stavku. Prijavljena tijela prihvaćaju taj obrazac u svrhu ocjenjivanja sukladnosti.
2. Kai rinkai pateikiama arba pradedama naudoti su gaminiu, kuriam taikomi I priedo A skirsnyje išvardyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, susijusi didelės rizikos DI sistema, parengiamas vienas bendras techninių dokumentų rinkinys, kuriame pateikiama visa 1 dalyje nustatyta informacija ir pagal tuos teisės aktus reikalaujama informacija.
2. Ako se na tržište ili u upotrebu stavlja visokorizični UI sustav povezan s proizvodom koji je obuhvaćen zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u odjeljku A Priloga I., sastavlja se jedinstvena tehnička dokumentacija koja sadržava sve informacije utvrđene u stavku 1., kao i informacije koje se zahtijevaju tim pravnim aktima.
3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti IV priedą, kad būtų užtikrinta, jog, atsižvelgiant į technikos pažangą, techniniuose dokumentuose būtų pateikta visa informacija, būtina sistemos atitikčiai šiame skirsnyje nustatytiems reikalavimams įvertinti.
3. Komisija ja ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene, prema potrebi, Priloga IV. kako bi se osiguralo da, s obzirom na tehnički napredak, tehnička dokumentacija sadržava sve informacije potrebne za ocjenjivanje usklađenosti sustava sa zahtjevima utvrđenima u ovom odjeljku.
Žmogaus atliekama priežiūra
1. Didelės rizikos DI sistemos projektuojamos ir kuriamos taip (įskaitant tinkamas žmogaus ir mašinos sąsajos priemones), kad tuo metu, kai jos naudojamos, jas galėtų veiksmingai prižiūrėti fiziniai asmenys.
1. Visokorizični UI sustavi dizajniraju se i razvijaju na takav način, među ostalim s odgovarajućim alatima sučelja čovjek-stroj, da ih fizičke osobe mogu djelotvorno nadzirati tijekom njihove upotrebe.
2. Žmogaus atliekama priežiūra turi būti siekiama išvengti rizikos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, kuri gali kilti didelės rizikos DI sistemą naudojant pagal numatytąją paskirtį arba pagrįstai numatomo netinkamo naudojimo sąlygomis, arba tą riziką kuo labiau sumažinti, visų pirma tais atvejais, kai ji išlieka nepaisant kitų šiame skirsnyje nustatytų reikalavimų taikymo.
2. Cilj je ljudskog nadzora spriječiti ili što više smanjiti rizike za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava koji se mogu pojaviti tijekom upotrebe visokorizičnog UI sustava u skladu s njegovom namjenom ili u uvjetima razumno predvidljive pogrešne upotrebe, osobito ako takvi rizici i dalje postoje unatoč primjeni drugih zahtjeva utvrđenih u ovom odjeljku.
3. Priežiūros priemonės turi būti proporcingos didelės rizikos DI sistemos keliamai rizikai, autonomijos lygiui ir naudojimo aplinkybėms ir turi būti užtikrinamos viena arba abiem šių rūšių priemonėmis:
3. Mjere nadzora razmjerne su rizicima, razini autonomije i kontekstu korištenja visokorizičnog UI sustava, a osiguravaju se barem jednom od sljedećih vrsta mjera:
a)
priemonėmis, kurias tiekėjas nustatė ir, kai techniškai įmanoma, įdiegė į didelės rizikos DI sistemą prieš ją pateikdamas rinkai arba pradėdamas naudoti;
(a)
mjerama koje dobavljač utvrđuje i ugrađuje, ako je to tehnički izvedivo, u visokorizični UI sustav prije njegova stavljanja na tržište ili u upotrebu;
b)
priemonėmis, kurias tiekėjas nustatė prieš didelės rizikos DI sistemą pateikdamas rinkai arba pradėdamas ją naudoti ir kurios yra tinkamos diegėjui įgyvendinti.
(b)
mjerama koje dobavljač utvrđuje prije stavljanja visokorizičnog UI sustava na tržište ili u upotrebu, a koje su primjerene da ih provodi subjekt koji uvodi sustav.
4. 1, 2 ir 3 dalių įgyvendinimo tikslu didelės rizikos DI sistema diegėjui tiekiama taip, kad fiziniai asmenys, kuriems pavesta atlikti tokią priežiūrą, galėtų, jei tai tinkama ir proporcinga:
4. Za potrebe provedbe stavaka 1., 2. i 3. visokorizični UI sustav isporučuje se subjektu koji uvodi sustav na takav način da fizičke osobe kojima je povjeren ljudski nadzor mogu, ako je to potrebno i razmjerno:
a)
tinkamai suprasti atitinkamas didelės rizikos DI sistemos gebėjimus ir ribotumus ir sugebėti tinkamai stebėti jos veikimą, be kita ko, siekiant aptikti ir pašalinti anomalijas, sutrikimus ir netikėtą veikimą;
(a)
pravilno razumjeti relevantne kapacitete i ograničenja visokorizičnog UI sustava i biti sposobne na odgovarajući način pratiti njegov rad, među ostalim radi otkrivanja i uklanjanja nepravilnosti, disfunkcija i neočekivanih rezultata;
b)
nepamiršti galimos tendencijos automatiškai arba pernelyg pasikliauti didelės rizikos DI sistemos generuotu išvediniu (automatiško šališkumo), visų pirma tais atvejais, kai didelės rizikos DI sistemos naudojamos informacijai arba rekomendacijoms, kuriomis remdamiesi fiziniai asmenys turi priimti sprendimus, teikti;
(b)
biti na oprezu u pogledu moguće tendencije automatskog ili pretjeranog oslanjanja na izlazne podatke visokorizičnog UI sustava („automatizacijska pristranost”), osobito kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima koji se upotrebljavaju za davanje informacija ili preporuka na temelju kojih odluke donose fizičke osobe;
c)
sugebėti teisingai interpretuoti didelės rizikos DI sistemos išvedinį, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į turimas interpretavimo priemones bei metodus;
(c)
točno protumačiti izlazne podatke visokorizičnog UI sustava, uzimajući u obzir, primjerice, dostupne alate i metode za tumačenje;
d)
nuspręsti nenaudoti didelės rizikos DI sistemos tam tikroje situacijoje arba kitaip nepaisyti tos didelės rizikos DI sistemos išvedinio, jį panaikinti ar ištaisyti;
(d)
u određenoj situaciji odustati od upotrebe visokorizičnog UI sustava ili na neki drugi način zanemariti, nadjačati ili poništiti izlazni podatak visokorizičnog UI sustava;
e)
įsikišti į didelės rizikos DI sistemos veikimą arba sistemą išjungti „stop“ mygtuku ar panašiu būdu, leidžiančiu saugiai sustabdyti sistemą.
(e)
intervenirati u rad visokorizičnog UI sustava ili prekinuti rad sustava pritiskom gumba za zaustavljanje ili sličnim postupkom koji omogućuje sigurno zaustavljanje sustava.
5. III priedo 1 punkto a papunktyje nurodytų didelės rizikos DI sistemų atveju šio straipsnio 3 dalyje nurodytomis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad, be minėtų dalykų, diegėjas nesiimtų jokių veiksmų ir nepriimtų jokių sprendimų remdamasis sistemos pateiktu tapatybės nustatymo rezultatu, nebent tą rezultatą atskirai patikrino ir patvirtino bent du fiziniai asmenys, kurie turi reikiamą kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus.
5. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima iz točke 1. podtočke (a) Priloga III., mjerama iz stavka 3. ovog članka mora se usto osigurati da subjekt koji uvodi sustav ne poduzima nikakve radnje ili odluke na temelju identifikacije proizišle iz sustava ako identifikaciju nisu zasebno provjerile i potvrdile barem dvije fizičke osobe koje imaju potrebne kompetencije, osposobljenost i ovlasti.
Reikalavimas dėl to, kad rezultatą būtų atskirai patikrinę bent du fiziniai asmenys, netaikomas didelės rizikos DI sistemoms, naudojamoms teisėsaugos, migracijos, sienų kontrolės ar prieglobsčio tikslais, kai pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę šio reikalavimo taikymas laikomas neproporcingu.
Zahtjev da najmanje dvije fizičke osobe moraju provesti zasebnu provjeru ne primjenjuje se na visokorizične UI sustave koji se upotrebljavaju u svrhu kaznenog progona, migracija, nadzora državne granice ili azila ako se u pravu Unije ili nacionalnom pravu primjena tog zahtjeva smatra nerazmjernom.
Tikslumas, patvarumas ir kibernetinis saugumas
Točnost, otpornost i kibernetička sigurnost
1. Didelės rizikos DI sistemos projektuojamos ir kuriamos taip, kad būtų pasiektas tinkamas tikslumo, patvarumo ir kibernetinio saugumo lygis ir kad tuo atžvilgiu jos veiktų nuosekliai per visą jų gyvavimo ciklą.
1. Visokorizični UI sustavi dizajniraju se i razvijaju tako da postignu odgovarajuću razinu točnosti, otpornosti i kibernetičke sigurnosti te da im je u tim aspektima radni učinak tijekom cijelog životnog ciklusa konstantan.
2. Siekdama atsižvelgti į techninius 1 dalyje nustatyto tinkamo tikslumo ir patvarumo lygio ir visos kitos susijusios veikimo efektyvumo metrikos matavimo aspektus, Komisija, bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir organizacijomis, pavyzdžiui, metrologijos ir lyginamosios analizės institucijomis, atitinkamai skatina rengti lyginamuosius parametrus ir matavimo metodikas.
2. Kako bi se uvažili tehnički aspekti načina mjerenja odgovarajućih razina točnosti i otpornosti iz stavka 1. i ostali relevantni parametri učinkovitosti, Komisija u suradnji s relevantnim dionicima i organizacijama, kao što su tijela za mjeriteljstvo i utvrđivanje referentnih vrijednosti, prema potrebi potiče razvoj referentnih vrijednosti i metodologija mjerenja.
3. Didelės rizikos DI sistemų tikslumo lygiai ir atitinkama tikslumo metrika nurodomi pridedamoje naudojimo instrukcijoje.
3. Razine točnosti i relevantni parametri točnosti visokorizičnih UI sustava navode se u popratnim uputama za korištenje.
4. Didelės rizikos DI sistemos turi būti kiek įmanoma atsparios klaidoms, triktims ar nesuderinamumo atvejams, kurių gali atsirasti sistemoje arba jos veikimo aplinkoje, visų pirma dėl sistemos sąveikos su fiziniais asmenimis ar kitomis sistemomis. Šiuo atžvilgiu imamasi techninių ir organizacinių priemonių.
4. Visokorizični UI sustavi moraju biti otporni što je više moguće na greške, kvarove ili nedosljednosti koji se mogu dogoditi unutar sustava ili okruženja u kojem sustav radi, osobito zbog njihove interakcije s fizičkim osobama ili drugim sustavima. U tom se pogledu moraju poduzimati tehničke i organizacijske mjere.
Didelės rizikos DI sistemų patvarumą galima užtikrinti techniniais atsarginio dubliavimo sprendimais, kurie gali apimti atsarginio kopijavimo arba atsparumo gedimams planus.
Otpornost visokorizičnih UI sustava može se postići tehničkom redundancijom, što može uključivati pričuvne planove ili sigurnosne planove.
Kuriant didelės rizikos DI sistemas, kurios, pateiktos rinkai arba pradėtos naudoti, toliau mokosi, turi būti užtikrinta, kad būtų pašalinta arba kuo labiau sumažinta išvedinių, kurie gali būti šališki ir daryti įtaką būsimų operacijų įvediniui (grįžtamojo ryšio grandinių), rizika ir kad būtų užtikrinta, kad bet kokių tokių grįžtamojo ryšio grandinių atžvilgiu būtų deramai taikomos tinkamos rizikos mažinimo priemonės.
Visokorizični UI sustavi koji nastavljaju učiti nakon stavljanja na tržište ili u upotrebu razvijaju se na takav način da se otkloni ili na najmanju moguću mjeru svede rizik od potencijalno pristranih izlaznih podataka koji utječu na ulazne podatke u budućim operacijama („povratne veze”) te da se osigura da se na takve eventualne povratne veze na odgovarajući način reagira primjerenim mjerama ublažavanja.
5. Didelės rizikos DI sistemos turi būti atsparios leidimo neturinčių trečiųjų šalių bandymams pakeisti jų naudojimo paskirtį, išvedinius ar veikimo efektyvumą pasinaudojant sistemų pažeidžiamumu.
5. Visokorizični UI sustavi moraju biti otporni na pokušaje neovlaštenih trećih strana da im izmijene upotrebu, izlazne podatke ili učinkovitost iskorištavanjem slabih točaka sustava.
Techniniai sprendimai, kuriais siekiama užtikrinti didelės rizikos DI sistemų kibernetinį saugumą, turi atitikti konkrečias aplinkybes ir riziką.
Tehnička rješenja za osiguravanje kibernetičke sigurnosti visokorizičnih UI sustava moraju biti primjerena relevantnim okolnostima i rizicima.
Techniniai DI būdingų pažeidžiamumo problemų sprendimai, kai tinkama, turi apimti priemones, padedančias išvengti, aptikti, reaguoti ir rasti sprendimą dėl išpuolių, kuriais bandoma manipuliuoti mokymo duomenų rinkiniu (klaidingų duomenų įrašymo), arba iš anksto išmokytų komponentų, kurie naudojami mokyme (klaidingų modelių įrašymo), įvedinių, kurių paskirtis – priversti DI modelį padaryti klaidą (priešiškų pavyzdžių arba modelio vengimo), konfidencialumo pažeidimo išpuolių arba modelių trūkumų, ir juos kontroliuoti.
Tehnička rješenja za prevladavanje specifičnih slabih točaka umjetne inteligencije obuhvaćaju, prema potrebi, mjere za sprečavanje, otkrivanje, odgovor, rješavanje i kontrolu u vezi s napadima čiji je je cilj manipuliranje skupom podataka za treniranje („trovanje podataka”) ili prethodno treniranim komponentama koje se upotrebljavaju u treniranju („trovanje modela”), ulaznim podacima osmišljenima kako bi UI model načinio pogrešku („neprijateljski primjeri” ili „zaobilaženje modela”), napadima na povjerljivost ili nedostacima modela.
Sustav upravljanja kvalitetom
1. Didelės rizikos DI sistemų tiekėjai įdiegia kokybės valdymo sistemą, kuria užtikrinama atitiktis šiam reglamentui. Ta sistema sistemingai ir tvarkingai įtvirtinama raštiškuose politikos, procedūrų ir nurodymų dokumentuose ir apima bent šiuos aspektus:
1. Dobavljači visokorizičnih UI sustava uspostavljaju sustav upravljanja kvalitetom kojim se osigurava usklađenost s ovom Uredbom. O tom se sustavu na sustavan i uredan način sastavlja dokumentacija u obliku pisanih politika, postupaka i uputa, a obuhvaća barem sljedeće aspekte:
a)
atitikties reguliavimo normoms strategiją, apimančią atitikties vertinimo procedūrų ir didelės rizikos DI sistemos pakeitimų valdymo procedūrų laikymąsi;
(a)
strategiju za usklađenost s propisima, uključujući usklađenost s postupcima ocjenjivanja sukladnosti i postupcima za upravljanje izmjenama visokorizičnog UI sustava;
b)
metodus, procedūras ir sistemingus veiksmus, taikytinus projektuojant didelės rizikos DI sistemą, vykdant jos projekto kontrolę ir tikrinimą;
(b)
tehnike, postupke i sustavne aktivnosti koji se moraju provoditi u dizajnu te kontroli i provjeri dizajna visokorizičnog UI sustava;
c)
metodus, procedūras ir sistemingus veiksmus, taikytinus kuriant didelės rizikos DI sistemą, atliekant jos kokybės patikrinimą ir vykdant su ja susijusią kokybės užtikrinimo veiklą;
(c)
tehnike, postupke i sustavne aktivnosti koji se moraju provoditi u razvoju te kontroli kvalitete i osiguravanju kvalitete visokorizičnog UI sustava;
d)
tikrinimo, bandymo ir validavimo procedūras, atliktinas prieš kuriant didelės rizikos DI sistemą, jos kūrimo metu ir ją sukūrus, ir kokiu dažnumu jos turi būti atliekamos;
(d)
postupke ispitivanja, testiranja i validacije koji se moraju provoditi prije, tijekom i poslije razvoja visokorizičnog UI sustava te učestalost kojom se moraju provoditi;
e)
taikytinas technines specifikacijas, įskaitant standartus, ir, jei atitinkami darnieji standartai taikomi ne visa apimtimi arba apima ne visus atitinkamus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, priemones, naudotinas siekiant užtikrinti, kad didelės rizikos DI sistema atitiktų tuos reikalavimus;
(e)
tehničke specifikacije, uključujući norme, koje se moraju primjenjivati i, ako relevantne usklađene norme nisu u cijelosti primijenjene ili ne obuhvaćaju sve relevantne zahtjeve utvrđene u odjeljku 2., sredstva koja se moraju upotrijebiti kako bi se osigurala usklađenost visokorizičnog UI sustava s tim zahtjevima;
f)
duomenų tvarkymo sistemas ir procedūras, įskaitant duomenų gavimo, duomenų rinkimo, duomenų analizės, duomenų žymėjimo, duomenų laikymo, duomenų filtravimo, duomenų gavybos, duomenų agregavimo, duomenų saugojimo ir bet kokią kitą su duomenimis susijusią operaciją, kuri atliekama prieš didelės rizikos DI sistemą pateikiant rinkai arba pradedant naudoti ir kuri atliekama tuo tikslu;
(f)
sustave i postupke za upravljanje podacima, uključujući pribavljanje podataka, prikupljanje podataka, analizu podataka, označivanje podataka, pohranu podataka, filtriranje podataka, rudarenje podataka, agregiranje podataka, zadržavanje podataka i sve druge operacije s podacima koje se obavljaju prije stavljanja visokorizičnih UI sustava na tržište ili u upotrebu i u svrhu tog stavljanja;
g)
9 straipsnyje nurodytą rizikos valdymo sistemą;
(g)
sustav upravljanja rizikom iz članka 9.;
h)
stebėsenos po pateikimo rinkai sistemos nustatymą, įgyvendinimą ir priežiūrą pagal 72 straipsnį;
(h)
uspostavu, primjenu i održavanje sustava praćenja nakon stavljanja na tržište u skladu s člankom 72.;
i)
pranešimo apie rimtą incidentą pagal 73 straipsnį procedūras;
(i)
postupke povezane s prijavljivanjem ozbiljnog incidenta u skladu s člankom 73.;
j)
ryšių su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, kitomis atitinkamomis institucijomis, įskaitant tas, kurios teikia arba palaiko prieigą prie duomenų, notifikuotosiomis įstaigomis, kitais veiklos vykdytojais, klientais ar kitais suinteresuotaisiais subjektais palaikymą;
(j)
postupke komunikacije s nacionalnim nadležnim tijelima, drugim relevantnim tijelima, uključujući tijela za pružanje ili olakšavanje pristupa podacima, prijavljenim tijelima, drugim operaterima, klijentima ili drugim zainteresiranim stranama;
k)
visų svarbių dokumentų ir informacijos registravimo sistemas ir procedūras;
(k)
sustave i postupke za čuvanje evidencije o svoj relevantnoj dokumentaciji i svim relevantnim informacijama;
l)
išteklių valdymą, įskaitant su tiekimo saugumu susijusias priemones;
(l)
upravljanje resursima, uključujući mjere koje se odnose na sigurnost opskrbe;
m)
atskaitomybės sistemą, kurioje nustatyta vadovybės ir kitų darbuotojų atsakomybė, apimanti visus šioje dalyje išvardytus aspektus.
(m)
okvir za odgovornost kojim se utvrđuju odgovornosti uprave i drugog osoblja za sve aspekte navedene u ovom stavku.
2. 1 dalyje nurodyti aspektai įgyvendinami proporcingai tiekėjo organizacijos dydžiui. Bet kuriuo atveju tiekėjai turi laikytis tokio kruopštumo ir apsaugos lygio, kokio reikia, kad būtų užtikrinta jų didelės rizikos DI sistemų atitiktis šiam reglamentui.
2. Aspekti iz stavka 1. provode se razmjerno veličini dobavljačeve organizacije. Dobavljači u svakom slučaju moraju poštovati stupanj strogosti i razinu zaštite koji su potrebni kako bi se osigurala usklađenost njihovih UI sustava s ovom Uredbom.
3. Didelės rizikos DI sistemų tiekėjai, kuriems pagal atitinkamą sektorių Sąjungos teisę taikomos pareigos dėl kokybės valdymo sistemų ar lygiaverčių funkcijų, gali įtraukti 1 dalyje išdėstytus aspektus į pagal tą teisę nustatytas rizikos valdymo sistemas.
3. Dobavljači visokorizičnih UI sustava koji podliježu obvezama u pogledu sustavâ upravljanja kvalitetom ili jednakovrijedne funkcije na temelju relevantnog sektorskog prava Unije mogu uključiti aspekte navedene u stavku 1. u sustave upravljanja kvalitetom u skladu s tim pravom.
4. Kalbant apie tiekėjus, kurie yra finansų įstaigos, kurioms pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus taikomi su vidaus valdymu, tvarka ar procesais susiję reikalavimai, pareiga įdiegti kokybės valdymo sistemą, išskyrus šio straipsnio 1 dalies g, h ir i punktuose nustatytas nuostatas, laikoma įvykdyta, jei laikomasi atitinkamuose Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktuose nustatytų taisyklių dėl vidaus valdymo, tvarkos ar procesų. Tuo tikslu atsižvelgiama į visus 40 straipsnyje nurodytus darniuosius standartus.
4. Kad je riječ o dobavljačima koji su financijske institucije na koje se primjenjuju zahtjevi u pogledu njihova unutarnjeg upravljanja, njihovih aranžmana ili njihovih procesa na temelju prava Unije o financijskim uslugama, obveza uspostave sustava upravljanja kvalitetom, uz iznimku stavka 1. točaka (g), (h) i (i) ovog članka, smatra se ispunjenom ako se poštuju pravila o unutarnjem upravljanju, aranžmanima ili procesima u skladu s relevantnim pravom Unije o financijskim uslugama. U tom se cilju u obzir uzimaju sve usklađene norme iz članka 40.
Taisomieji veiksmai ir pareiga informuoti
Korektivne mjere i obveza obavješćivanja
1. Didelės rizikos DI sistemų tiekėjai, manantys arba turintys pagrindo manyti, kad didelės rizikos DI sistema, kurią jie pateikė rinkai arba pradėjo naudoti, neatitinka šio reglamento, nedelsdami imasi taisomųjų veiksmų, reikalingų siekiant atitinkamai užtikrinti tos sistemos atitiktį, ją pašalinti iš rinkos, ją išjungti arba atšaukti. Jie apie tai informuoja atitinkamos didelės rizikos DI sistemos platintojus ir, kai taikytina, diegėjus, įgaliotuosius atstovus bei importuotojus.
1. Dobavljači visokorizičnih UI sustava koji smatraju ili imaju razloga smatrati da visokorizični UI sustav koji su stavili na tržište ili u upotrebu nije sukladan s ovom Uredbom odmah poduzimaju potrebne korektivne mjere kako bi, prema potrebi, postigli sukladnost tog sustava s ovom Uredbom, povukli ga, onesposobili ili ga opozvali. O dotičnom visokorizičnom UI sustavu na odgovarajući obavješćuju distributere i, ako je primjenjivo, subjekte koji uvode sustav, ovlaštenog zastupnika i uvoznike.
2. Jei didelės rizikos DI sistema kelia riziką, kaip tai suprantama 79 straipsnio 1 dalyje, ir tiekėjas sužino apie tą riziką, jis nedelsdamas ištiria priežastis bendradarbiaudamas su apie riziką pranešusiu diegėju, kai taikytina, ir informuoja už tas didelės rizikos DI sistemas kompetentingas rinkos priežiūros institucijas ir, kai taikytina, notifikuotąją įstaigą, išdavusią tos didelės rizikos DI sistemos sertifikatą pagal 44 straipsnį, visų pirma apie neatitikties pobūdį ir atitinkamus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi.
2. Ako visokorizični UI sustav predstavlja rizik u smislu članka 79. stavka 1. i dobavljač sustava sazna za taj rizik, on odmah istražuje uzroke, ako je primjenjivo u suradnji sa subjektom koji uvodi sustav i koji je to prijavio, te obavješćuje tijela za nadzor tržišta koja su nadležna za dotični visokorizični UI i, ako je primjenjivo, prijavljeno tijelo koje je izdalo potvrdu za taj visokorizični UI sustav u skladu s člankom 44., osobito o prirodi neusklađenosti i relevantnim korektivnim mjerama koje su eventualno već poduzete.
Didelės rizikos DI sistemų tiekėjų įgaliotieji atstovai
Ovlašteni zastupnici dobavljačâ visokorizičnih UI sustava
1. Prieš pateikdami savo didelės rizikos DI sistemas Sąjungos rinkai, trečiosiose valstybėse įsisteigę tiekėjai rašytiniu įgaliojimu paskiria Sąjungoje įsisteigusį įgaliotąjį atstovą.
1. Prije stavljanja svojih visokorizičnih UI sustava na tržište Unije dobavljači s poslovnim nastanom u trećim zemljama pisanim ovlaštenjem imenuju ovlaštenog zastupnika s poslovnim nastanom u Uniji.
2. Tiekėjas paveda įgaliotajam atstovui atlikti tiekėjo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis.
2. Dobavljač omogućuje svojem ovlaštenom zastupniku da obavlja zadaće navedene u ovlaštenju koje je dobio od dobavljača.
3. Įgaliotasis atstovas atlieka tiekėjo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis. Gavęs prašymą, jis pateikia rinkos priežiūros institucijoms įgaliojimo kopiją viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų, kurią nurodo kompetentinga institucija. Šio reglamento tikslais įgaliojimu įgaliotajam atstovui suteikiama teisė atlikti šias užduotis:
3. Ovlašteni zastupnik obavlja zadaće navedene u ovlaštenju koje je dobio od dobavljača. On na zahtjev dostavlja primjerak ovlaštenja tijelima za nadzor tržišta na jednom od službenih jezika institucije Unije koji je navelo nadležno tijelo. Za potrebe ove Uredbe ovlaštenjem se ovlaštenom zastupniku daje ovlast da obavlja sljedeće zadaće:
a)
patikrinti, ar parengti 47 straipsnyje nurodyta ES atitikties deklaracija ir 11 straipsnyje nurodyti techniniai dokumentai ir ar tiekėjas atliko tinkamą atitikties vertinimo procedūrą;
(a)
provjerava jesu li sastavljene EU izjava o sukladnosti iz članka 47. i tehnička dokumentacija iz članka 11. i je li dobavljač proveo odgovarajući postupak ocjenjivanja sukladnosti;
b)
10 metų po didelės rizikos DI sistemos pateikimo rinkai arba pradėjimo naudoti dienos saugoti tiekėjo, kuris yra paskyręs įgaliotąjį atstovą, kontaktinius duomenis, 47 straipsnyje nurodytos ES atitikties deklaracijos kopiją, techninius dokumentus, ir, jei taikytina, notifikuotosios įstaigos išduotą sertifikatą, kad juos galėtų patikrinti kompetentingos institucijos arba 74 straipsnio 10 dalyje nurodytos nacionalinės institucijos ar įstaigos;
(b)
nadležnim tijelima te nacionalnim tijelima iz članka 74. stavka 10., tijekom razdoblja od deset godina nakon što je visokorizični UI sustav stavljen na tržište ili u upotrebu, drži na raspolaganju kontaktne podatke dobavljača koji je imenovao ovlaštenog zastupnika, primjerak EU izjave o sukladnosti iz članka 47., tehničku dokumentaciju i, ako je primjenjivo, potvrdu koju je izdalo prijavljeno tijelo;
c)
gavus pagrįstą prašymą, pateikti kompetentingai institucijai visą informaciją ir dokumentus, įskaitant nurodytuosius šios pastraipos b punkte, būtinus siekiant įrodyti, kad didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, be kita ko, suteikti galimybę susipažinti su didelės rizikos DI sistemos automatiškai generuojamais 12 straipsnio 1 dalyje nurodytais žurnalais, jei tik tokie žurnalai yra tiekėjo žinioje;
(c)
nadležnom tijelu na obrazloženi zahtjev dostavlja sve informacije i dokumentaciju, uključujući one iz točke (b) ovog podstavka, koji su potrebni za dokazivanje sukladnosti visokorizičnog UI sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2., što uključuje pristup evidenciji iz članka 12. stavka 1. koju automatski generira visokorizični UI sustav u mjeri u kojoj je takva evidencija pod kontrolom dobavljača;
d)
gavus pagrįstą prašymą, bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis įgyvendinant veiksmus, kurių pastarosios imasi didelės rizikos DI sistemos atžvilgiu, visų pirma siekdamos sumažinti ir sušvelninti didelės rizikos DI sistemų keliamą riziką;
(d)
na obrazloženi zahtjev surađuje s nadležnim tijelima u svim aktivnostima koje ta tijela poduzimaju u vezi s visokorizičnim UI sustavom, posebno kako bi se smanjili i ublažili rizici koje predstavlja visokorizični UI sustav;
e)
kai taikytina, laikytis 49 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų užregistruoti sistemą arba, jei ją užregistruoja pats tiekėjas, užtikrinti, kad VIII priedo A skirsnio 3 punkte pateikta informacija būtų teisinga.
(e)
ako je primjenjivo, ispunjava obveze registracije iz članka 49. stavka 1. ili, ako registraciju provodi sam dobavljač, osigurava točnost informacija iz točke 3. odjeljka A Priloga VIII.
Dėl visų aspektų, susijusių su šio reglamento laikymosi užtikrinimu, pagal įgaliojimą į įgaliotąjį atstovą, be tiekėjo arba vietoj jo, kreipiasi kompetentingos institucijos.
Ovlaštenjem se ovlaštenom zastupniku daje ovlast da mu se, uz dobavljača ili umjesto dobavljaču, obraćaju nadležna tijela u vezi sa svim pitanjima povezanima s osiguravanjem usklađenosti s ovom Uredbom.
4. Įgaliotasis atstovas nutraukia įgaliojimą, jei mano arba turi pagrindo manyti, kad tiekėjo veikla prieštarauja pagal šį reglamentą nustatytoms jo pareigoms. Tokiu atveju jis nedelsdamas informuoja atitinkamą rinkos priežiūros instituciją, taip pat, kai taikytina, atitinkamą notifikuotąją įstaigą, apie įgaliojimo panaikinimą ir jo priežastis.
4. Ovlašteni zastupnik ukida ovlaštenje ako smatra ili ima razloga smatrati da dobavljač postupa protivno svojim obvezama na temelju ove Uredbe. U tom slučaju ovlašteni zastupnik o ukidanju ovlaštenja i razlozima za ukidanje odmah obavješćuje relevantno tijelo za nadzor tržišta i, ako je primjenjivo, relevantno prijavljeno tijelo.
1. Prieš pateikdami rinkai didelės rizikos DI sistemą, importuotojai užtikrina, kad sistema atitiktų šį reglamentą, patikrindami, kad:
1. Prije stavljanja visokorizičnog UI sustava na tržište uvoznici osiguravaju da je sustav sukladan s ovom Uredbom tako da provjere je li:
a)
didelės rizikos DI sistemos tiekėjas būtų atlikęs atitinkamą 43 straipsnyje nurodytą atitikties vertinimo procedūrą;
(a)
dobavljač visokorizičnog UI sustava proveo relevantni postupak ocjenjivanja sukladnosti iz članka 43.;
b)
tiekėjas būtų pagal 11 straipsnį ir IV priedą parengęs techninius dokumentus;
(b)
dobavljač sastavio tehničku dokumentaciju u skladu s člankom 11. i Prilogom IV.;
c)
sistema būtų paženklinta reikiamu CE ženklu ir kartu su ja būtų pateikiamos 47 straipsnyje nurodyta ES atitikties deklaracija ir naudojimo instrukcija;
(c)
sustav označen oznakom CE te jesu li mu priložene EU izjava o sukladnosti iz članka 47. i upute za korištenje;
d)
tiekėjas būtų paskyręs įgaliotąjį atstovą pagal 22 straipsnio 1 dalį.
(d)
dobavljač imenovao ovlaštenog zastupnika u skladu s člankom 22. stavkom 1.
2. Jei importuotojas turi pakankamą priežastį manyti, kad didelės rizikos DI sistema neatitinka šio reglamento reikalavimų, yra suklastota arba su ja pateikiami suklastoti dokumentai, jis nepateikia tos sistemos rinkai tol, kol neužtikrinama jos atitiktis. Jei didelės rizikos sistema kelia riziką, kaip tai suprantama 79 straipsnio 1 dalyje, importuotojas apie tai informuoja DI sistemos tiekėją, įgaliotuosius atstovus ir rinkos priežiūros institucijas.
2. Ako uvoznik ima dovoljno razloga smatrati da visokorizični UI sustav nije sukladan s ovom Uredbom, da je krivotvoren ili da mu je priložena krivotvorena dokumentacija, ne stavlja taj sustav na tržište dok on ne postane sukladan s ovom Uredbom. Ako visokorizični UI sustav predstavlja rizik u smislu članka 79. stavka 1., uvoznik o tome obavješćuje dobavljača sustava, ovlaštene zastupnike i tijela za nadzor tržišta.
3. Importuotojai ant didelės rizikos DI sistemos ir, kai taikytina, ant jos pakuotės arba prie jos pridedamuose dokumentuose nurodo savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą ir adresą, kuriuo su jais galima susisiekti.
3. Uvoznici navode svoje ime, registrirano trgovačko ime ili registrirani žig i adresu za kontakt na visokorizičnom UI sustavu i na njegovoj ambalaži ili u njegovoj popratnoj dokumentaciji, ako je primjenjivo.
4. Kol atsakomybė už didelės rizikos DI sistemą tenka importuotojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos, kai taikytina, nepakenktų jos atitikčiai 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
4. Dok je visokorizični UI sustav pod njihovom odgovornošću uvoznici osiguravaju da uvjeti skladištenja ili prijevoza, ako je primjenjivo, ne ugrožavaju njegovu usklađenost sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2.
5. Importuotojai 10 metų po didelės rizikos DI sistemos pateikimo rinkai arba pradėjimo naudoti dienos saugo notifikuotosios įstaigos išduoto sertifikato, kai taikytina, naudojimo instrukcijos ir 47 straipsnyje nurodyta ES atitikties deklaracijos kopiją.
5. Uvoznici tijekom razdoblja od deset godina nakon što je visokorizični UI sustav stavljen na tržište ili u upotrebu čuvaju primjerak potvrde koju je izdalo prijavljeno tijelo, ako je primjenjivo, uputa za korištenje i EU izjave o sukladnosti iz članka 47.
6. Gavę pagrįstą prašymą importuotojai atitinkamoms kompetentingoms institucijoms joms lengvai suprantama kalba pateikia visą informaciją ir dokumentus, įskaitant nurodytuosius 5 dalyje, būtinus siekiant įrodyti, kad didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Šiuo tikslu jie taip pat užtikrina, kad tos institucijos galėtų susipažinti su techniniais dokumentais.
6. Uvoznici relevantnim nadležnim tijelima na obrazloženi zahtjev dostavljaju sve informacije i dokumentaciju, uključujući informacije i dokumentaciju navedene u stavku 5., koji su potrebni za dokazivanje sukladnosti visokorizičnog UI sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. na jeziku koji ta tijela mogu bez poteškoća razumjeti. U tu svrhu također osiguravaju da se tim tijelima na raspolaganje može staviti tehnička dokumentacija.
7. Importuotojai bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis joms imantis bet kurių veiksmų dėl importuotojų rinkai pateiktos didelės rizikos DI sistemos, visų pirma siekiant sumažinti arba sušvelninti jos keliamą riziką.
7. Uvoznici surađuju s relevantnim nadležnim tijelima u svim mjerama koje ta tijela poduzimaju u vezi s visokorizičnim UI sustavom koji uvoznici stavljaju na tržište, posebno kako bi se smanjili i ublažili rizici koje on predstavlja.
1. Prieš tiekdami didelės rizikos DI sistemą rinkai, platintojai patikrina, ar ji pažymėta reikiamu CE ženklu, ar kartu su ja pateikiama 47 straipsnyje nurodyta ES atitikties deklaracijos kopija ir naudojimo instrukcija ir ar tos sistemos tiekėjas ir importuotojas, jei taikytina, įvykdė savo atitinkamas 16 straipsnio b ir c punktuose ir 23 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas.
1. Prije stavljanja visokorizičnog UI sustava na raspolaganje na tržištu distributeri provjeravaju ima li on potrebnu oznaku CE, jesu li mu priloženi primjerak EU izjave o sukladnosti iz članka 47. i upute za korištenje te jesu li dobavljač i uvoznik tog sustava, ovisno o slučaju, ispunili svoje obveze utvrđene u članku 16. točkama (b) i (c) i članku 23. stavku 3.
2. Jei platintojas, remdamasis turima informacija, mano arba turi pagrindo manyti, kad didelės rizikos DI sistema neatitinka 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų, jis netiekia tos sistemos rinkai tol, kol neužtikrinama jos atitiktis tiems reikalavimams. Be to, jei didelės rizikos DI sistema kelia riziką, kaip tai suprantama 79 straipsnio 1 dalyje, platintojas apie tai informuoja atitinkamai sistemos tiekėją arba importuotoją.
2. Ako distributer na temelju informacija kojima raspolaže smatra ili ima razloga smatrati da visokorizični UI sustav nije sukladan sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2., ne stavlja visokorizični UI sustav na tržište dok sustav ne postane sukladan s tim zahtjevima. Osim toga, ako visokorizični UI sustav predstavlja rizik u smislu članka 79. stavka 1., distributer o tome obavješćuje dobavljača ili uvoznika tog sustava, ovisno o slučaju.
3. Kol atsakomybė už didelės rizikos DI sistemą tenka platintojams, jie užtikrina, kad laikymo ar transportavimo sąlygos, jei taikytina, nepakenktų tos sistemos atitikčiai 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams.
3. Dok je visokorizični UI sustav pod njihovom odgovornošću, distributeri osiguravaju da uvjeti skladištenja ili prijevoza, ako je primjenjivo, ne ugrožavaju njegovu usklađenost sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2.
4. Platintojas, kuris, remdamasis turima informacija, mano arba turi pagrindo manyti, kad rinkai jo tiekiama didelės rizikos DI sistema neatitinka 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų, imasi taisomųjų veiksmų, reikalingų siekiant užtikrinti tos sistemos atitiktį tiems reikalavimams, ją pašalinti iš rinkos arba atšaukti, arba užtikrina, kad tų taisomųjų veiksmų imtųsi atitinkamai tiekėjas, importuotojas arba atitinkamas veiklos vykdytojas. Jei didelės rizikos DI sistema kelia riziką, kaip tai suprantama 79 straipsnio 1 dalyje, platintojas nedelsdamas apie tai praneša sistemos tiekėjui arba importuotojui ir už atitinkamas didelės rizikos DI sistemas kompetentingoms institucijoms ir pateikia išsamią informaciją, visų pirma apie neatitiktį ir taisomuosius veiksmus, kurių imtasi.
4. Ako distributer na temelju informacija kojima raspolaže smatra ili ima razloga smatrati da visokorizični UI sustav koji je stavio na raspolaganje na tržištu nije sukladan sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2., poduzima korektivne mjere potrebne kako bi postigao sukladnost dotičnog sustava s tim zahtjevima, povukao ga ili opozvao ili, osigurava da te korektivne mjere poduzme, prema potrebi, dobavljač, uvoznik ili drugi relevantni operater. Ako visokorizični UI sustav predstavlja rizik u smislu članka 79. stavka 1., distributer o tome odmah obavješćuje dobavljača ili uvoznika sustava i tijela nadležna za dotični visokorizični UI sustav, navodeći pojedinosti, osobito o neusklađenosti i poduzetim korektivnim mjerama.
5. Gavę pagrįstą atitinkamos kompetentingos institucijos prašymą, didelės rizikos DI sistemos platintojai jai pateikia visą informaciją ir dokumentus, susijusius su savo veiksmais pagal 1–4 dalis, kurie būtini siekiant įrodyti, kad ta sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
5. Distributeri visokorizičnog UI sustava relevantnom nadležnom tijelu na obrazloženi zahtjev tog tijela dostavljaju sve informacije i dokumentaciju o svim njihovim mjerama na temelju stavaka od 1. do 4. koje su potrebne za dokazivanje sukladnosti tog sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2.
6. Platintojai bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis joms imantis bet kurių veiksmų dėl rinkai platintojų pateiktos didelės rizikos DI sistemos, visų pirma siekiant sumažinti arba sušvelninti jos keliamą riziką.
6. Distributeri surađuju s relevantnim nadležnim tijelima u svim mjerama koje ta tijela poduzimaju u vezi s visokorizičnim UI sustavom koji su distributeri stavili na raspolaganje na tržištu, posebno kako bi se smanjili ili ublažili rizici koje on predstavlja.
DI vertės grandinės dalyvių atsakomybė
Odgovornosti duž vrijednosnog lanca umjetne inteligencije
1. Šio reglamento tikslais platintojas, importuotojas, diegėjas ar kita trečioji šalis laikomi didelės rizikos DI sistemos tiekėjais ir turi vykdyti 16 straipsnyje nustatytas tiekėjo pareigas bet kuriomis iš šių aplinkybių:
1. Svi distributeri, uvoznici, subjekti koji uvode sustav ili ostale treće strane smatraju se dobavljačima visokorizičnog UI sustava za potrebe ove Uredbe i podliježu obvezama dobavljača iz članka 16. u bilo kojoj od sljedećih okolnosti:
a)
jei jie nurodo savo pavadinimą ar prekių ženklą ant rinkai jau pateiktos ar pradėtos naudoti didelės rizikos DI sistemos, nedarant poveikio sutartiniams susitarimams, kuriais nustatyta, kad pareigos paskirstomos kitaip;
(a)
ako stave svoje ime ili žig na visokorizični UI sustav koji je već stavljen na tržište ili u upotrebu, ne dovodeći u pitanje ugovorne aranžmane u kojima je utvrđena drukčija raspodjela obveza;
b)
jei jie atlieka esminį didelės rizikos DI sistemos, kuri jau buvo pateikta rinkai arba jau buvo pradėta naudoti, pakeitimą taip, kad ji išlieka didelės rizikos DI sistema pagal 6 straipsnį;
(b)
ako znatno izmijene visokorizični UI sustav koji je već stavljen na tržište ili u upotrebu i to na takav način da i dalje ostane visokorizični UI sustav na temelju članka 6.;
c)
jei jie pakeičia DI sistemos, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemą, kuri nebuvo priskirta didelės rizikos DI sistemoms ir jau buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti, numatytąją paskirtį taip, kad atitinkama DI sistema tampa didelės rizikos DI sistema pagal 6 straipsnį.
(c)
ako izmijene namjenu UI sustava, uključujući UI sustav opće namjene, koji nije klasificiran kao visokorizičan i već je stavljen na tržište ili u upotrebu i to na takav način da dotični UI sustav postane visokorizični UI sustav u skladu s člankom 6.;
2. Atsiradus bet kuriai iš 1 dalyje nurodytų aplinkybių, DI sistemą iš pradžių rinkai pateikęs arba pradėjęs naudoti tiekėjas nustojamas laikyti tos konkrečios DI sistemos tiekėju šio reglamento taikymo tikslais. Tas pirminis tiekėjas glaudžiai bendradarbiauja su naujais tiekėjais ir pateikia būtiną informaciją bei suteikia pagrįstai tikėtiną techninę prieigą ir kitą pagalbą, kurių reikia šiame reglamente nustatytoms pareigoms vykdyti, visų pirma kiek tai susiję su didelės rizikos DI sistemų atitikties vertinimo reikalavimų laikymusi. Ši dalis netaikoma tais atvejais, kai pirminis tiekėjas yra aiškiai nurodęs, kad jo DI sistema negali būti pakeista į didelės rizikos DI sistemą ir kad dėl šios priežasties jos atžvilgiu netaikoma pareiga perduoti dokumentus.
2. Ako nastupe okolnosti iz stavka 1., dobavljač koji je prvobitno stavio UI sustav na tržište ili u upotrebu više se ne smatra dobavljačem tog konkretnog UI sustava za potrebe ove Uredbe. Taj početni dobavljač blisko surađuje s novim dobavljačima te stavlja na raspolaganje potrebne informacije i pruža razumno očekivani tehnički pristup i drugu pomoć koji su potrebni za ispunjavanje obveza utvrđenih u ovoj Uredbi, posebno u pogledu poštovanja ocjenjivanja sukladnosti visokorizičnih UI sustava. Ovaj se stavak ne primjenjuje u slučajevima u kojima je početni dobavljač jasno naveo da se njegov UI sustav ne smije promijeniti u visokorizični UI sustav i stoga nije obuhvaćen obvezom predaje dokumentacije.
3. Didelės rizikos DI sistemų, kurios yra gaminių, kuriems taikomi I priedo A skirsnyje išvardyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, saugos komponentai, atveju didelės rizikos DI sistemos tiekėju laikomas gaminio gamintojas ir jam taikomos 16 straipsnyje numatytos pareigos, jei yra kuri nors iš šių aplinkybių:
3. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima koji su sigurnosna komponenta proizvoda obuhvaćenih zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u odjeljku A Priloga I., proizvođač proizvoda smatra se dobavljačem visokorizičnog UI sustava i podliježe obvezama iz članka 16. u bilo kojoj od sljedećih okolnosti:
a)
didelės rizikos DI sistema pateikiama rinkai kartu su gaminiu, naudojant gaminio gamintojo pavadinimą ar prekių ženklą;
(a)
visokorizični UI sustav stavljen je na tržište zajedno s dotičnim proizvodom pod imenom ili žigom proizvođača proizvoda;
b)
didelės rizikos DI sistema pradedama naudoti su gaminio gamintojo pavadinimu arba prekių ženklu po to, kai gaminys pateikiamas rinkai.
(b)
visokorizični UI sustav stavljen je u upotrebu pod imenom ili žigom proizvođača proizvoda nakon što je proizvod stavljen na tržište.
4. Didelės rizikos DI sistemos tiekėjas ir trečioji šalis, tiekianti DI sistemą, priemones, paslaugas, komponentus ar procesus, kurie naudojami didelės rizikos DI sistemoje arba yra į ją integruoti, raštu sudarytoje sutartyje išsamiai apibūdina būtiną informaciją, pajėgumus, techninę prieigą ir kitą pagalbą, grindžiamus visuotinai pripažintais pažangiausiais metodais, kad didelės rizikos DI sistemos tiekėjas galėtų visapusiškai laikytis šiame reglamente nustatytų pareigų. Ši dalis netaikoma trečiosioms šalims, pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją teikiančioms viešai prieinamas priemones, paslaugas, procesus ar komponentus, išskyrus bendrosios paskirties DI modelius.
4. Dobavljač visokorizičnog UI sustava i treća strana koja isporučuje UI sustav, alate, usluge, komponente ili procese koji se upotrebljavaju u visokorizičnom UI sustavu ili su u njega integrirani, pisanim dogovorom utvrđuju informacije, mogućnosti, tehnički pristup i drugu pomoć na temelju općepriznatih najnovijih dostignuća koji su potrebni kako bi dobavljač visokorizičnog UI sustava mogao u potpunosti ispuniti obveze utvrđene u ovoj Uredbi. Ovaj se stavak ne primjenjuje na treće strane koje stavljaju na raspolaganje javnosti alate, usluge, procese ili komponente, osim UI modelâ opće namjene, na temelju besplatne licencije za softver otvorenog koda.
DI tarnyba gali parengti ir rekomenduoti neprivalomas pavyzdines sutarčių tarp didelės rizikos DI sistemų tiekėjų ir trečiųjų šalių, tiekiančių priemones, paslaugas, komponentus ar procesus, kurie naudojami didelės rizikos DI sistemoms arba yra į jas integruoti, sąlygas. Rengdama tas neprivalomas pavyzdines sąlygas, DI tarnyba atsižvelgia į galimus sutartinius reikalavimus, taikomus konkretiems sektoriams ar verslo atvejams. Neprivalomos sąlygos paskelbiamos ir turi būti nemokamai prieinamos lengvai naudojamu elektroniniu formatu.
Ured za umjetnu inteligenciju može razviti i preporučiti dobrovoljne modele uvjeta za ugovore između dobavljačâ visokorizičnih UI sustava i trećih strana koji isporučuju alate, usluge, komponente ili procese koji se upotrebljavaju u visokorizičnim UI sustavima ili su u njih integrirani. Pri izradi tih dobrovoljnih modela uvjeta Ured za umjetnu inteligenciju uzima u obzir moguće ugovorne zahtjeve primjenjive u određenim sektorima ili poslovnim slučajevima. Dobrovoljni modeli uvjeta objavljuju se i besplatno su dostupni u lako upotrebljivom elektroničkom obliku.
5. 2 ir 3 dalimis nedaromas poveikis būtinybei laikytis intelektinės nuosavybės teisių, konfidencialios verslo informacijos ir komercinių paslapčių bei jas apsaugoti pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.
5. Stavcima 2. i 3. ne dovodi se u pitanje potreba za poštovanjem i zaštitom prava intelektualnog vlasništva, povjerljivih poslovnih informacija i poslovnih tajni u skladu s pravom Unije i nacionalnim pravom.
Didelės rizikos DI sistemų diegėjų pareigos
Obveze subjekata koji uvode visokorizične UI sustave
1. Didelės rizikos DI sistemų diegėjai imasi tinkamų techninių ir organizacinių priemonių užtikrinti, kad jie tokias sistemas naudotų laikydamiesi kartu su jomis pateiktos naudojimo instrukcijos ir vadovaudamiesi 3–6 dalių nuostatomis.
1. Subjekti koji uvode visokorizične UI sustave poduzimaju odgovarajuće tehničke i organizacijske mjere kako bi osigurali da upotrebljavaju takve sustave u skladu s uputama za korištenje priloženima sustavima na temelju stavaka 3. i 6.
2. Įgyvendinti žmogaus atliekamą priežiūrą diegėjai paveda fiziniams asmenims, kurie turi reikiamą kompetenciją, kvalifikaciją ir įgaliojimus tai daryti ir kuriems teikiama būtina parama.
2. Subjekti koji uvode sustav dodjeljuju zadaću ljudskog nadzora fizičkim osobama koje imaju potrebne kompetencije, osposobljenost i ovlasti, te im pružaju potrebnu potporu.
3. 1 ir 2 dalyse nustatytos pareigos nedaro poveikio kitoms diegėjų pareigoms pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę ir diegėjų laisvei savo nuožiūra organizuoti savo išteklius ir veiklą siekiant taikyti tiekėjo nurodytas žmogaus vykdomos priežiūros priemones.
3. Obvezama utvrđenima u stavcima 1. i 2. ne dovode se u pitanje druge obveze subjekta koji uvodi sustav na temelju prava Unije ili nacionalnog prava ni sloboda subjekta koji uvodi sustav da organizira svoje resurse i aktivnosti u svrhu provedbe mjera ljudskog nadzora koje je naveo dobavljač.
4. Nedarant poveikio 1 ir 2 dalims, tiek, kiek diegėjas kontroliuoja įvesties duomenis, jis užtikrina, kad tie įvesties duomenys būtų aktualūs ir pakankamai reprezentatyvūs atsižvelgiant į numatytąją didelės rizikos DI sistemos paskirtį.
4. Ne dovodeći u pitanje stavke 1. i 2., subjekt koji uvodi sustav osigurava, u mjeri u kojoj ima kontrolu nad ulaznim podacima, da su ulazni podaci relevantni i dovoljno reprezentativni s obzirom na namjenu visokorizičnog UI sustava.
5. Diegėjai stebi didelės rizikos DI sistemos veikimą, atsižvelgdami į jos naudojimo instrukciją ir, kai aktualu, informuoja tiekėjus pagal 72 straipsnį. Jei diegėjai turi pagrindo manyti, kad pagal naudojimo instrukciją naudojama DI didelės rizikos sistema gali kelti DI sistemos riziką, kaip tai suprantama 79 straipsnio 1 dalyje, jie nepagrįstai nedelsdami apie tai informuoja tiekėją arba platintoją ir atitinkamą rinkos priežiūros instituciją bei sustabdo tos sistemos naudojimą. Jei diegėjai nustato rimtą incidentą, jie taip pat nedelsdami apie tą incidentą pirma informuoja tiekėją, o tada importuotoją arba platintoją ir atitinkamas rinkos priežiūros institucijas. Jei diegėjas negali susisiekti su tiekėju, mutatis mutandis taikomas 73 straipsnis. Ši pareiga netaikoma DI sistemos diegėjų, kurie yra teisėsaugos institucijos, neskelbtiniems operatyviniams duomenims.
5. Subjekti koji uvode sustav prate rad visokorizičnog UI sustava u skladu s uputama za korištenje i prema potrebi obavješćuju dobavljače u skladu s člankom 72. Ako subjekti koji uvode sustav imaju razloga smatrati da korištenje visokorizičnog UI sustava u skladu s uputama može dovesti do toga da UI sustav predstavlja rizik u smislu članka 79. stavka 1., o tome bez nepotrebne odgode obavješćuju dobavljača ili distributera i relevantno tijelo za nadzor tržišta te suspendiraju korištenje tog sustava. Ako subjekti koji uvode sustav utvrde ozbiljan incident, o tom incidentu odmah obavješćuju prvo dobavljača, a zatim uvoznika ili distributera i relevantna tijela za nadzor tržišta. Ako subjekt koji uvodi sustav ne može stupiti u kontakt s dobavljačem, članak 73. primjenjuje se mutatis mutandis. Ova obveza ne obuhvaća osjetljive operativne podatke subjekata koji uvode UI sustave koji su tijela kaznenog progona.
Jei diegėjai yra finansų įstaigos, kurioms taikomi su vidaus valdymu, tvarka ar procesais susiję reikalavimai pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus, pirmoje pastraipoje nustatyta stebėsenos pareiga laikoma įvykdyta, jei laikomasi atitinkamuose finansinių paslaugų teisės aktuose nustatytų taisyklių dėl vidaus valdymo priemonių, procesų ir mechanizmų.
Kad je riječ o subjektima koji uvode sustav, a koji su financijske institucije na koje se primjenjuju zahtjevi u pogledu njihova unutarnjeg upravljanja, njihovih aranžmana ili njihovih postupaka na temelju prava Unije o financijskim uslugama, obveza praćenja utvrđena u prvom podstavku smatra se ispunjenom ako se poštuju pravila o aranžmanima, procesima i mehanizmima unutarnjeg upravljanja na temelju relevantnog prava o financijskim uslugama.
6. Didelės rizikos DI sistemos diegėjai saugo tos didelės rizikos DI sistemos automatiškai generuojamus žurnalus, jei tokie žurnalai yra jo žinioje, laikotarpį, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į numatytąją didelės rizikos DI sistemos paskirtį, ir ne trumpiau kaip šešis mėnesius, nebent taikytinuose Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose, visų pirma Sąjungos teisės aktuose dėl asmens duomenų apsaugos, numatyta kitaip.
6. Subjekti koji uvode visokorizične UI sustave čuvaju evidenciju koju automatski generira taj visokorizični UI sustav u mjeri u kojoj je takva evidencija pod njihovom kontrolom, tijekom razdoblja koje je primjereno namjeni visokorizičnog UI sustava, a najmanje šest mjeseci, osim ako je drukčije predviđeno u primjenjivom pravu Unije ili nacionalnom pravu, a posebno u pravu Unije o zaštiti osobnih podataka.
Diegėjai, kurie yra finansų įstaigos, kurioms pagal Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus taikomi su vidaus valdymu, tvarka ar procesais susiję reikalavimai, žurnalus saugo kartu su dokumentais, saugomais pagal atitinkamus Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktus.
Subjekti koji uvode sustav, a koji su financijske institucije na koje se primjenjuju zahtjevi u pogledu njihova unutarnjeg upravljanja, njihovih aranžmana ili njihovih procesa na temelju prava Unije o financijskim uslugama čuvaju evidenciju u sklopu dokumentacije koja se čuva na temelju relevantnog prava Unije o financijskim uslugama.
7. Prieš pradėdami naudoti arba prieš naudodami didelės rizikos DI sistemą darbo vietoje, diegėjai darbdaviai informuoja darbuotojų atstovus ir darbuotojus, kurie bus paveikti, kad jų atžvilgiu bus naudojama didelės rizikos DI sistema. Ši informacija teikiama, kai taikytina, laikantis taisyklių ir procedūrų pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus ir praktiką dėl darbuotojų ir jų atstovų informavimo.
7. Prije stavljanja u upotrebu ili korištenja visokorizičnog UI sustava na radnom mjestu subjekti koji uvode visokorizični UI sustav, a koji su poslodavci, obavješćuju predstavnike radnika i radnike na koje se to odnosi da će podlijegati upotrebi visokorizičnog UI sustava. Te se informacije pružaju, ako je primjenjivo, u skladu s pravilima i postupcima utvrđenima u pravu Unije i nacionalnom pravu te praksom o informiranju radnika i njihovih predstavnika.
8. Didelės rizikos DI sistemų diegėjai, kurie yra viešojo sektoriaus institucijos arba Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, vykdo 49 straipsnyje nurodytas registravimo pareigas. Nustatę, kad didelės rizikos DI sistema, kurią jie ketina naudoti, nėra įregistruota 71 straipsnyje nurodytoje ES duomenų bazėje, tokie diegėjai tos sistemos nenaudoja ir apie tai informuoja tiekėją arba platintoją.
8. Subjekti koji uvode visokorizične UI sustave koji su javna tijela ili institucije, tijela, uredi ili agencije Unije moraju ispunjavati obveze registracije iz članka 49. Ako takvi subjekti koji uvode sustav utvrde da visokorizični UI sustav koji namjeravaju upotrebljavati nije registriran u bazi podataka EU-a iz članka 71., taj sustav ne upotrebljavaju i o tome obavješćuju dobavljača ili distributera.
9. Kad įvykdytų Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnyje arba Direktyvos (ES) 2016/680 27 straipsnyje nustatytą pareigą atlikti poveikio duomenų apsaugai vertinimą, didelės rizikos DI sistemų diegėjai, kai taikytina, naudojasi pagal šio reglamento 13 straipsnį pateikta informacija.
9. Ako je primjenjivo, subjekti koji uvode visokorizične UI sustave služe se informacijama iz članka 13. ove Uredbe da bi ispunili svoju obvezu provedbe procjene učinka na zaštitu podataka iz članka 35. Uredbe (EU) 2016/679 ili članka 27. Direktive (EU) 2016/680.
10. Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2016/680, kai vykdomas tyrimas siekiant surasti konkretų asmenį, kuris įtariamas įvykdžius nusikalstamą veiką arba kuriam už tokią veiką yra paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis, didelės rizikos DI sistemos, skirtos netikralaikiam nuotoliniam biometriniam tapatybės nustatymui, diegėjas ex ante arba nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 48 valandas paprašo teisminės institucijos arba administracinės institucijos, kurios sprendimai yra privalomi ir jiems taikoma teisminė peržiūra, leidimo naudoti tą sistemą, išskyrus atvejus, kai ji naudojama pradiniam galimo įtariamojo tapatybės nustatymui remiantis tiesiogiai su nusikalstama veika susijusiais objektyviais ir patikrinamais faktais. Kiekvienas naudojimas negali viršyti to, kas tikrai būtina konkrečiai nusikalstamai veikai ištirti.
10. Ne dovodeći u pitanje Direktivu (EU) 2016/680, u okviru istrage radi ciljane potrage za osobom osumnjičenom ili osuđenom za počinjenje kaznenog djela, subjekt koji uvodi visokorizični UI sustav za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju od pravosudnog ili upravnog tijela čija je odluka obvezujuća i podliježe sudskom preispitivanju traži, ex ante ili bez nepotrebne odgode, a najkasnije u roku od 48 sati odobrenje za upotrebu tog sustava osim ako se on upotrebljava za početnu identifikaciju potencijalnog osumnjičenika na temelju objektivnih i provjerljivih činjenica izravno povezanih s kaznenim djelom. Svaka upotreba mora biti ograničena na ono što je nužno za istragu određenog kaznenog djela.
Jei atsisakoma išduoti pagal pirmą pastraipą prašomą išduoti leidimą, su tuo prašomu leidimu susijęs netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemos naudojimas nedelsiant nutraukiamas, o asmens duomenys, susiję su didelės rizikos DI sistemos naudojimu, kuriam prašyta suteikti leidimą, ištrinami.
Ako je odobrenje zatraženo na temelju prvog podstavka odbijeno, upotreba sustava za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju povezanog s tim zatraženim odobrenjem smjesta se zaustavlja te se brišu osobni podaci povezani s upotrebom visokorizičnog UI sustava za koji je zatraženo odobrenje.
Tokia netikralaikiam nuotoliniam biometriniam tapatybės nustatymui skirta didelės rizikos DI sistema jokiu būdu teisėsaugos tikslais negali būti naudojama netikslingai, be jokios sąsajos su nusikalstama veika, baudžiamuoju procesu, tikra ir esama arba tikra ir numatoma nusikalstamos veikos grėsme, arba konkretaus dingusio asmens paieškai. Turi būti užtikrinama, kad remdamosi vien tokių netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų išvediniais teisėsaugos institucijos negalėtų priimti jokio sprendimo, kuris sukeltų asmeniui nepalankų teisinį poveikį.
Takav visokorizični UI sustav za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju ni u kojem se slučaju ne smije upotrebljavati u svrhu kaznenog progona na neciljani način, bez ikakve poveznice s kaznenim djelom, kaznenim postupkom, stvarnom i prisutnom ili stvarnom i predvidljivom prijetnjom kaznenog djela ili potragom za određenom nestalom osobom. Mora se osigurati da tijela kaznenog progona ne mogu donositi odluke koje proizvode negativan pravni učinak na osobu isključivo na temelju izlaznih podataka takvih sustava za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju.
Šia pastraipa nedaromas poveikis Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsniui ir Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsniui biometrinių duomenų tvarkymo atžvilgiu.
Ovim se stavkom ne dovode u pitanje članak 9. Uredbe (EU) 2016/679 i članak 10. Direktive (EU) 2016/680 kad je riječ o obradi biometrijskih podataka.
Neatsižvelgiant į tikslą ar diegėją, kiekvienas tokios didelės rizikos DI sistemos panaudojimas yra užfiksuojamas atitinkamos policijos bylos dokumente ir su tokiu dokumentu leidžiama susipažinti atitinkamai rinkos priežiūros institucijai ir nacionalinei duomenų apsaugos institucijai, gavus pastarųjų prašymą, užtikrinant, kad nebūtų atskleidžiami su teisėsauga susiję neskelbtini operatyviniai duomenys. Šia pastraipa nedaromas poveikis įgaliojimams, kurie Direktyva (ES) 2016/680 yra suteikti priežiūros institucijoms.
Neovisno o namjeni ili subjektu koji uvodi sustav, svaka upotreba takvih visokorizičnih UI sustava dokumentira se u relevantnom policijskom spisu i na zahtjev se stavlja na raspolaganje relevantnom tijelu za nadzor tržišta i nacionalnom tijelu za zaštitu podataka, isključujući otkrivanje osjetljivih operativnih podataka povezanih s kaznenim progonom. Ovim se podstavkom ne dovode u pitanje ovlasti dodijeljene nadzornim tijelima Direktivom (EU) 2016/680.
Diegėjai atitinkamoms rinkos priežiūros institucijoms ir nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms teikia metines ataskaitas apie netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimą, bet neatskleidžia su teisėsauga susiję neskelbtini operatyviniai duomenys. Gali būti parengiama jungtinė ataskaita, apimanti daugiau nei vieną diegėjo sistemą.
Subjekti koji uvode sustav podnose godišnja izvješća relevantnim tijelima za nadzor tržišta i nacionalnim tijelima za zaštitu podataka o svojoj upotrebi sustavâ za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju, isključujući otkrivanje osjetljivih operativnih podataka povezanih s kaznenim progonom. Izvješća mogu biti skupna kako bi obuhvatila više od jednog uvođenja.
Valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės, gali priimti griežtesnius teisės aktus dėl netikralaikio nuotolinio biometrinio tapatybės nustatymo sistemų naudojimo.
Države članice mogu, u skladu s pravom Unije, uvesti restriktivnije propise o upotrebi sustavâ za naknadnu daljinsku biometrijsku identifikaciju.
11. Nedarant poveikio šio reglamento 50 straipsniui, III priede nurodytų didelės rizikos DI sistemų diegėjai, kurie priima su fiziniais asmenimis susijusius sprendimus arba padeda juos priimti, informuoja fizinius asmenis, kad jų atžvilgiu naudojama didelės rizikos DI sistema. Didelės rizikos DI sistemas naudojant teisėsaugos tikslais, taikomas Direktyvos (ES) 2016/680 13 straipsnis.
11. Ne dovodeći u pitanje članak 50. ove Uredbe, subjekti koji uvode visokorizične UI sustave iz Priloga III. koji donose odluke ili pomažu u donošenju odluka povezanih s fizičkim osobama obavješćuju fizičke osobe o tome da podliježu upotrebi visokorizičnog UI sustava. Na visokorizične UI sustave koji se upotrebljavaju u svrhu kaznenog progona primjenjuje se članak 13. Direktive (EU) 2016/680.
12. Diegėjai bendradarbiauja su atitinkamomis kompetentingomis institucijomis dėl visų veiksmų, kurių tos institucijos imasi didelės rizikos DI sistemos atžvilgiu, kad įgyvendintų šį reglamentą.
12. Subjekti koji uvode sustav surađuju s relevantnim nadležnim tijelima u svim mjerama koje ta tijela poduzimaju u vezi s visokorizičnim UI sustavom radi provedbe ove Uredbe.
Didelės rizikos DI sistemų poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas
Procjena učinka visokorizičnih UI sustava na temeljna prava
1. Prieš diegdami 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą didelės rizikos DI sistemą, išskyrus didelės rizikos DI sistemas, skirtas naudoti III priedo 2 punkte nurodytoje srityje, diegėjai, kurie yra viešosios teisės reglamentuojamos įstaigos arba yra viešąsias paslaugas teikiantys privatūs subjektai, ir didelės rizikos DI sistemų, nurodytų III priedo 5 punkto b ir c papunkčiuose, diegėjai atlieka poveikio pagrindinėms teisėms, kurį gali turėti tokios sistemos naudojimas, vertinimą. Tuo tikslu diegėjai atlieka vertinimą, kurį sudaro šie elementai:
1. Prije uvođenja visokorizičnog UI sustava iz članka 6. stavka 2., uz iznimku visokorizičnih UI sustava namijenjenih za upotrebu u području navedenom u točki 2. Priloga III., subjekti koji uvode sustav koji su javnopravna tijela ili su privatni subjekti koji pružaju javne usluge i subjekti koji uvode visokorizične UI sustave iz točke 5. podtočaka (b) i (c) Priloga III. provode procjenu učinka koji upotreba takvog sustava može imati na temeljna prava. U tu svrhu subjekti koji uvode sustav provode procjenu koja sadržava:
a)
diegėjo procesų, kuriuose didelės rizikos DI sistema bus naudojama pagal numatytąją paskirtį, aprašymas;
(a)
opis procesa subjekta koji uvodi sustav u kojima će se visokorizični UI sustav upotrebljavati u skladu sa svojom namjenom;
b)
aprašymas, kokį laikotarpį ir kaip dažnai kiekviena didelės rizikos DI sistema yra skirta naudoti;
(b)
opis razdoblja i učestalosti namjeravane upotrebe svakog visokorizičnog UI sustava;
c)
fizinių asmenų kategorijos ir grupės, kurias gali paveikti jos naudojimas konkrečiame kontekste;
(c)
kategorije fizičkih osoba i skupina na koje će vjerojatno utjecati upotreba sustava u konkretnom kontekstu;
d)
konkreti rizika, kad bus padaryta žala, kuri gali turėti poveikį pagal šios dalies c punktą nustatytoms fizinių asmenų kategorijoms ar asmenų grupėms, atsižvelgiant į tiekėjo pagal 13 straipsnį pateiktą informaciją;
(d)
specifične rizike od štete koji će vjerojatno utjecati na kategorije fizičkih osoba ili skupine osoba identificirane u skladu s točkom (c) ovog stavka, uzimajući u obzir informacije koje je dostavio dobavljač u skladu s člankom 13.;
e)
žmogaus vykdomos priežiūros priemonių, kaip nurodyta naudojimo instrukcijoje, įgyvendinimo aprašymas;
(e)
opis provedbe mjera ljudskog nadzora u skladu s uputama za korištenje;
f)
priemonės, kurių reikia imtis, jei tokia rizika pasireiškia, įskaitant vidaus valdymo priemones ir skundų nagrinėjimo mechanizmus.
(f)
mjere koje se moraju poduzeti u slučaju materijalizacije tih rizika, uključujući aranžmane za unutarnje upravljanje i mehanizme za podnošenje pritužbi.
2. 1 dalyje nustatyta pareiga taikoma naudojant didelės rizikos DI sistemą pirmą kartą. Panašiais atvejais diegėjas gali remtis anksčiau atliktais poveikio pagrindinėms teisėms vertinimais arba esamais tiekėjo atliktais poveikio vertinimais. Jei diegėjui naudojant didelės rizikos DI sistemą jis mano, kad kuris nors iš 1 dalyje išvardytų elementų pasikeitė arba nebeatspindi padėties, diegėjas imasi būtinų veiksmų informacijai atnaujinti.
2. Obveza utvrđene u stavku 1. primjenjuje se na prvu upotrebu visokorizičnog UI sustava. Subjekt koji uvodi sustav može se u sličnim slučajevima osloniti na prethodno provedene procjene učinka na temeljna prava ili postojeću procjenu učinka koju je proveo dobavljač. Ako tijekom upotrebe visokorizičnog UI sustava subjekt koji uvodi sustav smatra da se neki od elemenata iz stavka 1. promijenio ili da nije ažuriran, subjekt koji uvodi sustav poduzima potrebne korake za ažuriranje informacija.
3. Atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą, diegėjas praneša rinkos priežiūros institucijai jo rezultatus, kartu su pranešimu pateikdamas užpildytą šio straipsnio 5 dalyje nurodytą šabloną. 46 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju diegėjai gali būti atleisti nuo tos pareigos pranešti.
3. Nakon provedbe procjene iz stavka 1. ovog članka subjekt koji uvodi sustav obavješćuje tijelo za nadzor tržišta o njezinim rezultatima, podnošenjem ispunjenog predloška iz stavka 5. ovog članka u okviru obavijesti. U slučaju iz članka 46. stavka 1. subjekti koji uvode sustav mogu biti izuzeti od te obveze obavješćivanja.
4. Jei atlikus poveikio duomenų apsaugai vertinimą pagal Reglamento (ES) 2016/679 35 straipsnį arba Direktyvos (ES) 2016/680 27 straipsnį jau laikomasi kurios nors iš šiame straipsnyje nustatytų pareigų, tas poveikio duomenų apsaugai vertinimas papildomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytu poveikio pagrindinėms teisėms vertinimu.
4. Ako je bilo koja od obveza utvrđenih u ovom članku već ispunjena procjenom učinka na zaštitu podataka provedenom na temelju članka 35. Uredbe (EU) 2016/679 ili članka 27. Direktive (EU) 2016/680, procjena učinka na temeljna prava iz stavka 1. ovog članka dopunjuje tu procjenu učinka na zaštitu podataka.
5. DI tarnyba parengia klausimyno šabloną, be kita ko, naudodama automatizuotą priemonę, kad diegėjams būtų sudarytos sąlygos paprasčiau vykdyti savo pareigas pagal šį straipsnį.
5. Ured za umjetnu inteligenciju izrađuje predložak upitnika, među ostalim s pomoću automatiziranog alata, kako bi se subjektima koji uvode sustav olakšalo da na pojednostavnjen način ispune svoje obveze iz ovog članka.
Notifikuojančiosios institucijos
Tijela koja provode prijavljivanje
1. Kiekviena valstybė narė paskiria arba įsteigia bent vieną notifikuojančiąją instituciją, atsakingą už reikiamų atitikties vertinimo įstaigų vertinimo, paskyrimo, notifikavimo ir stebėjimo procedūrų nustatymą ir vykdymą. Tos procedūros rengiamos bendradarbiaujant visų valstybių narių notifikuojančiosioms institucijoms.
1. Svaka država članica imenuje ili osniva barem jedno tijelo koje provodi prijavljivanje, koje je odgovorno za utvrđivanje i provedbu postupaka potrebnih za ocjenjivanje, imenovanje, prijavljivanje i praćenje tijelâ za ocjenjivanje sukladnosti. Te postupke u suradnji razvijaju tijela koja provode prijavljivanje iz svih država članica.
2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad 1 dalyje nurodytą vertinimą ir stebėseną turi vykdyti nacionalinė akreditacijos įstaiga, kaip tai suprantama Reglamente (EB) Nr. 765/2008, laikantis to reglamento nuostatų.
2. Države članice mogu odlučiti da ocjenjivanje i praćenje iz stavka 1. provodi nacionalno akreditacijsko tijelo u smislu Uredbe (EZ) br. 765/2008 i u skladu s tom uredbom.
3. Notifikuojančiosios institucijos įsteigiamos, jų veikla organizuojama ir vykdoma taip, kad nekiltų jokių interesų konfliktų su atitikties vertinimo įstaigomis ir būtų užtikrintas jų veiklos objektyvumas ir nešališkumas.
3. Tijela koja provode prijavljivanje osnivaju se, organiziraju i rade na takav način da ne dolazi do sukoba interesa s tijelima za ocjenjivanje sukladnosti te da su zajamčene objektivnost i nepristranost njihovih aktivnosti.
4. Notifikuojančiųjų institucijų veikla organizuojama taip, kad su atitikties vertinimo įstaigų notifikavimu susijusius sprendimus priimtų kompetentingi asmenys, nedalyvavę atliekant tų įstaigų vertinimą.
4. Tijela koja provode prijavljivanje organizirana su na takav način da odluke povezane s prijavljivanjem tijela za ocjenjivanje sukladnosti donose nadležne osobe različite od osoba koje su provele ocjenjivanje tih tijela.
5. Notifikuojančiosios institucijos nesisiūlo vykdyti ir nevykdo jokios veiklos, kurią vykdo atitikties vertinimo įstaigos, taip pat neteikia konsultavimo paslaugų komerciniu arba konkurenciniu pagrindu.
5. Tijela koja provode prijavljivanje ne smiju nuditi obavljanje aktivnosti niti smiju obavljati aktivnosti koje obavljaju tijela za ocjenjivanje sukladnosti, kao ni usluge savjetovanja na tržišnoj ili konkurentskoj osnovi.
6. Notifikuojančiosios institucijos pagal 78 straipsnį užtikrina informacijos, kurią jos gauna, konfidencialumą.
6. Tijela koja provode prijavljivanje u skladu s člankom 78. štite povjerljivost informacija koje su pribavila.
7. Notifikuojančiosiose institucijose turi būti pakankamai kompetentingų darbuotojų, galinčių tinkamai atlikti savo užduotis. Kompetentingi darbuotojai turi turėti reikiamų ekspertinių žinių, kai taikytina, kad galėtų vykdyti savo funkcijas tokiose srityse kaip informacinės technologijos, DI ir teisė, įskaitant pagrindinių teisių priežiūrą.
7. Tijela koja provode prijavljivanje moraju imati adekvatan broj članova stručnog osoblja za propisno obavljanje svojih zadaća. Stručno osoblje mora imati, ako je primjenjivo, potrebno stručno znanje za svoju funkciju u područjima kao što su informacijske tehnologije, umjetna inteligencija i pravo, uključujući nadzor temeljnih prava.
Atitikties vertinimo įstaigos notifikavimo paraiška
Zahtjev tijela za ocjenjivanje sukladnosti za prijavljivanje
1. Atitikties vertinimo įstaigos notifikavimo paraišką pateikia valstybės narės, kurioje jos yra įsisteigusios, notifikuojančiajai institucijai.
1. Tijela za ocjenjivanje sukladnosti podnose zahtjev za prijavljivanje tijelu koje provodi prijavljivanje u državi članici u kojoj imaju poslovni nastan.
2. Prie notifikavimo paraiškos pridedamas atitikties vertinimo veiklos, atitikties vertinimo modulio ar modulių ir DI sistemų tipų, kuriuos vertinti ta įstaiga teigia turinti kompetencijos, aprašas, taip pat nacionalinės akreditacijos įstaigos išduotas akreditacijos pažymėjimas (jei toks yra), kuriuo patvirtinama, kad atitikties vertinimo įstaiga atitinka 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
2. Zahtjevu za prijavljivanje prilaže se opis aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti, jednog ili više modula za ocjenjivanje sukladnosti i vrsta UI sustava za koje tijelo za ocjenjivanje sukladnosti tvrdi da je nadležno te potvrda o akreditaciji, ako postoji, koju je izdalo nacionalno akreditacijsko tijelo i kojom se potvrđuje da tijelo za ocjenjivanje sukladnosti ispunjava zahtjeve utvrđene u članku 31.
Jei paraišką teikianti įstaiga jau yra paskirta notifikuotąja įstaiga pagal kitus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, kartu pateikiami galiojantys su tuo susiję dokumentai.
Dodaju se svi valjani dokumenti koji se odnose na postojeća imenovanja, na temelju drugog zakonodavstva Unije o usklađivanju, prijavljenog tijela koje podnosi zahtjev.
3. Jei atitikties vertinimo įstaiga negali pateikti akreditacijos pažymėjimo, ji notifikuojančiajai institucijai pateikia visus patvirtinamuosius dokumentus, būtinus jos atitikčiai 31 straipsnyje nustatytiems reikalavimams patikrinti, patvirtinti ir reguliariai stebėti.
3. Ako dotično tijelo za ocjenjivanje sukladnosti ne može predočiti potvrdu o akreditaciji, tijelu koje provodi prijavljivanje dostavlja sve dokumente potrebne za provjeru, priznavanje i redovito praćenje njegova ispunjavanja zahtjeva utvrđenih u članku 31.
4. Jei įstaiga yra paskirta notifikuotąja įstaiga pagal kitus Sąjungos derinamuosius teisės aktus, visi su tais paskyrimais susiję dokumentai ir sertifikatai prireikus gali būti naudojami pagal šį reglamentą atliekamai jos paskyrimo procedūrai pagrįsti. Notifikuotoji įstaiga atnaujina šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus dokumentus kaskart, kai įvyksta svarbių pasikeitimų, kad už notifikuotąsias įstaigas atsakinga institucija galėtų stebėti ir tikrinti, ar toliau laikomasi visų 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
4. Kad je riječ o prijavljenim tijelima koja su imenovana na temelju drugog zakonodavstva Unije o usklađivanju, svi dokumenti i potvrde povezani s tim imenovanjima mogu se, prema potrebi, upotrijebiti u postupku njihova imenovanja na temelju ove Uredbe. Prijavljeno tijelo ažurira dokumentaciju iz stavaka 2. i 3. ovog članka u slučaju bilo kakvih relevantnih promjena kako bi tijelu odgovornom za prijavljena tijela omogućilo da prati i provjerava kontinuirano ispunjavanje svih zahtjeva utvrđenih u članku 31.
1. Notifikuojančiosios institucijos gali notifikuoti tik tas atitikties vertinimo įstaigas, kurios atitinka 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
1. Tijela koja provode prijavljivanje mogu prijaviti samo tijela za ocjenjivanje sukladnosti koja ispunjavaju zahtjeve utvrđene u članku 31.
2. Apie kiekvieną 1 dalyje nurodytą atitikties vertinimo įstaigą notifikuojančiosios institucijos praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, naudodamosi Komisijos sukurta ir administruojama elektronine notifikavimo priemone.
2. Tijela koja provode prijavljivanje pomoću alata za elektroničko prijavljivanje koji je razvila i kojim upravlja Komisija dostavljaju prijavu Komisiji i drugim državama članicama o svakom tijelu za ocjenjivanje sukladnosti iz stavka 1.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytame notifikavimo pranešime pateikiama išsami informacija apie atitikties vertinimo veiklą, atitikties vertinimo modulį ar modulius, atitinkamų DI sistemų tipus ir atitinkamą kompetencijos patvirtinimą. Jei notifikavimas nėra pagrįstas akreditacijos pažymėjimu, kaip nurodyta 29 straipsnio 2 dalyje, notifikuojančioji institucija Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia dokumentus, kuriais patvirtina atitikties vertinimo įstaigos kompetenciją ir tai, kad yra tvarka, kuria užtikrinama, kad ta įstaiga bus reguliariai stebima ir toliau atitiks 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Prijavljivanje iz stavka 2. ovog članka obuhvaća sve pojedinosti o aktivnostima ocjenjivanja sukladnosti, jednom ili više modula za ocjenjivanje sukladnosti, vrstama dotičnih UI sustava te relevantnu potvrdu o stručnosti. Ako se prijavljivanje ne temelji na potvrdi o akreditaciji iz članka 29. stavka 2., tijelo koje provodi prijavljivanje dostavlja Komisiji i drugim državama članicama pisane dokaze kojima se potvrđuju stručnost tijela za ocjenjivanje sukladnosti i aranžmani koji su uspostavljeni kako bi se osiguralo da će se to tijelo redovito pratiti i da će nastaviti ispunjavati zahtjeve utvrđene u članku 31.
4. Atitinkama atitikties vertinimo įstaiga notifikuotosios įstaigos veiklą gali vykdyti tik jeigu Komisija ar kitos valstybės narės nepareiškia prieštaravimų per dvi savaites nuo notifikuojančiosios įstaigos pateikto notifikavimo pranešimo gavimo, kai prie jo yra pridėtas 29 straipsnio 2 dalyje nurodytas akreditacijos pažymėjimas, arba per du mėnesius nuo notifikuojančiosios įstaigos pateikto notifikavimo pranešimo gavimo, kai prie jo yra pridėti 29 straipsnio 3 dalyje nurodyti patvirtinamieji dokumentai.
4. Dotično tijelo za ocjenjivanje sukladnosti može obavljati aktivnosti prijavljenog tijela samo ako Komisija ili druge države članice ne podnesu prigovor u roku od dva tjedna od prijavljivanja koje je izvršilo tijelo koje provodi prijavljivanje ako prijava uključuje potvrdu o akreditaciji iz članka 29. stavka 2. odnosno u roku od dva mjeseca od prijavljivanja koje je izvršilo tijelo koje provodi prijavljivanje ako prijava uključuje pisane dokaze iz članka 29. stavka 3.
5. Jei pareiškiama prieštaravimų, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su atitinkamomis valstybėmis narėmis ir atitikties vertinimo įstaiga. Atsižvelgdama į tai Komisija nusprendžia, ar leidimas yra pagrįstas. Savo sprendimą Komisija skiria atitinkamai valstybei narei ir atitinkamai atitikties vertinimo įstaigai.
5. Ako se podnesu prigovori, Komisija bez odgode započinje savjetovanja s relevantnim državama članicama i tijelom za ocjenjivanje sukladnosti. S obzirom na savjetovanja Komisija odlučuje je li odobrenje opravdano. Komisija svoju odluku upućuje dotičnoj državi članici i relevantnom tijelu za ocjenjivanje sukladnosti.
Notifikuotosioms įstaigoms taikomi reikalavimai
Zahtjevi koji se odnose na prijavljena tijela
1. Notifikuotoji įstaiga turi būti įsteigta pagal valstybės narės nacionalinę teisę ir turi turėti juridinio asmens statusą.
1. Prijavljeno tijelo osniva se na temelju nacionalnog prava države članice i ima pravnu osobnost.
2. Notifikuotosios įstaigos turi atitikti organizacinius, kokybės valdymo, išteklių ir procesų reikalavimus, būtinus siekiant užtikrinti, kad jos galėtų vykdyti savo užduotis, jos taip pat turi atitikti tinkamus kibernetinio saugumo reikalavimus.
2. Prijavljena tijela moraju ispunjavati organizacijske zahtjeve i zahtjeve koji se odnose na upravljanje kvalitetom, resurse i procese koji su potrebni za obavljanje njihovih zadaća, kao i odgovarajuće zahtjeve u pogledu kibernetičke sigurnosti.
3. Notifikuotųjų įstaigų organizacinė struktūra, atsakomybės paskirstymas, atskaitomybės ryšiai ir veikla turi užtikrinti pasitikėjimą jų veiklos veiksmingumu ir jų vykdomos atitikties vertinimo veiklos rezultatais.
3. Organizacijskom strukturom, podjelom odgovornosti, linijama izvješćivanja i radom prijavljenih tijela osigurava se povjerenje u njihovu učinkovitost i u rezultate aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti koje ona provode.
4. Notifikuotosios įstaigos turi būti nepriklausomos nuo tiekėjo, kurio didelės rizikos DI sistemos atitikties vertinimą jos atlieka. Notifikuotosios įstaigos turi būti nepriklausomos ir nuo kitų veiklos vykdytojų, turinčių su vertinamomis didelės rizikos DI sistemomis susijusių ekonominių interesų, taip pat nuo tiekėjo konkurentų. Šis draudimas netrukdo naudoti atitikties vertinimo įstaigos veiklai reikalingų įvertintų didelės rizikos DI sistemų arba naudoti tokių didelės rizikos DI sistemų asmeninėms reikmėms.
4. Prijavljena tijela moraju biti neovisna o dobavljaču visokorizičnog UI sustava u vezi s kojim provode aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti. Prijavljena tijela ujedno moraju biti neovisna o svim ostalim operaterima koji imaju gospodarski interes u visokorizičnim UI sustavima koji se ocjenjuju, kao i o svim konkurentima dobavljača. Time se ne sprečava upotreba ocijenjenih visokorizičnih UI sustava koji su potrebni za rad tijela za ocjenjivanje sukladnosti ni upotreba takvih visokorizičnih UI sustava za osobne potrebe.
5. Nei atitikties vertinimo įstaiga, nei jos vyresnioji vadovybė, nei už atitikties vertinimo užduočių atlikimą atsakingi darbuotojai tiesiogiai nedalyvauja projektuojant, kuriant, parduodant ar naudojant didelės rizikos DI sistemas ir jie neatstovauja toje veikloje dalyvaujančioms šalims. Notifikuotosios įstaigos nesiima jokios veiklos, kuri gali kliudyti joms nepriklausomai priimti sprendimus ar sąžiningai atlikti atitikties vertinimo užduotis, dėl kurių joms suteiktas notifikuotosios įstaigos statusas. Tai visų pirma taikoma konsultavimo paslaugoms.
5. Tijelo koje ocjenjuje sukladnost, njegovo najviše rukovodstvo i osoblje odgovorno za provedbu zadaća ocjenjivanja sukladnosti ne smiju biti izravno uključeni u dizajn, razvoj, stavljanje na tržište ili upotrebu visokorizičnih UI sustava niti smiju zastupati strane uključene u te aktivnosti. Oni ne smiju sudjelovati u aktivnostima koje bi mogle dovesti u pitanje njihovu neovisnost prosudbe ili njihov integritet u vezi s aktivnostima ocjenjivanja sukladnosti za koje su prijavljeni. To se osobito odnosi na usluge savjetovanja.
6. Notifikuotųjų įstaigų veikla organizuojama ir vykdoma taip, kad būtų užtikrintas jos nepriklausomumas, objektyvumas ir nešališkumas. Notifikuotosios įstaigos dokumentuoja ir įdiegia struktūrą bei procedūras, kuriomis užtikrinamas nešališkumas ir nešališkumo principų propagavimas ir taikymas visoje jų organizacinėje struktūroje, tarp jų darbuotojų ir jų vertinimo veikloje.
6. Prijavljena tijela organizirana su i rade na način kojim se jamče neovisnost, objektivnost i nepristranost njihovih aktivnosti. Prijavljena tijela dokumentiraju i primjenjuju strukturu i postupke za očuvanje nepristranosti te za promicanje i primjenu načelâ nepristranosti u cijeloj svojoj organizaciji, među svojim osobljem i u svojim aktivnostima ocjenjivanja.
7. Notifikuotosios įstaigos taiko dokumentuotas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad jų darbuotojai, komitetai, pavaldžiosios įstaigos, subrangovai, visos susijusios įstaigos ar išorės įstaigų darbuotojai pagal 78 straipsnį išlaikytų informacijos, kurią jie gauna vykdydami atitikties vertinimo veiklą, konfidencialumą, išskyrus atvejus, kai ją atskleisti reikalaujama pagal teisės aktus. Notifikuotųjų įstaigų darbuotojai visą informaciją, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis pagal šį reglamentą, privalo saugoti kaip profesinę paslaptį – tai netaikoma tik valstybės narės, kurioje tos įstaigos vykdo savo veiklą, notifikuojančiųjų institucijų atžvilgiu.
7. Prijavljena tijela moraju imati uspostavljene dokumentirane postupke kojima se osigurava da njihovo osoblje, odbori, podružnice, podugovaratelji i sva povezana tijela ili osoblje vanjskih tijela u skladu s člankom 78. poštuju povjerljivost informacija koje prime tijekom obavljanja aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti, osim ako se otkrivanje tih informacija zahtijeva zakonom. Osoblje prijavljenih tijela obvezno je čuvati profesionalnu tajnu u pogledu svih informacija koje pribavi tijekom obavljanja svojih zadaća na temelju ove Uredbe, osim u odnosu na tijela koja provode prijavljivanje u državi članici u kojoj prijavljena tijela obavljaju svoje aktivnosti.
8. Notifikuotosios įstaigos savo veiklą vykdo taikydamos procedūras, kuriomis deramai atsižvelgiama į tiekėjo dydį, sektorių, kuriame jis veikia, jo struktūrą ir atitinkamos DI sistemos sudėtingumo laipsnį.
8. Prijavljena tijela moraju imati uspostavljene postupke za obavljanje aktivnosti kojima se propisno uzimaju u obzir veličina dobavljača, sektor u kojem on posluje, njegova struktura i stupanj složenosti dotičnog UI sustava.
9. Notifikuotosios įstaigos turi turėti tinkamą su jų vykdoma atitikties vertinimo veikla susijusį civilinės atsakomybės draudimą, nebent šią atsakomybę pagal nacionalinę teisę prisiima valstybė narė, kurioje jos yra įsteigtos, arba kai ta valstybė narė pati tiesiogiai atsako už atitikties vertinimą.
9. Prijavljena tijela sklapaju odgovarajuće osiguranje od odgovornosti za svoje aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti, osim ako u skladu s nacionalnim pravom odgovornost preuzima država članica u kojoj imaju poslovni nastan ili je ta država članica sama izravno odgovorna za ocjenjivanje sukladnosti.
10. Notifikuotosios įstaigos turi būti pajėgios atlikti visas savo užduotis pagal šį reglamentą, užtikrindamos aukščiausio laipsnio profesinį sąžiningumą ir reikiamą konkrečios srities kompetenciją, nesvarbu, ar tas užduotis vykdytų pačios notifikuotosios įstaigos, ar jos būtų vykdomos jų vardu ir jų atsakomybe.
10. Prijavljena tijela moraju biti sposobna provoditi sve svoje zadaće na temelju ove Uredbe s najvećom razinom profesionalnog integriteta i potrebnim kompetencijama u određenom području, bez obzira na to provode li te zadaće sama prijavljena tijela ili se one provode u njihovo ime i pod njihovom odgovornošću.
11. Notifikuotosios įstaigos turi turėti pakankamai vidinės kompetencijos, kad galėtų veiksmingai įvertinti jų vardu užduotis atliekančių išorės subjektų darbą. Notifikuotoji įstaiga visada turi turėti pakankamai administracinių, techninių, teisės srities ir mokslinių darbuotojų, turinčių patirties ir žinių, susijusių su atitinkamais DI sistemų tipais, duomenimis ir duomenų kompiuterija ir su 2 skirsnyje nustatytais reikalavimais.
11. Prijavljena tijela moraju imati dostatne unutarnje kompetencije da bi mogla djelotvorno evaluirati zadaće koje u njihovo ime obavljaju vanjske strane. Prijavljeno tijelo mora kontinuirano imati dovoljan broj članova administrativnog, tehničkog, pravnog i znanstvenog osoblja koji posjeduju iskustvo i znanje u vezi s relevantnim vrstama UI sustava, podacima i obradom podataka te u vezi sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2.
12. Notifikuotosios įstaigos dalyvauja 38 straipsnyje nurodytoje koordinavimo veikloje. Jos taip pat turi tiesiogiai dalyvauti arba būti atstovaujamos Europos standartizacijos organizacijų veikloje arba užtikrinti, kad visada žinotų apie atitinkamus standartus ir jų naujoves.
12. Prijavljena tijela sudjeluju u koordinacijskim aktivnostima iz članka 38. Osim toga, izravno sudjeluju ili imaju predstavnika u europskim organizacijama za normizaciju, ili osiguravaju da su upoznata s relevantnim normama i prate razvoj zbivanja.
Promjene u vezi s prijavama
1. Notifikuojančioji institucija, naudodamasi 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta elektronine notifikavimo priemone, Komisijai ir kitoms valstybėms narėms praneša apie visus svarbius notifikuotosios įstaigos notifikavimo pakeitimus.
1. Tijelo koje provodi prijavljivanje obavješćuje Komisiju i druge države članice o svim relevantnim promjenama u vezi s prijavom prijavljenog tijela pomoću alata za elektroničko prijavljivanje iz članka 30. stavka 2.
2. Notifikavimo aprėpties išplėtimui taikomos 29 ir 30 straipsniuose nustatytos procedūros.
2. Postupci utvrđeni u člancima 29. i 30. primjenjuju se na proširenja opsega prijave.
Jei notifikavimo pakeitimai nėra susiję su jo aprėpties išplėtimu, taikomos 3–9 dalyse nustatytos procedūros.
Na promjene u vezi s prijavom, uz iznimku proširenja njezina opsega, primjenjuju se postupci utvrđeni u stavcima od 3. do 9.
3. Kai notifikuotoji įstaiga nusprendžia nutraukti atitikties vertinimo veiklą, ji kuo greičiau, o planuojamo veiklos nutraukimo atveju – likus bent vieniems metams iki veiklos nutraukimo, apie tai informuoja notifikuojančiąją instituciją ir atitinkamus tiekėjus. Notifikuotosios įstaigos sertifikatai gali toliau galioti devynių mėnesių po jos veiklos nutraukimo laikotarpį su sąlyga, kad kita notifikuotoji įstaiga raštu yra patvirtinusi, kad ji prisiims atsakomybę už didelės rizikos DI sistemas, kurioms išduoti tie sertifikatai. Pastaroji notifikuotoji įstaiga iki to devynių mėnesių laikotarpio pabaigos užbaigia susijusių didelės rizikos DI sistemų visapusišką vertinimą, prieš išduodama naujus sertifikatus toms sistemoms. Jei notifikuotoji įstaiga savo veiklą nutraukia, notifikuojančioji institucija paskyrimą panaikina.
3. Ako prijavljeno tijelo odluči prestati obavljati aktivnosti ocjenjivanja sukladnosti, o tome obavješćuje tijelo koje provodi prijavljivanje i dotične dobavljače u najkraćem mogućem roku, a u slučaju planiranog prestanka obavljanja aktivnosti barem godinu dana prije prestanka obavljanja svojih aktivnosti. Potvrde prijavljenog tijela mogu ostati valjane tijekom razdoblja od devet mjeseci nakon prestanka obavljanja aktivnosti prijavljenog tijela pod uvjetom da je neko drugo prijavljeno tijelo u pisanom obliku potvrdilo da će preuzeti odgovornost za visokorizične UI sustave na koje se te potvrde odnose. Potonje prijavljeno tijelo provodi cjelovito ocjenjivanje dotičnih visokorizičnih UI sustava do kraja tog devetomjesečnog razdoblja prije nego što izda nove potvrde za te sustave. Ako je prijavljeno tijelo prestalo obavljati svoje aktivnosti, tijelo koje provodi prijavljivanje povlači imenovanje.
4. Jei notifikuojančioji institucija turi pakankamą pagrindą manyti, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nevykdo savo pareigų, notifikuojančioji institucija nedelsdama atlieka nuodugnų su tuo susijusį tyrimą. Tokiu atveju ji informuoja atitinkamą notifikuotąją įstaigą apie pareikštą kritiką ir suteikia jai galimybę pateikti savo nuomonę. Jei notifikuojančioji institucija padaro išvadą, kad notifikuotoji įstaiga nebeatitinka 31 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nevykdo savo pareigų, ji atitinkamai apriboja, sustabdo arba panaikina paskyrimą atsižvelgdama į tų reikalavimų nebeatitikimo arba tų pareigų nevykdymo rimtumą. Ji nedelsdama apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares.
4. Ako tijelo koje provodi prijavljivanje ima dovoljno razloga smatrati da određeno prijavljeno tijelo više ne ispunjava zahtjeve utvrđene u članku 31. ili da ne ispunjava svoje obveze, tijelo koje provodi prijavljivanje bez odgode i uz najveću moguću pozornost istražuje to pitanje. U tom kontekstu tijelo koje provodi prijavljivanje obavješćuje dotično prijavljeno tijelo o podnesenim prigovorima i daje mu mogućnost da se izjasni. Ako tijelo koje provodi prijavljivanje zaključi da prijavljeno tijelo više ne ispunjava zahtjeve utvrđene u članku 31. ili da ne ispunjava svoje obveze, ono prema potrebi ograničava, suspendira ili povlači imenovanje, ovisno o težini neispunjavanja tih zahtjeva ili obveza. Tijelo koje provodi prijavljivanje o tome odmah obavješćuje Komisiju i druge države članice.
5. Jei notifikuotosios įstaigos paskyrimas sustabdomas, apribojamas arba visai ar iš dalies panaikinamas, ji per 10 dienų apie tai informuoja atitinkamus tiekėjus.
5. Ako je imenovanje prijavljenog tijela suspendirano, ograničeno ili djelomično ili potpuno povučeno, to tijelo o tome obavješćuje dotične dobavljače u roku od deset dana.
6. Jei paskyrimas apribojamas, sustabdomas ar panaikinamas, notifikuojančioji institucija imasi tinkamų priemonių, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamos notifikuotosios įstaigos bylos būtų saugomos ir su jomis galėtų susipažinti to prašančios kitų valstybių narių notifikuojančiosios institucijos ir rinkos priežiūros institucijos.
6. U slučaju ograničenja, suspenzije ili povlačenja imenovanja, tijelo koje provodi prijavljivanje poduzima odgovarajuće mjere kako bi osiguralo da se spisi dotičnog prijavljenog tijela sačuvaju te da se stave na raspolaganje tijelima koja provode prijavljivanje u drugim državama članicama i tijelima za nadzor tržišta na njihov zahtjev.
7. Paskyrimo apribojimo, sustabdymo arba panaikinimo atveju notifikuojančioji institucija:
7. U slučaju ograničenja, suspenzije ili povlačenja imenovanja, tijelo koje provodi prijavljivanje:
a)
įvertina poveikį notifikuotosios įstaigos išduotiems sertifikatams;
(a)
ocjenjuje učinak koji to ima na potvrde koje je izdalo prijavljeno tijelo;
b)
per tris mėnesius nuo pranešimo apie paskyrimo pakeitimus Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia savo išvadų ataskaitą;
(b)
Komisiji i drugim državama članicama podnosi izvješće o svojim nalazima u roku od tri mjeseca nakon što ih je obavijestilo o promjenama u vezi s imenovanjem;
c)
reikalauja, kad notifikuotoji įstaiga per pagrįstą laikotarpį, kurį nustato institucija, sustabdytų arba panaikintų visus nepagrįstai išduotus sertifikatus, kad būtų užtikrinta rinkoje esančių didelės rizikos DI sistemų nuolatinė atitiktis;
(c)
od prijavljenog tijela zahtijeva da u razumnom roku koji odredi tijelo koje provodi prijavljivanje suspendira ili povuče sve nepropisno izdane potvrde kako bi se osigurala kontinuirana sukladnost visokorizičnih UI sustava na tržištu;
d)
informuoja Komisiją ir valstybes nares apie sertifikatus, kuriuos ji pareikalavo sustabdyti arba panaikinti;
(d)
obavješćuje Komisiju i države članice o potvrdama za koje je zatražilo suspenziju ili povlačenje;
e)
pateikia valstybės narės, kurioje yra tiekėjo registruota buveinė, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms visą svarbią informaciją apie sertifikatus, kuriuos ji pareikalavo sustabdyti arba panaikinti. Ta institucija prireikus imasi tinkamų priemonių, kad būtų išvengta galimos rizikos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms.
(e)
nacionalnim nadležnim tijelima države članice u kojoj dobavljač ima registrirano mjesto poslovanja dostavlja sve relevantne informacije o potvrdama za koje je zatražilo suspenziju ili povlačenje; to tijelo prema potrebi poduzima odgovarajuće mjere kako bi se izbjegao potencijalni rizik za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava.
8. Išskyrus nepagrįstai išduotus sertifikatus, ir tais atvejais, kai paskyrimas buvo sustabdytas ar apribotas, sertifikatai toliau galioja esant vienai iš šių aplinkybių:
8. Osim ako su potvrde nepropisno izdane i ako je imenovanje suspendirano ili ograničeno, potvrde ostaju valjane u jednoj od sljedećih okolnosti:
a)
notifikuojančioji institucija per mėnesį nuo sustabdymo ar apribojimo yra patvirtinusi, kad nėra rizikos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, susijusios su sertifikatais, kuriems turi įtakos tas sustabdymas arba apribojimas, ir notifikuojančioji institucija yra nustačiusi veiksmų sustabdymui ar apribojimui panaikinti tvarkaraštį arba
(a)
tijelo koje provodi prijavljivanje potvrdilo je, u roku od mjesec dana od suspenzije ili ograničenja, da potvrde na koje se odnosi suspenzija ili ograničenje ne predstavljaju rizik za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava te je navelo vremenski raspored za mjere s pomoću kojih bi se suspenzija ili ograničenje mogli ispraviti; ili
b)
notifikuojančioji institucija yra patvirtinusi, kad sustabdymo ar apribojimo laikotarpiu su sustabdymu susiję sertifikatai nebus išduodami, iš dalies keičiami arba išduodami pakartotinai, ir nurodžiusi, ar notifikuotoji įstaiga yra pajėgi tęsti esamų išduotų sertifikatų stebėseną ir toliau būti už juos atsakinga sustabdymo arba apribojimo laikotarpiu. Jeigu notifikuojančioji institucija nustato, kad notifikuotoji įstaiga nėra pajėgi prižiūrėti galiojančių išduotų sertifikatų, sistemos, kuriai taikomas sertifikatas, tiekėjas per tris mėnesius nuo sustabdymo arba apribojimo pateikia valstybės narės, kurioje yra jo registruota buveinė, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms rašytinį patvirtinimą, kad kita reikalavimus atitinkanti notifikuotoji įstaiga laikinai prisiima notifikuotosios įstaigos funkcijas, kad vykdytų sertifikatų stebėseną ir būtų atsakinga už juos sustabdymo arba apribojimo laikotarpiu.
(b)
tijelo koje provodi prijavljivanje potvrdilo je da se tijekom razdoblja suspenzije ili ograničenja neće izdavati, mijenjati ili ponovno izdavati potvrde na koje se odnosi suspenzija te navodi je li prijavljeno tijelo sposobno nastaviti pratiti već izdane potvrde i odgovarati za njih tijekom razdoblja suspenzije ili ograničenja. U slučaju da tijelo koje provodi prijavljivanje utvrdi da prijavljeno tijelo nije sposobno dati podršku za već izdane potvrde, dobavljač sustava na koji se potvrda odnosi u roku od tri mjeseca od suspenzije ili ograničenja u pisanom obliku potvrđuje nacionalnim nadležnim tijelima države članice u kojoj ima registrirano mjesto poslovanja da neko drugo kvalificirano prijavljeno tijelo privremeno preuzima funkcije prijavljenog tijela u pogledu praćenja potvrda i odgovaranja za njih tijekom razdoblja suspenzije ili ograničenja.
9. Išskyrus nepagrįstai išduotus sertifikatus, ir tais atvejais, kai paskyrimas buvo panaikintas, sertifikatai toliau galioja devynis mėnesius šiomis aplinkybėmis:
9. Osim ako su potvrde nepropisno izdane i ako je imenovanje povučeno, potvrde ostaju valjane tijekom razdoblja od devet mjeseci u sljedećim okolnostima:
a)
valstybės narės, kurioje yra didelės rizikos DI sistemos, kuriai išduotas sertifikatas, tiekėjo registruota buveinė, nacionalinė kompetentinga institucija yra patvirtinusi, kad nėra su atitinkamomis didelės rizikos DI sistemomis susijusios rizikos sveikatai, saugai ar pagrindinėms teisėms, ir
(a)
nacionalno nadležno tijelo države članice u kojoj dobavljač visokorizičnog UI sustava na koji se potvrda odnosi ima registrirano mjesto poslovanja potvrdilo je da dotični visokorizični UI sustavi ne predstavljaju rizik za zdravlje, sigurnost ili temeljna prava; i
b)
kita notifikuotoji įstaiga yra raštu patvirtinusi, kad ji nedelsiant prisiims atsakomybę už šias DI sistemas ir užbaigs vertinimą per 12 mėnesių nuo paskyrimo panaikinimo dienos.
(b)
drugo prijavljeno tijelo potvrdilo je u pisanom obliku da će preuzeti izravnu odgovornost za te UI sustave i da će dovršiti njihovo ocjenjivanje u roku od dvanaest mjeseci od povlačenja imenovanja.
Pirmoje pastraipoje nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės, kurioje yra sistemos, kuriai išduotas sertifikatas, tiekėjo registruota buveinė, nacionalinė kompetentinga institucija gali pratęsti laikinąjį sertifikatų galiojimą papildomiems trijų mėnesių laikotarpiams, kurie iš viso negali sudaryti ilgesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio.
U okolnostima iz prvog podstavka nacionalno nadležno tijelo države članice u kojoj dobavljač sustava na koji se potvrda odnosi ima registrirano mjesto poslovanja može produljiti privremenu valjanost potvrda za dodatna razdoblja od tri mjeseca, pri čemu ukupno razdoblje ne smije biti dulje od 12 mjeseci.
Nacionalinė kompetentingas institucija arba notifikuotoji įstaiga, prisiimanti notifikuotosios įstaigos, kurios paskyrimas yra pakeistas, funkcijas, apie tai nedelsdama praneša Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir kitoms notifikuotosioms įstaigoms.
Nacionalno nadležno tijelo ili prijavljeno tijelo koje preuzima funkcije prijavljenog tijela na koje se odnosi promjena u vezi s imenovanjem odmah o tome obavješćuje Komisiju, druge države članice i druga prijavljena tijela.
Notifikuotųjų įstaigų kompetencijos užginčijimas
Osporavanje stručnosti prijavljenih tijela
1. Prireikus, Komisija ištiria visus atvejus, kuriais esama pagrindo abejoti notifikuotosios įstaigos kompetencija arba tuo, ar notifikuotoji įstaiga vis dar atitinka 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir toliau vykdo jai taikytinas pareigas.
1. Komisija prema potrebi istražuje sve slučajeve u kojima postoje razlozi za sumnju u stručnost prijavljenog tijela ili u to da prijavljeno tijelo kontinuirano ispunjava zahtjeve utvrđene u članku 31. i svoje konkretne odgovornosti.
2. Pateikus prašymą notifikuojančioji institucija pateikia Komisijai visą aktualią informaciją, susijusią su atitinkamos notifikuotosios įstaigos notifikavimu ar kompetencijos išlaikymu.
2. Tijelo koje provodi prijavljivanje Komisiji na zahtjev dostavlja sve relevantne informacije koje se odnose na prijavu ili održavanje stručnosti dotičnog prijavljenog tijela.
3. Komisija užtikrina, kad visa neskelbtina informacija, gaunama atliekant šiame straipsnyje nurodytus tyrimus, būtų tvarkoma konfidencialiai pagal 78 straipsnį.
3. Komisija osigurava da se sa svim osjetljivim informacijama pribavljenima tijekom njezinih istraga na temelju ovog članka postupa na povjerljiv način u skladu s člankom 78.
4. Jei Komisija nustato, kad notifikuotoji įstaiga neatitinka arba nebeatitinka jos notifikavimo reikalavimų, ji apie tai praneša notifikuojančiajai valstybei narei ir jos paprašo imtis būtinų taisomųjų priemonių, įskaitant, jei būtina, notifikavimo galiojimo sustabdymą ar panaikinimą. Jei valstybė narė nesiima būtinų taisomųjų priemonių, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo paskyrimas būtų sustabdytas, apribotas ar panaikintas. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 98 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Ako Komisija utvrdi da prijavljeno tijelo ne ispunjava ili da više ne ispunjava zahtjeve za svoju prijavu, o tome obavješćuje državu članicu koja provodi prijavljivanje i od nje zahtijeva da poduzme potrebne korektivne mjere, uključujući suspenziju ili povlačenje prijave ako je to potrebno. Ako država članica ne provede potrebne korektivne mjere, Komisija može provedbenim aktom suspendirati, ograničiti ili povući imenovanje. Taj provedbeni akt donosi se u skladu s postupkom ispitivanja iz članka 98. stavka 2.
Darnieji standartai ir standartizacijos leidiniai
Usklađene norme i normizacijski dokumenti
1. Preziumuojama, kad didelės rizikos DI sistemos ir bendrosios paskirties DI modeliai, atitinkantys darniuosius standartus ar jų dalis, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012, atitinka šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus arba, jei taikytina, šio reglamento V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytus įpareigojimus, tokiu mastu, kokiu tie standartai apima tuos reikalavimus ar įpareigojimus.
1. Za visokorizične UI sustave ili UI modele opće namjene koji su sukladni s usklađenim normama ili dijelovima usklađenih normi na koje su objavljena upućivanja u Službenom listu Europske unije u skladu s Uredbom (EU) br. 1025/2012 pretpostavlja se da su sukladni sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, s obvezama utvrđenima u poglavlju V. odjeljcima 2. i 3. ove Uredbe, u mjeri u kojoj te norme obuhvaćaju te zahtjeve ili obveze.
2. Vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsniu Komisija nedelsdama pateikia standartizacijos prašymus, apimančius visus šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus ir, kai taikytina, standartizacijos prašymus, apimančius šio reglamento V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytas pareigas. Standartizacijos prašyme taip pat prašoma parengti leidinius, susijusius su ataskaitų teikimo ir dokumentavimo procesais, siekiant pagerinti DI sistemų išteklių naudojimo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti didelės rizikos DI sistemų energijos ir kitų išteklių suvartojimą per jų gyvavimo ciklą, taip pat leidinius, susijusius su efektyviu energijos vartojimu grindžiamu bendrosios paskirties DI modelių kūrimu. Rengdama standartizacijos prašymą Komisija konsultuojasi su Valdyba ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant patariamąjį forumą.
2. U skladu s člankom 10. Uredbe (EU) br. 1025/2012 Komisija bez nepotrebne odgode upućuje zahtjeve za normizaciju koji obuhvaćaju sve zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja i, ovisno o slučaju, zahtjeve za normizaciju koji obuhvaćaju obveze utvrđene u poglavlju V. odjeljcima 2. i 3. ove Uredbe. U okviru zahtjeva za normizaciju također se zahtijeva izrada dokumenata u vezi s procesom izvješćivanja i dokumentiranja kako bi se poboljšala resursna učinkovitost UI sustavâ, primjerice kako bi visokorizični UI sustav smanjio potrošnju energije i drugih resursa tijekom svojeg životnog ciklusa, te u vezi s energetski učinkovitim razvojem UI modelâ opće namjene. Pri izradi zahtjeva za normizaciju Komisija se savjetuje s Vijećem za umjetnu inteligenciju i relevantnim dionicima, uključujući savjetodavni forum.
Pateikdama standartizacijos prašymą Europos standartizacijos organizacijoms Komisija nurodo, kad standartai turi būti aiškūs, tarpusavyje derėti, be kita ko, su įvairiuose sektoriuose parengtais standartais, skirtais gaminiams, kuriems taikomi I priede išvardyti esami Sąjungos derinamieji teisės aktai, ir kad jais turi būti siekiama užtikrinti, kad Sąjungoje rinkai pateikiamos arba pradedamos naudoti didelės rizikos DI sistemos ar bendrosios paskirties DI modeliai atitiktų atitinkamus šiame reglamente nustatytus reikalavimus ar pareigas.
Pri upućivanju zahtjeva za normizaciju europskim organizacijama za normizaciju Komisija navodi da norme moraju biti jasne i usklađene, među ostalim i s normama razvijenima u raznim sektorima za proizvode obuhvaćene postojećim zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u Prilogu I., i da se njima mora osigurati da visokorizični UI sustavi ili UI modeli opće namjene koji se stavljaju na tržište ili u upotrebu u Uniji ispunjavaju relevantne zahtjeve ili obveze utvrđene u ovoj Uredbi.
Remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 24 straipsniu Komisija prašo Europos standartizacijos organizacijų pateikti įrodymų, jog dedamos visos pastangos, kad būtų pasiekti šios dalies pirmoje ir antroje pastraipose nurodyti tikslai.
Komisija također zahtijeva od europskih organizacija za normizaciju da dostave dokaze o svojim nastojanjima da ispune ciljeve iz prvog i drugog podstavka ovog stavka u skladu s člankom 24. Uredbe (EU) br. 1025/2012.
3. Standartizacijos proceso dalyviai siekia skatinti investicijas ir inovacijas DI srityje, be kita ko, užtikrinant daugiau teisinio tikrumo, taip pat skatinti Sąjungos rinkos konkurencingumą bei augimą, padeda stiprinti pasaulinį bendradarbiavimą standartizacijos srityje ir rėmimąsi tais esamais tarptautiniais DI srities standartais, kurie atitinka Sąjungos vertybes, pagrindines teises ir interesus, ir stiprina įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu grindžiamą valdymą, užtikrinant subalansuotą atstovavimą interesams ir veiksmingą visų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 5, 6 ir 7 straipsniuose.
3. Sudionici u procesu normizacije nastoje promicati ulaganja i inovacije u području umjetne inteligencije, među ostalim povećanjem pravne sigurnosti, kao i konkurentnosti i rasta tržišta Unije, te doprinositi jačanju globalne suradnje u području normizacije, uzimajući u obzir postojeće međunarodne norme u području umjetne inteligencije koje su u skladu s vrijednostima, temeljnim pravima i interesima Unije, i poboljšati višedioničko upravljanje osiguravanjem ujednačene zastupljenosti interesa i djelotvornog sudjelovanja svih relevantnih dionika u skladu s člancima 5., 6. i 7. Uredbe (EU) br. 1025/2012.
Bendrosios specifikacijos
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos šio skyriaus 2 skirsnyje išdėstytų reikalavimų arba, kai taikytina, V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytų pareigų bendrosios specifikacijos, jei yra tenkinamos šios sąlygos:
1. Komisija može donositi provedbene akte o utvrđivanju zajedničkih specifikacija za zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, za obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V. ako su ispunjeni sljedeći uvjeti:
a)
Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį yra paprašiusi vienos ar daugiau Europos standartizacijos organizacijų parengti šio skyriaus 2 skirsnyje išdėstytų reikalavimų arba atitinkamai V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytų pareigų darnųjį standartą, ir:
(a)
Komisija je na temelju članka 10. stavka 1. Uredbe (EU) br. 1025/2012 zatražila od jedne ili više europskih organizacija za normizaciju da izrade usklađenu normu za zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, za obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V., a:
i)
nė viena Europos standartizacijos organizacija Komisijos prašymo nepriėmė arba
i.
zahtjev nije prihvatila nijedna europska organizacija za normizaciju; ili
ii)
darnieji standartai pagal tą prašymą nebuvo parengti iki termino, nustatyto pagal Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 10 straipsnio 1 dalį, arba
ii.
usklađene norme koje se odnose na taj zahtjev nisu izrađene u roku utvrđenom u skladu s člankom 10. stavkom 1. Uredbe (EU) br. 1025/2012; ili
iii)
atitinkamuose darniuosiuose standartuose nepakankamai atsižvelgiama į pagrindinių teisių klausimus, arba
iii.
relevantnim usklađenim normama nisu dostatno uvažena pitanja temeljnih prava; ili
iv)
darnieji standartai neatitinka prašymo ir
iv.
usklađene norme nisu u skladu sa zahtjevom; i
b)
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 nebuvo paskelbtos nuorodos į darniuosius standartus, apimančius šio skyriaus 2 skirsnyje nurodytus reikalavimus arba atitinkamai V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytas pareigas, ir tokios nuorodos per pagrįstą laikotarpį nenumatoma paskelbti.
(b)
u Službenom listu Europske unije nije objavljeno, u skladu s Uredbom (EU) br. 1025/2012, upućivanje na usklađene norme koje obuhvaćaju zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V., niti se očekuje objava takvih upućivanja u razumnom roku.
Rengdama bendrąsias specifikacijas, Komisija konsultuojasi su 67 straipsnyje nurodytu patariamuoju forumu.
Pri izradi zajedničkih specifikacija Komisija se savjetuje sa savjetodavnim forumom iz članka 67.
Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 98 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Provedbeni akti iz prvog podstavka ovog stavka donose se u skladu s postupkom ispitivanja iz članka 98. stavka 2.
2. Prieš rengdama įgyvendinimo akto projektą, Komisija informuoja Reglamento (ES) Nr. 1025/2012 22 straipsnyje nurodytą komitetą apie tai, kad, jos nuomone, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos yra tenkinamos.
2. Prije nego što izradi nacrt provedbenog akta Komisija obavješćuje odbor iz članka 22. Uredbe (EU) br. 1025/2012 o tome da smatra da su uvjeti utvrđeni u stavku 1. ovog članka ispunjeni.
3. Preziumuojama, kad 1 dalyje nurodytas bendrąsias specifikacijas arba tų specifikacijų dalis atitinkančios didelės rizikos DI sistemos ir bendrosios paskirties DI modeliai atitinkantys šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus arba atitinkamai V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose nurodytas pareigas tiek, kiek tos bendrosios specifikacijos apima tuos reikalavimus ir tas pareigas.
3. Za visokorizične UI sustave ili UI modele opće namjene koji su sukladni sa zajedničkim specifikacijama iz stavka 1. ili dijelovima tih specifikacija pretpostavlja se da su sukladni sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, da su u skladu s obvezama utvrđenima u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V., u mjeri u kojoj te zajedničke specifikacije obuhvaćaju te zahtjeve ili te obveze.
4. Kai Europos standartizacijos organizacija priima darnųjį standartą ir Komisijai pasiūloma paskelbti jo nuorodą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Komisija įvertina darnųjį standartą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama darniojo standarto nuoroda, Komisija panaikina 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus arba jų dalis, kurie apima tuos pačius kaip šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytieji reikalavimus arba atitinkamai tas pačias V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytas pareigas.
4. Ako europska organizacija za normizaciju donese usklađenu normu i Komisiji predloži da se upućivanje na nju objavi u Službenom listu Europske unije, Komisija ocjenjuje tu usklađenu normu u skladu s Uredbom (EU) br. 1025/2012. Kad se upućivanje na usklađenu normu objavi u Službenom listu Europske unije, Komisija stavlja izvan snage provedbene akte iz stavka 1. ili njihove dijelove koji obuhvaćaju iste zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, iste obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V.
5. Jei didelės rizikos DI sistemų ar bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai nesilaiko 1 dalyje nurodytų bendrųjų specifikacijų, jie tinkamai pagrindžia, kad yra įdiegę techninius sprendimus, užtikrinančius bent lygiavertę atitiktį šio skyriaus 2 skirsnyje išdėstytiems reikalavimams arba atitinkamai laikosi V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytų pareigų.
5. Ako dobavljači visokorizičnih UI sustava ili UI modela opće namjene ne ispunjavaju zajedničke specifikacije iz stavka 1., moraju propisno obrazložiti da su usvojili tehnička rješenja kojima se ispunjavaju zahtjevi iz odjeljka 2. ovog poglavlja odnosno, ovisno o slučaju, kojima se ispunjavaju obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V., na razini koja je barem jednakovrijedna tim zajedničkim specifikacijama.
6. Jei valstybė narė mano, kad bendroji specifikacija ne visiškai atitinka šio skyriaus 2 skirsnyje išdėstytus reikalavimus arba, kai taikoma, ne visiškai laikosi V skyriaus 2 ir 3 skirsniuose išdėstytų pareigų, ji apie tai informuoja Komisiją, pateikdama išsamų paaiškinimą. Komisija įvertina tą informaciją ir, jei tinkama, iš dalies pakeičia įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatyta atitinkama bendroji specifikacija.
6. Ako država članica smatra da zajednička specifikacija ne ispunjava u potpunosti zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. odnosno, ovisno o slučaju, obveze utvrđene u odjeljcima 2. i 3. poglavlja V., ona o tome obavješćuje Komisiju i navodi detaljno objašnjenje. Komisija ocjenjuje te informacije i, prema potrebi, mijenja provedbeni akt kojim se utvrđuje dotična zajednička specifikacija.
1. III priedo 1 punkte išvardytų didelės rizikos DI sistemų atveju, kai tiekėjas, siekdamas įrodyti, kad didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, taiko 40 straipsnyje nurodytus darniuosius standartus arba, kai taikytina, 41 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, jis pasirenka taikyti vieną iš šių atitikties vertinimo procedūrų, grindžiamų:
1. U vezi s visokorizičnim UI sustavima iz točke 1. Priloga III., ako je dobavljač pri dokazivanju usklađenosti visokorizičnog UI sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. primijenio usklađene norme iz članka 40. ili, ako je primjenjivo, zajedničke specifikacije iz članka 41., dobavljač bira jedan od sljedećih postupaka ocjenjivanja sukladnosti na temelju:
a)
vidaus kontrole, kaip nurodyta VI priede, arba
(a)
unutarnje kontrole iz Priloga VI.; ili
b)
kokybės valdymo sistemos vertinimu ir techninių dokumentų vertinimu, dalyvaujant notifikuotajai įstaigai, kaip nurodyta VII priede.
(b)
ocjenjivanja sustava upravljanja kvalitetom i ocjenjivanja tehničke dokumentacije iz Priloga VII., uz sudjelovanje prijavljenog tijela.
Siekdamas įrodyti, kad didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, tiekėjas taiko VII priede nustatytą atitikties vertinimo procedūrą, jeigu:
Pri dokazivanju usklađenosti visokorizičnog UI sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. dobavljač primjenjuje postupak ocjenjivanja sukladnosti iz Priloga VII. ako:
a)
40 straipsnyje nurodytų darniųjų standartų ir 41 straipsnyje nurodytų bendrųjų specifikacijų nėra;
(a)
usklađene norme iz članka 40. ne postoje, a zajedničke specifikacije iz članka 41. nisu dostupne;
b)
tiekėjas netaiko darniojo standarto arba jį taiko tik iš dalies;
(b)
dobavljač nije primijenio usklađenu normu ili je primijenio samo dio usklađene norme;
c)
a punkte nurodytos bendrosios specifikacijos yra, tačiau tiekėjas jų netaiko;
(c)
zajedničke specifikacije iz točke (a) postoje, ali ih dobavljač nije primijenio;
d)
vienas ar daugiau a punkte nurodytų darniųjų standartų yra paskelbtas su apribojimais – tik tos standarto dalies, kuriai taikomas apribojimas, atžvilgiu.
(d)
jedna ili više usklađenih normi iz točke (a) objavljena je uz ograničenje, i to samo za dio norme koji je ograničen.
VII priede nurodytai atitikties vertinimo procedūrai atlikti tiekėjas gali pasirinkti bet kurią notifikuotąją įstaigą. Tačiau jei didelės rizikos DI sistemą ketinama naudoti teisėsaugos, imigracijos arba prieglobsčio institucijose, arba Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ar agentūrose, notifikuotosios įstaigos funkcijas atlieka atitinkamai 74 straipsnio 8 arba 9 dalyje nurodyta rinkos priežiūros institucija.
Za potrebe postupka ocjenjivanja sukladnosti iz Priloga VII. dobavljač može odabrati bilo koje prijavljeno tijelo. Međutim, ako visokorizični UI sustav u upotrebu namjeravaju staviti tijela kaznenog progona, tijela za imigraciju ili tijela za azil odnosno institucije, tijela, uredi ili agencije Unije, tijelo za nadzor tržišta iz članka 74. stavka 8. ili 9., ovisno o slučaju, djeluje kao prijavljeno tijelo.
2. III priedo 2–8 punktuose nurodytoms didelės rizikos DI sistemoms tiekėjai taiko VI priede nurodytą vidaus kontrole grindžiamą atitikties vertinimo procedūrą, kurioje notifikuotosios įstaigos dalyvavimas nenumatytas.
2. Za visokorizične UI sustave iz točaka od 2. do 8. Priloga III. dobavljači primjenjuju postupak ocjenjivanja sukladnosti na temelju unutarnje kontrole iz Priloga VI., kojim se ne predviđa sudjelovanje prijavljenog tijela.
3. Didelės rizikos DI sistemų, kurioms taikomi I priedo A skirsnyje išvardyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, atveju tiekėjas taiko atitinkamą tuose teisės aktuose reikalaujamą atitikties vertinimo procedūrą. Toms didelės rizikos DI sistemoms taikomi šio skyriaus 2 skirsnyje nustatyti reikalavimai, todėl per tuos vertinimus patikrinama ir atitiktis šiems reikalavimams. Taip pat taikomi VII priedo 4.3, 4.4, 4.5 punktai ir 4.6 punkto penkta pastraipa.
3. Za visokorizične UI sustave obuhvaćene zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u odjeljku A Priloga I. dobavljač primjenjuje relevantni postupak ocjenjivanja sukladnosti kako se zahtijeva tim pravnim aktima. Na te visokorizične UI sustave primjenjuju se zahtjevi utvrđeni u odjeljku 2. ovog poglavlja i dio su tog ocjenjivanja. Također se primjenjuju točke 4.3., 4.4., 4.5. i točka 4.6. peti odlomak Priloga VII.
Teisę per tuos vertinimus tikrinti didelės rizikos DI sistemų atitiktį 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams turi pagal tuos teisės aktus paskirtos notifikuotosios įstaigos su sąlyga, kad atliekant notifikavimo pagal tuos teisės aktus procedūrą buvo įvertinta tų notifikuotųjų įstaigų atitiktis 31 straipsnio 4, 5, 10 ir 11 dalyse nustatytiems reikalavimams.
Za potrebe tog ocjenjivanja prijavljena tijela koja su prijavljena na temelju tih pravnih akata imaju pravo kontrolirati sukladnost visokorizičnih UI sustava sa zahtjevima utvrđenima u odjeljku 2. pod uvjetom da je u kontekstu postupka prijavljivanja na temelju tih pravnih akata ocijenjeno ispunjavaju li dotična prijavljena tijela zahtjeve utvrđene u članku 31. stavcima 4., 5., 10. i 11.
Kai pagal teisės aktą, įtrauktą į I priedo A skirsnio sąrašą, gaminio gamintojas gali netaikyti trečiosios šalies atliekamo atitikties vertinimo su sąlyga, kad gamintojas taiko visus darniuosius standartus, apimančius visus atitinkamus reikalavimus, tas gamintojas ta galimybe gali pasinaudoti tik jei jis taiko ir darniuosius standartus arba, kai taikytina, 41 straipsnyje nurodytas bendrąsias specifikacijas, apimančius visus šio skyriaus 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus.
Ako je pravnim aktom navedenim u odjeljku A Priloga II. proizvođaču proizvoda omogućeno da se izuzme iz ocjenjivanja sukladnosti koje provodi treća strana pod uvjetom da je taj proizvođač primijenio sve usklađene norme koje obuhvaćaju sve relevantne zahtjeve, taj proizvođač tu mogućnost može iskoristiti samo ako je primijenio i usklađene norme ili, ako je primjenjivo, zajedničke specifikacije iz članka 41., koje obuhvaćaju sve zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. ovog poglavlja.
4. Iš esmės pakeitus didelės rizikos DI sistemą, kuriai jau taikyta atitikties vertinimo procedūra, atliekama nauja jos atitikties vertinimo procedūra, neatsižvelgiant į tai, ar pakeistą sistemą ketinama papildomai platinti, ar ja toliau naudosis dabartinis diegėjas.
4. Za visokorizične UI sustave koji su već bili podvrgnuti postupku ocjenjivanja sukladnosti provodi se novi postupak ocjenjivanja sukladnosti ako dođe do bitnih izmjena, neovisno o tome namjerava li se izmijenjeni sustav dalje distribuirati ili ga nastavlja upotrebljavati isti subjekt koji ga već uvodi.
Jei didelės rizikos DI sistema mokosi ir po to, kai buvo pateikta rinkai arba pradėta naudoti, tos sistemos ir jos veikimo pakeitimai, kuriuos tiekėjas buvo iš anksto numatęs tada, kai buvo atliekamas pirminis atitikties vertinimas, ir kurie yra paminėti į techninius dokumentus įtrauktoje IV priedo 2 punkto f papunktyje nurodytoje informacijoje, nelaikomi esminiais pakeitimais.
Za visokorizične UI sustave koji nastavljaju učiti nakon stavljanja na tržište ili u upotrebu, promjene visokorizičnog UI sustava i njegove učinkovitosti koje je dobavljač unaprijed odredio u trenutku početnog ocjenjivanja sukladnosti i koje su obuhvaćene informacijama u tehničkoj dokumentaciji iz točke 2. podtočke (f) Priloga IV. ne čine bitnu izmjenu.
5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti VI ir VII priedus, kad juos atnaujintų atsižvelgiant į techninę pažangą.
5. Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene priloga VI. i VII. njihovim ažuriranjem s obzirom na tehnički napredak.
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti šio straipsnio 1 ir 2 dalis, kad III priedo 2–8 punktuose nurodytoms didelės rizikos DI sistemoms būtų taikoma VII priede nurodyta atitikties vertinimo procedūra arba jos dalis. Tokius deleguotuosius aktus Komisija priima atsižvelgdama į VI priede nurodytos vidaus kontrole grindžiamos atitikties vertinimo procedūros veiksmingumą siekiant užtikrinti, kad tokios sistemos nekeltų rizikos sveikatai, saugai ir pagrindinių teisių apsaugai, arba tokią riziką mažinti, taip pat į tai, ar notifikuotosios įstaigos turi pakankamai pajėgumų ir išteklių.
6. Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene stavaka 1. i 2. ovog članka kako bi visokorizične UI sustave iz točaka od 2. do 8. Priloga III. podvrgnula postupku ocjenjivanja sukladnosti iz Priloga VII. ili dijelovima tog postupka. Komisija takve delegirane akte donosi uzimajući u obzir djelotvornost postupka ocjenjivanja sukladnosti na temelju unutarnje kontrole iz Priloga VI. u sprečavanju rizika za zdravlje i sigurnost te zaštitu temeljnih prava koje takvi sustavi predstavljaju ili svođenju takvih rizika na najmanju moguću mjeru, kao i dostupnost adekvatnih kapaciteta i resursa među prijavljenim tijelima.
1. Pagal VII priedą notifikuotųjų įstaigų išduodami sertifikatai parengiami valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi notifikuotoji įstaiga, atitinkamoms institucijoms lengvai suprantama kalba.
1. Potvrde koje izdaju prijavljena tijela u skladu s Prilogom VII. sastavljaju se na jeziku koji relevantna tijela u državi članici u kojoj prijavljeno tijelo ima poslovni nastan mogu bez poteškoća razumjeti.
2. Sertifikatai galioja juose nurodytą laikotarpį, kuris DI sistemų, kurioms taikomas I priedas, atveju negali būti ilgesnis nei penkeri metai, o DI sistemų, kurioms taikomas III priedas, atveju – ketveri metai. Tiekėjui paprašius, remiantis pakartotiniu vertinimu pagal taikytinas atitikties vertinimo procedūras, sertifikato galiojimas gali būti pratęstas papildomiems laikotarpiams, kurių nė vienas DI sistemų, kurioms taikomas I priedas, atveju negali būti ilgesnis nei penkeri metai, o DI sistemų, kurioms taikomas III priedas, atveju – ketveri metai. Bet koks sertifikato papildymas galioja tol, kol galioja sertifikatas, kurį jis papildo.
2. Potvrde vrijede tijekom razdoblja koje je u njima navedeno, a ono ne smije biti dulje od pet godina za UI sustave obuhvaćene Prilogom I. i dulje od četiri godine za UI sustave obuhvaćene Prilogom III. Na zahtjev dobavljača valjanost potvrde može se produljivati za daljnja razdoblja od kojih nijedno ne smije biti dulje od pet godina za UI sustave obuhvaćene Prilogom I. i dulje od četiri godine za UI sustave obuhvaćene Prilogom III., i to na temelju ponovnog ocjenjivanja u skladu s primjenjivim postupcima ocjenjivanja sukladnosti. Svaka dopuna potvrde ostaje valjana pod uvjetom da je valjana potvrda koju dopunjuje.
3. Jei notifikuotoji įstaiga nustato, kad DI sistema nebeatitinka 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų, ji, atsižvelgdama į proporcingumo principą, laikinai sustabdo arba panaikina išduoto sertifikato galiojimą arba nustato jo galiojimo apribojimus, nebent sistemos tiekėjas per atitinkamą notifikuotosios įstaigos nustatytą laikotarpį tinkamais taisomaisiais veiksmais užtikrina atitiktį tiems reikalavimams. Notifikuotoji įstaiga nurodo savo sprendimo priežastis.
3. Ako prijavljeno tijelo ustanovi da UI sustav više ne ispunjava zahtjeve utvrđene u odjeljku 2., to prijavljeno tijelo, uzimajući u obzir načelo proporcionalnosti, suspendira ili povlači izdanu potvrdu ili uvodi ograničenja za nju, osim ako se primjerenim korektivnim mjerama koje dobavljač sustava poduzme u primjerenom roku koji je utvrdilo prijavljeno tijelo osigura usklađenost UI sustava s tim zahtjevima. Prijavljeno tijelo daje obrazloženje za svoju odluku.
Turi būti nustatyta notifikuotųjų įstaigų sprendimų, įskaitant sprendimus dėl išduotų atitikties sertifikatų, apskundimo procedūra.
Protiv odluka prijavljenih tijela, među ostalim protiv odluka o izdanim potvrdama o sukladnosti, mora biti dostupan žalbeni postupak.
Nukrypti nuo atitikties vertinimo procedūros leidžianti nuostata
Odstupanje od postupka ocjenjivanja sukladnosti
1. Nukrypdama nuo 43 straipsnio ir gavusi deramai pagrįstą prašymą, bet kuri rinkos priežiūros institucija gali dėl išskirtinių priežasčių, susijusių su visuomenės saugumu arba žmonių gyvybės ir sveikatos, aplinkos ar svarbiausių pramonės ir infrastruktūros objektų apsauga, leisti atitinkamos valstybės narės teritorijoje rinkai pateikti arba pradėti naudoti konkrečias didelės rizikos DI sistemas. Tas leidimas išduodamas ribotam laikotarpiui, per kurį atliekamos būtinos atitikties vertinimo procedūros, atsižvelgiant į išimtines nukrypti leidžiančią nuostatą pagrindžiančias priežastis. Tos procedūros užbaigiamos nepagrįstai nedelsiant.
1. Odstupajući od članka 43., i na propisno obrazložen zahtjev, svako tijelo za nadzor tržišta može odobriti stavljanje određenih visokorizičnih UI sustava na tržište ili u upotrebu na državnom području dotične države članice zbog iznimnih razloga koji se odnose na javnu sigurnost ili zaštitu života i zdravlja ljudi, zaštitu okoliša ili zaštitu ključne industrijske i infrastrukturne imovine. Trajanje tog odobrenja ograničeno je na razdoblje provedbe potrebnih postupaka ocjenjivanja sukladnosti, uzimajući u obzir iznimne razloge koji opravdavaju odstupanje. Ti se postupci dovršavaju bez nepotrebne odgode.
2. Deramai pagrįstais skubos atvejais dėl išskirtinių visuomenės saugumo priežasčių arba konkrečios didelės ir neišvengiamos grėsmės fizinių asmenų gyvybei ar fiziniam saugumui atveju teisėsaugos institucijos arba civilinės saugos institucijos gali pradėti naudoti konkrečią didelės rizikos DI sistemą be 1 dalyje nurodyto leidimo, jeigu tokio leidimo nederamai nedelsiant paprašoma jos naudojimo metu arba po jo. Jei 1 dalyje nurodytą leidimą atsisakoma išduoti, didelės rizikos DI sistemos naudojimas nedelsiant nutraukiamas, o visi šio naudojimo rezultatai ir išvediniai nedelsiant ištrinami.
2. U propisno opravdanoj hitnoj situaciji zbog iznimnih razloga koji se odnose na javnu sigurnost ili u slučaju konkretne, znatne i izravne prijetnje životu ili tjelesnoj sigurnosti fizičkih osoba, tijela kaznenog progona ili tijela civilne zaštite mogu određeni visokorizični UI sustav staviti u upotrebu bez odobrenja iz stavka 1. pod uvjetom da se to odobrenje bez nepotrebne odgode zatraži tijekom ili nakon upotrebe. Ako je odobrenje iz stavka 1. odbijeno, upotreba visokorizičnog UI sustava smjesta se prekida te se odmah odbacuju svi rezultati i izlazni podaci proizišli iz takve upotrebe.
3. 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik jei rinkos priežiūros institucija padaro išvadą, kad didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Rinkos priežiūros institucija informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie visus pagal 1 ir 2 dalis išduotus leidimus. Ši pareiga netaikoma su teisėsaugos institucijų veikla susijusiems neskelbtiniems operatyviniams duomenims.
3. Odobrenje iz stavka 1. izdaje se samo ako tijelo za nadzor tržišta zaključi da visokorizični UI sustav ispunjava zahtjeve iz odjeljka 2. Tijelo za nadzor tržišta obavješćuje Komisiju i druge države članice o svim odobrenjima izdanima na temelju stavaka 1 i 2. Ta obveza ne obuhvaća osjetljive operativne podatke u vezi s aktivnostima tijelâ kaznenog progona.
4. Jei per 15 kalendorinių dienų nuo 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo nei valstybės narės, nei Komisija nepareiškia prieštaravimų dėl valstybės narės rinkos priežiūros institucijos pagal 1 dalį išduoto leidimo, tas leidimas laikomas pagrįstu.
4. Ako u roku od 15 kalendarskih dana od primitka informacija iz stavka 3. nijedna država članica ni Komisija ne podnese prigovor na odobrenje koje je izdalo tijelo za nadzor tržišta određene države članice u skladu sa stavkom 1., to se odobrenje smatra opravdanim.
5. Jei per 15 kalendorinių dienų nuo 3 dalyje nurodyto pranešimo gavimo kuri nors valstybė narė pareiškia prieštaravimų dėl kitos valstybės narės rinkos priežiūros institucijos išduoto leidimo arba jei Komisija mano, kad leidimas prieštarauja Sąjungos teisei arba kad pagal 3 dalį valstybių narių padaryta išvada dėl sistemos atitikties yra nepagrįsta, Komisija nedelsdama pradeda konsultacijas su atitinkama valstybe nare. Konsultuojamasi su atitinkamais veiklos vykdytojais ir jiems suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendžia, ar leidimas yra pagrįstas. Savo sprendimą Komisija skiria atitinkamai valstybei narei ir atitinkamiems veiklos vykdytojams.
5. Ako u roku od 15 kalendarskih dana od primitka obavijesti iz stavka 3. određena država članica podnese prigovor na odobrenje koje je izdalo tijelo za nadzor tržišta druge države članice ili ako Komisija smatra da je to odobrenje u suprotnosti s pravom Unije ili da je zaključak država članica o usklađenosti sustava iz stavka 3. neosnovan, Komisija bez odgode započinje savjetovanje s relevantnom državom članicom. U savjetovanju sudjeluju dotični operateri i omogućuje im se da iznesu svoja stajališta. Komisija ih uzima u obzir i odlučuje je li odobrenje opravdano. Komisija svoju odluku upućuje dotičnim državama članicama i dotičnim operaterima.
6. Jei Komisija nusprendžia, kad leidimas nepagrįstas, atitinkamos valstybės narės rinkos priežiūros institucija jį panaikina.
6. Ako Komisija odobrenje smatra neopravdanim, tijelo za nadzor tržišta dotične države članice povlači to odobrenje.
7. Didelės rizikos DI sistemų, susijusių su gaminiais, kuriems taikomi I priedo A skirsnyje nurodyti Sąjungos derinamieji teisės aktai, atveju taikomos tik tuose Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytos nukrypti nuo atitikties vertinimo procedūros leidžiančios nuostatos.
7. Kad je riječ o visokorizičnim UI sustavima koji su povezani s proizvodima obuhvaćenima zakonodavstvom Unije o usklađivanju navedenim u odjeljku A Priloga I., primjenjuju se samo odstupanja od ocjenjivanja sukladnosti utvrđena u tom zakonodavstvu Unije o usklađivanju.
ES atitikties deklaracija
1. Tiekėjas parengia kiekvienos didelės rizikos DI sistemos rašytinę kompiuterio skaitomą, fizinę arba elektroniniu būdu pasirašytą ES atitikties deklaraciją ir saugo ją 10 metų po tos didelės rizikos DI sistemos pateikimo rinkai arba naudojimo pradžios dienos, kad nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų ją patikrinti. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kokiai konkrečiai didelės rizikos DI sistemai ji parengta. Gavus prašymą, ES atitikties deklaracijos kopija pateikiama atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms.
1. Dobavljač sastavlja pisanu, strojno čitljivu EU izjavu o sukladnosti, potpisanu fizički ili elektronički, za svaki visokorizični UI sustav i drži je na raspolaganju nacionalnim nadležnim tijelima tijekom razdoblja od deset godina nakon stavljanja tog visokorizičnog UI sustava na tržište ili u upotrebu. U EU izjavi o sukladnosti navodi se za koji je visokorizični UI sustav ona sastavljena. Primjerak EU izjave o sukladnosti dostavlja se relevantnim nacionalnim nadležnim tijelima na njihov zahtjev.
2. ES atitikties deklaracijoje nurodoma, kad atitinkama didelės rizikos DI sistema atitinka 2 skirsnyje nustatytus reikalavimus. ES atitikties deklaracijoje pateikiama V priede nurodyta informacija ir ta deklaracija išverčiama į valstybių narių, kuriose didelės rizikos DI sistema pateikiama rinkai ar tiekiama, nacionalinėms kompetentingoms institucijoms lengvai suprantamą kalbą.
2. U EU izjavi o sukladnosti navodi se da dotični visokorizični UI sustav ispunjava zahtjeve utvrđene u odjeljku 2. EU izjava o sukladnosti sadržava informacije utvrđene u Prilogu V. i prevodi se na jezik koji nacionalna nadležna tijela država članica u kojima se visokorizični UI sustav stavlja na tržište ili na raspolaganje mogu bez poteškoća razumjeti.
3. Jei didelės rizikos DI sistemoms taikomi ir kiti Sąjungos derinamieji teisės aktai, kuriuose taip pat reikalaujama ES atitikties deklaracijos, parengiama viena bendra su visais Sąjungos teisės aktais, taikomais tai didelės rizikos DI sistemai, susijusi ES atitikties deklaracija. Deklaracijoje pateikiama visa informacija, būtina norint nustatyti Sąjungos derinamuosius teisės aktus, su kuriais ta deklaracija yra susijusi.
3. Ako visokorizični UI sustavi podliježu drugom zakonodavstvu Unije o usklađivanju kojim se također zahtijeva EU izjava o sukladnosti, sastavlja se jedinstvena EU izjava o sukladnosti koja se odnosi na svo pravo Unije koje se primjenjuje na dotični visokorizični UI sustav. Ta izjava sadržava sve informacije potrebne za identifikaciju zakonodavstva Unije o usklađivanju na koje se izjava odnosi.
4. Parengdamas ES atitikties deklaraciją tiekėjas prisiima atsakomybę už atitiktį 2 skirsnyje nustatytiems reikalavimams. Tiekėjas užtikrina, kad ES atitikties deklaracija būtų tinkamai atnaujinama.
4. Sastavljanjem EU izjave o sukladnosti dobavljač preuzima odgovornost za ispunjavanje zahtjeva utvrđenih u odjeljku 2. Dobavljač prema potrebi ažurira EU izjavu o sukladnosti.
5. Komisija suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti V priedą, kad būtų atnaujintas tame priede išdėstytos ES atitikties deklaracijos turinys, siekiant į jį įtraukti elementus, kurie tampa būtini atsižvelgiant į technikos pažangą.
5. Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene Priloga V. ažuriranjem sadržaja EU izjave o sukladnosti utvrđene u tom prilogu kako bi se uveli elementi koji postanu potrebni s obzirom na tehnički napredak.
1. Ženklinimui CE ženklu taikomi Reglamento (EB) Nr. 765/2008 30 straipsnyje nustatyti bendrieji principai.
1. Za oznaku CE vrijede opća načela utvrđena u članku 30. Uredbe (EZ) br. 765/2008.
2. Didelės rizikos DI sistemų, kurios teikiamos skaitmenine forma, atveju skaitmeninis CE ženklas naudojamas tik tuo atveju, jei jį galima lengvai pasiekti per sąsają, kuria naudojantis galima prisijungti prie tos sistemos, arba per lengvai prieinamą kompiuterio skaitomą kodą ar kitas elektronines priemones.
2. Za visokorizične UI sustave koji se pružaju digitalno digitalna oznaka CE upotrebljava se samo ako joj se može lako pristupiti preko sučelja s kojeg se pristupa tom sustavu ili s pomoću lako dostupnog strojno čitljivog koda ili drugih elektroničkih sredstava.
3. Didelės rizikos DI sistemos CE ženklu ženklinamos taip, kad jis būtų matomas, įskaitomas ir nenutrinamas. Tais atvejais, kai toks ženklinimas neįmanomas arba neužtikrinamas dėl didelės rizikos DI sistemos pobūdžio, šiuo ženklu atitinkamai pažymima pakuotė arba pridedami dokumentai.
3. Oznaka CE stavlja se na visokorizične UI sustave tako da bude vidljiva, čitka i neizbrisiva. Ako to zbog prirode visokorizičnog UI sustava nije moguće ili nije opravdano, oznaka CE stavlja se na pakiranje ili na popratnu dokumentaciju, ovisno o slučaju.
4. Jei taikytina, prie CE ženklo nurodomas notifikuotosios įstaigos, atsakingos už 43 straipsnyje nustatytas atitikties vertinimo procedūras, identifikacinis numeris. Notifikuotosios įstaigos identifikaciniu numeriu gaminį pažymi pati notifikuotoji įstaiga arba jos nurodymu tą padaro tiekėjas arba tiekėjo įgaliotasis atstovas. Identifikacinis numeris taip pat nurodomas visoje reklaminėje medžiagoje, kurioje nurodoma, kad didelės rizikos DI sistema atitinka žymėjimo CE ženklu reikalavimus.
4. Ako je primjenjivo, uz oznaku CE navodi se identifikacijski broj prijavljenog tijela odgovornog za postupke ocjenjivanja sukladnosti iz članka 43. Identifikacijski broj prijavljenog tijela stavlja sâmo prijavljeno tijelo ili ga prema njegovim uputama stavlja dobavljač ili dobavljačev ovlašteni zastupnik. Taj identifikacijski broj navodi se i u svim promotivnim materijalima u kojima se navodi da dotični visokorizični UI sustav ispunjava zahtjeve u pogledu oznake CE.
5. Jeigu didelės rizikos DI sistemoms taikomi kiti Sąjungos teisės aktai, kuriais taip pat numatytas ženklinimas CE ženklu, CE ženklu nurodoma, kad didelės rizikos DI sistemos atitinka ir tų kitų teisės aktų reikalavimus.
5. Ako visokorizični UI sustavi podliježu drugom pravu Unije kojim se također predviđa stavljanje oznake CE, na oznaci CE navodi se da visokorizični UI sustav ispunjava i zahtjeve iz tog drugog prava.
1. Prieš pateikdamas rinkai arba pradėdamas naudoti III priede nurodytą didelės rizikos DI sistemą, išskyrus III priedo 2 punkte nurodytas didelės rizikos DI sistemas, tiekėjas arba, jei taikytina, įgaliotasis atstovas 71 straipsnyje nurodytoje ES duomenų bazėje užsiregistruoja pats ir užregistruoja savo sistemas.
1. Prije stavljanja na tržište ili u upotrebu visokorizičnog UI sustava iz Priloga III., uz izuzeće visokorizičnih UI sustava iz točke 2. Priloga III., dobavljač ili, ako je primjenjivo, ovlašteni zastupnik registrira sebe i svoj sustav u bazi podataka EU-a iz članka 71.
2. Prieš pateikdamas rinkai arba pradėdamas naudoti DI sistemą, kurios atžvilgiu tiekėjas yra padaręs išvadą, kad tai nėra didelės rizikos sistema pagal 6 straipsnio 3 dalį, tas tiekėjas arba, jei taikytina, įgaliotasis atstovas 71 straipsnyje nurodytoje ES duomenų bazėje užsiregistruoja pats ir užregistruoja tą sistemą.
2. Prije stavljanja na tržište ili u upotrebu UI sustava za koji je dobavljač zaključio da nije visokorizičan u skladu s člankom 6. stavkom 3., taj dobavljač ili, ako je primjenjivo, ovlašteni zastupnik registrira sebe i taj sustav u bazi podataka EU-a iz članka 71.
3. Prieš pradėdami naudoti arba naudodami III priede nurodytą didelės rizikos DI sistemą, išskyrus III priedo 2 punkte išvardytas didelės rizikos DI sistemas, diegėjai, kurie yra valdžios institucijos, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros arba jų vardu veikiantys asmenys, 71 straipsnyje nurodytoje ES duomenų bazėje užsiregistruoja patys, pasirenka sistemą ir užregistruoja jos naudojimą.
3. Prije stavljanja u upotrebu ili korištenja visokorizičnog UI sustava iz Priloga III., uz izuzeće visokorizičnih UI sustava iz točke 2. Priloga III., subjekti koji uvode sustav koji su tijela javne vlasti, institucije, tijela uredi ili agencije Unije ili osobe koje djeluju u njihovo ime registriraju se, odabiru sustav i registriraju njegovo korištenje u bazi podataka EU-a iz članka 71.
4. III priedo 1, 6 ir 7 punktuose nurodytos didelės rizikos DI sistemos, taikomos teisėsaugos, migracijos, prieglobsčio ir sienų kontrolės valdymo srityse, pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis užregistruojamos 71 straipsnyje nurodytos ES duomenų bazės saugioje neviešoje dalyje ir, kai taikytina, apima tik šią informaciją, nurodytą:
4. Za visokorizične UI sustave iz točaka 1., 6. i 7. Priloga III., u području kaznenog progona, migracija, azila i upravljanja nadzorom državne granice registracija iz stavaka 1., 2. i 3. ovog članka provodi se u sigurnom dijelu baze podataka EU-a iz članka 71. koji nije javno dostupan, a uključuje samo informacije iz sljedećega, ovisno o slučaju:
a)
VIII priedo A skirsnio 1–10 punktuose, išskyrus 6, 8 ir 9 punktus;
(a)
odjeljka A točaka od 1. do 10. Priloga VIII., osim točaka 6., 8. i 9.;
b)
VIII priedo B skirsnio 1–5 punktuose ir 8 bei 9 punktuose;
(b)
odjeljka B točaka od 1. do 5. i točaka 8. i 9. Priloga VIII.;
c)
VIII priedo C skirsnio 1–3 punktuose;
(c)
odjeljka C točaka od 1. do 3. Priloga VIII.;
d)
IX priedo 1, 2 ir 3 punktuose bei 5 punkte.
(d)
točaka 1., 2., 3. i 5. Priloga IX.
Tik Komisijai ir nacionalinėms institucijoms, nurodytoms 74 straipsnio 8 dalyje, suteikiama prieiga prie atitinkamų šios dalies pirmoje pastraipoje išvardytų ES duomenų bazės riboto naudojimo dalių.
Samo Komisija i nacionalna tijela iz članka 74. stavka 8. imaju pristup odgovarajućim dijelovima baze podataka EU-a kojima je pristup ograničen, a koji su navedeni u prvom podstavku ovog stavka.
5. III priedo 2 punkte nurodytos didelės rizikos DI sistemos užregistruojamos nacionaliniu lygmeniu.
5. Visokorizični UI sustavi iz točke 2. Priloga III. registriraju se na nacionalnoj razini.
Tam tikrų DI sistemų tiekėjams ir diegėjams taikomos skaidrumo pareigos
Obveze u pogledu transparentnosti za dobavljače određenih UI sustava i subjekte koji ih uvode
1. Tiekėjai užtikrina, kad DI sistemos, kurių paskirtis – tiesiogiai sąveikauti su fiziniais asmenimis, būtų suprojektuotos ir sukurtos taip, kad atitinkami fiziniai asmenys būtų informuojami apie tai, kad jie sąveikauja su DI sistema, nebent fiziniam asmeniui, kuris yra pagrįstai informuotas, pastabus ir nuovokus, tai būtų akivaizdu, atsižvelgiant į aplinkybes ir naudojimo kontekstą. Ši pareiga netaikoma DI sistemoms, kurias pagal teisės aktus leidžiama naudoti siekiant nustatyti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, jas tirti ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taikant atitinkamas trečiųjų šalių teisių ir laisvių apsaugos priemones, nebent tomis sistemomis leidžiama naudotis visuomenei pranešimo apie nusikalstamą veiką tikslais.
1. Dobavljači osiguravaju da su UI sustavi koji su namijenjeni izravnoj interakciji s fizičkim osobama dizajnirani i razvijeni na takav način da se dotične fizičke osobe obavješćuje o tome da su u interakciji s UI sustavom, osim ako je to očito sa stajališta razmjerno dobro informirane, pronicljive i oprezne fizičke osobe, uzimajući u obzir okolnosti i kontekst upotrebe. Ta se obveza ne primjenjuje na UI sustave koji su zakonski odobreni za otkrivanje, sprečavanje, istragu ili kazneni progon kaznenih djela, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama za prava i slobode trećih strana, osim ako su ti sustavi dostupni javnosti za prijavu kaznenih djela.
2. DI sistemų, įskaitant bendrosios paskirties DI sistemas, kuriomis sugeneruojamas sintetinis judamo ar nejudamo vaizdo arba garso ar tekstinis turinys, tiekėjai užtikrina, kad DI sistemos išvediniai būtų pažymėti kompiuterio skaitomu formatu ir kad būtų galima atpažinti, jog jie yra sugeneruoti dirbtinai arba manipuliuojant. Tiekėjai užtikrina, kad jų techniniai sprendimai būtų veiksmingi, sąveikūs, pagrįsti ir patikimi, kiek tai techniškai įmanoma, atsižvelgiant į įvairių rūšių turinio ypatumus ir ribotumus, įgyvendinimo sąnaudas ir visuotinai pripažintus pažangiausius metodus, kurie gali būtų atspindėti atitinkamuose techniniuose standartuose. Ši pareiga netaikoma, jei DI sistemomis atliekama pagalbinė standartinio redagavimo funkcija arba iš esmės nepakeičiami diegėjo pateikti įvesties duomenys ar jų semantika, arba kai tai leidžiama pagal teisės aktus siekiant nustatyti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, jas tirti ar už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
2. Dobavljači UI sustava, uključujući UI sustave opće namjene, koji generiraju sintetički audiosadržaj, slikovni sadržaj, videosadržaj ili tekstovni sadržaj osiguravaju da izlazni rezultati UI sustava budu označeni u strojno čitljivom obliku i da ih se može prepoznati kao umjetno generirane ili manipulirane. Dobavljači osiguravaju da njihova tehnička rješenja budu djelotvorna, interoperabilna, otporna i pouzdana u mjeri u kojoj je to tehnički izvedivo, uzimajući u obzir posebnosti i ograničenja različitih vrsta sadržaja, troškove provedbe i općepriznata najnovija dostignuća, što se može odražavati u relevantnim tehničkim normama. Ta se obveza ne primjenjuje ako UI sustavi obavljaju pomoćnu funkciju za standardno uređivanje ili bitno ne mijenjaju ulazne podatke koje pruža subjekt koji uvodi sustav ili njihovu semantiku, ili ako su zakonski odobreni za otkrivanje, sprečavanje, istragu ili kazneni progon kaznenih djela.
3. Emocijų atpažinimo sistemos arba biometrinio kategorizavimo sistemos diegėjai informuoja fizinius asmenis, kuriems šios sistemos taikomos, apie jų veikimą, o asmens duomenis tvarko laikydamiesi atitinkamai reglamentų (ES) 2016/679 bei (ES) 2018/1725 ir Direktyvos (ES) 2016/680. Ši pareiga netaikoma DI sistemoms, naudojamoms biometriniam kategorizavimui ir emocijų atpažinimui, kurias pagal teisės aktus leidžiama naudoti siekiant nustatyti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, jas tirti ir už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, taikant atitinkamas trečiųjų šalių teisių bei laisvių apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės.
3. Subjekti koji uvode sustav za prepoznavanje emocija ili sustav za biometrijsku kategorizaciju obavješćuju fizičke osobe koje su izložene tom sustavu o njegovu radu, a osobne podatke obrađuju u skladu s uredbama (EU) 2016/679 i (EU) 2018/1725 te Direktivom (EU) 2016/680, ovisno o slučaju. Ta se obveza ne primjenjuje na UI sustave za biometrijsku kategorizaciju i prepoznavanje emocija koji su zakonski odobreni za otkrivanje, sprečavanje ili istragu kaznenih djela, podložno odgovarajućim zaštitnim mjerama za prava i slobode trećih strana i u skladu s pravom Unije.
4. DI sistemos, kuria generuojamas arba atlikus manipuliacijas gaunamas sintetinę sankaitą sudarantis judamo ar nejudamo vaizdo arba garso turinys, diegėjai atskleidžia, kad toks turinys yra sugeneruotas dirbtinai arba manipuliuojant. Ši pareiga netaikoma, kai naudojimas leidžiamas pagal teisės aktus siekiant nustatyti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, jas tirti ar už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tais atvejais, kai turinys yra akivaizdžiai meninio, kūrybinio, satyrinio, išgalvoto ar analogiško kūrinio ar programos dalis, šioje dalyje nustatyti skaidrumo reikalavimai apima tik tokio sugeneruoto turinio ar turinio, gauto atlikus manipuliacijas, buvimo fakto atskleidimą tinkamu būdu, kuris netrukdo rodyti kūrinį ar juo mėgautis.
4. Subjekti koji uvode UI sustav koji generira ili manipulira slikovnim sadržajem, audiosadržajem ili videosadržajem koji čini uvjerljiv krivotvoreni sadržaj (deep fake) moraju navesti da je taj sadržaj umjetno generiran ili da je njime manipulirano. Ta se obveza ne primjenjuje ako je korištenje zakonski odobreno za otkrivanje, sprečavanje, istragu ili kazneni progon kaznenih djela. Ako je sadržaj dio očigledno umjetničkog, kreativnog, satiričnog, fiktivnog ili analognog djela ili programa, obveze u pogledu transparentnosti iz ovog stavka ograničene su na otkrivanje postojanja takvog generiranog ili manipuliranog sadržaja na odgovarajući način kojim se ne ometa prikazivanje tog djela ili uživanje u njemu.
DI sistemos, kuria generuojamas arba kuria atlikus manipuliacijas gaunamas tekstas, paskelbiamas siekiant informuoti visuomenę viešojo intereso klausimais, diegėjai atskleidžia, kad tekstas yra sugeneruotas dirbtinai arba manipuliuojant. Ši pareiga netaikoma tais atvejais, kai naudoti leidžiama pagal teisės aktus siekiant nustatyti nusikalstamas veikas, užkirsti joms kelią, jas tirti ar už jas patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba kai DI sugeneruotam turiniui buvo taikomas žmogaus atliekamos peržiūros arba redakcinės kontrolės procesas, o fizinis ar juridinis asmuo prisiima redakcinę atsakomybę už turinio paskelbimą.
Subjekti koji uvode UI sustav koji generira ili manipulira tekstom koji se objavljuje u svrhu informiranja javnosti o pitanjima od javnog interesa moraju navesti da je tekst umjetno generiran ili da je njime manipulirano. Ta se obveza ne primjenjuje ako je korištenje zakonski odobreno za otkrivanje, sprečavanje, istragu ili kazneni progon kaznenih djela ili ako je sadržaj generiran umjetnom inteligencijom prošao proces preispitivanja koje provodi čovjek ili uredničku kontrolu i ako fizička ili pravna osoba snosi uredničku odgovornost za objavu sadržaja.
5. 1–4 dalyse nurodyta informacija atitinkamiems fiziniams asmenims pateikiama aiškiai ir matomai ne vėliau nei pirmosios sąveikos arba sistemos panaudojimo jų atžvilgiu metu. Informacija turi atitikti taikomus prieinamumo reikalavimus.
5. Informacije iz stavaka od 1. do 4. dotičnim se fizičkim osobama pružaju na jasan i raspoznatljiv način najkasnije u trenutku prve interakcije ili prvog izlaganja. Te informacije moraju ispunjavati primjenjive zahtjeve u pogledu pristupačnosti.
6. 1–4 dalys nedaro poveikio III skyriuje nustatytiems reikalavimams bei pareigoms ir nedaro poveikio kitoms Sąjungos ar nacionalinės teisės aktuose nustatytoms DI sistemų diegėjų skaidrumo pareigoms.
6. Stavci od 1. do 4. ne utječu na zahtjeve i obveze iz poglavlja III. i njima se ne dovode u pitanje druge obveze u pogledu transparentnosti utvrđene u pravu Unije ili nacionalnom pravu za subjekte koji uvode UI sustave.
7. DI tarnyba skatina ir palengvina praktikos kodeksų rengimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingai įgyvendinti pareigas, susijusias su turinio, kuris yra sugeneruotas dirbtinai arba manipuliuojant, aptikimu ir ženklinimu. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais tie praktikos kodeksai būtų patvirtinti laikantis 56 straipsnio 6 dalyje nustatytos tvarkos. Jei Komisija mano, kad kodeksas nėra tinkama priemonė, ji gali priimti įgyvendinimo aktą, kuriame būtų išsamiai nustatytos bendros tų pareigų vykdymo taisyklės, laikantis 98 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7. Ured za umjetnu inteligenciju potiče i olakšava izradu kodeksâ prakse na razini Unije kako bi se olakšala djelotvorna provedba obveza u pogledu otkrivanja i označivanja umjetno generiranog ili manipuliranog sadržaja. Komisija može donositi provedbene akte radi odobravanja tih kodeksa prakse u skladu s postupkom utvrđenim u članku 56. stavku 6. Ako smatra da kodeks nije adekvatan, Komisija može donositi provedbene akte o utvrđivanju zajedničkih pravila za provedbu tih obveza u skladu s postupkom ispitivanja utvrđenim u članku 98. stavku 2.
1. Jei bendrosios paskirties DI modelis atitinka 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąlygą, atitinkamas tiekėjas nedelsdamas ir bet kuriuo atveju per dvi savaites po to, kai reikalavimas įvykdomas arba sužinoma, kad jis bus įvykdytas, praneša apie tai Komisijai. Tame pranešime pateikiama informacija, būtina įrodyti, kad atitinkamas reikalavimas įvykdytas. Jei Komisija sužino apie bendrosios paskirties DI modelį, kuris kelia sisteminę riziką, ir apie kurį jai nebuvo pranešta, ji gali nuspręsti jį priskirti sisteminės rizikos modeliams.
1. Ako UI model opće namjene ispunjava uvjet iz članka 51. stavka 1. točke (a), dotični dobavljač o tome obavješćuje Komisiju bez odgode, a u svakom slučaju u roku od dva tjedna nakon što je taj zahtjev ispunjen ili nakon što postane poznato da će biti ispunjen. Ta obavijest uključuje informacije potrebne kako bi se dokazalo da je dotični zahtjev ispunjen. Ako Komisija sazna za UI model opće namjene koji predstavlja sistemske rizike, a o kojem nije bila obaviještena, može ga odlučiti odrediti kao model sa sistemskim rizikom.
2. Bendrosios paskirties DI modelio, atitinkančio 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą sąlygų, tiekėjas kartu su pranešimu gali pateikti pakankamai pagrįstų argumentų, kad įrodytų, jog bendrosios paskirties DI modelis, nors ir atitinka tą reikalavimą, dėl savo specifinių savybių nekelia sisteminės rizikos, todėl išimties tvarka neturėtų būti priskiriamas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams.
2. Dobavljač UI modela opće namjene koji ispunjava uvjet iz članka 51. stavka 1. točke (a) može uz svoju obavijest dostaviti dostatno potkrijepljene argumente kako bi dokazao da UI model opće namjene iznimno, iako ispunjava navedeni zahtjev, zbog svojih specifičnih karakteristika ne predstavlja sistemske rizike i da ga stoga ne bi trebalo klasificirati kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom.
3. Jei Komisija padaro išvadą, kad pagal 2 dalį pateikti argumentai nėra pakankamai pagrįsti ir atitinkamas tiekėjas nepajėgė įrodyti, kad bendrosios paskirties DI modelis dėl savo specifinių savybių nekelia sisteminės rizikos, ji tuos argumentus atmeta, o bendrosios paskirties DI modelis laikomas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliu.
3. Ako Komisija zaključi da argumenti dostavljeni na temelju stavka 2. nisu dostatno potkrijepljeni i da dotični dobavljač nije dokazao da UI model opće namjene zbog svojih specifičnih karakteristika ne predstavlja sistemske rizike, ona odbacuje te argumente, a UI model opće namjene smatra se UI modelom opće namjene sa sistemskim rizikom.
4. Komisija gali priskirti bendrosios paskirties DI modelį sisteminės rizikos modeliams ex officio arba gavusi kvalifikuotą mokslinės komisijos perspėjimą pagal 90 straipsnio 1 dalies a punktą, remdamasi XIII priede nustatytais kriterijais.
4. Komisija može UI model opće namjene odrediti kao model koji predstavlja sistemske rizike na temelju kriterija iz Priloga XIII., po službenoj dužnosti ili slijedom kvalificiranog upozorenja znanstvenog povjerenstva u skladu s člankom 90. stavkom 1. točkom (a).
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, siekiant iš dalies pakeisti XIII priedą, patikslindama ir atnaujindama tame priede išdėstytus kriterijus.
Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. radi izmjene Priloga XIII. utvrđivanjem i ažuriranjem kriterija utvrđenih u tom prilogu.
5. Gavusi pagrįstą tiekėjo, kurio bendrosios paskirties DI modelis pagal 4 dalį priskirtas sisteminės rizikos modeliams, prašymą, Komisija atsižvelgia į prašymą ir gali nuspręsti iš naujo įvertinti, ar remiantis XIII priede nustatytais kriterijais šis bendrosios paskirties DI modelis vis dar gali būti laikomas sisteminės rizikos modeliu. Tokiame prašyme nurodomos objektyvios, išsamios ir naujos priežastys, atsiradusios po sprendimo dėl priskyrimo priėmimo. Tiekėjai gali prašyti atlikti pakartotinį vertinimą ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po sprendimo dėl priskyrimo priėmimo. Jei Komisija, atlikusi pakartotinį vertinimą, nusprendžia, kad atitinkamas modelis turi likti priskirtas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams, tiekėjai gali prašyti atlikti pakartotinį vertinimą ne anksčiau kaip praėjus šešiems mėnesiams po to sprendimo priėmimo.
5. Na obrazloženi zahtjev dobavljača čiji je model u skladu sa stavkom 4. određen kao UI model opće namjene sa sistemskim rizikom, Komisija takav zahtjev uzima u obzir i može odlučiti ponovno ocijeniti može li se i dalje smatrati da UI model opće namjene predstavlja sistemske rizike na temelju kriterija iz Priloga XIII. Takav zahtjev mora sadržavati objektivne, detaljne i nove razloge koji su se pojavili nakon odluke o određivanju. Dobavljači mogu zatražiti ponovnu ocjenu najranije šest mjeseci nakon odluke o određivanju. Ako Komisija nakon ponovne ocjene odluči zadržati određivanje modela kao UI modela opće namjene sa sistemskim rizikom, dobavljači mogu zatražiti ponovno ocjenjivanje najranije šest mjeseci nakon te odluke.
6. Komisija užtikrina, kad būtų paskelbtas sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modelių sąrašas, ir nuolat jį atnaujina, nedarant poveikio poreikiui paisyti intelektinės nuosavybės teisių ir verslo informacijos konfidencialumo ar komercinių paslapčių ir juos saugoti pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę.
6. Komisija osigurava objavljivanje popisa UI modelâ opće namjene sa sistemskim rizikom i ažurira ga, ne dovodeći u pitanje potrebu za poštovanjem i zaštitom prava intelektualnog vlasništva i povjerljivih poslovnih informacija ili poslovnih tajni u skladu s pravom Unije i nacionalnim pravom.
Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų pareigos
Obveze dobavljača UI modelâ opće namjene
1. Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai:
1. Dobavljači UI modelâ opće namjene:
a)
rengia ir nuolat atnaujina modelio, be kita ko, jo mokymo ir bandymo proceso, taip pat jo vertinimo rezultatų, techninius dokumentus, į kuriuos įtraukiami bent XI priede nustatyta informacija, kad paprašius ji būtų pateikta DI tarnybai ir nacionalinėms kompetentingoms institucijoms;
(a)
izrađuju i ažuriraju tehničku dokumentaciju modela, među ostalim o postupku njegova treniranja i testiranja te rezultatima njegove evaluacije, koja sadržava barem informacije utvrđene u Prilogu XI., kako bi je na zahtjev dostavili Uredu za umjetnu inteligenciju i nacionalnim nadležnim tijelima;
b)
rengia, nuolat atnaujina ir teikia informaciją ir dokumentus DI sistemų tiekėjams, kurie ketina bendrosios paskirties DI modelį integruoti į savo DI sistemas. Nedarant poveikio poreikiui gerbti ir apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir verslo informacijos konfidencialumą arba komercines paslaptis pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, informacija ir dokumentai:
(b)
izrađuju, ažuriraju i stavljaju na raspolaganje informacije i dokumentaciju dobavljačima UI sustava koji namjeravaju integrirati UI model opće namjene u svoje UI sustave. Ne dovodeći u pitanje potrebu za poštovanjem i zaštitom prava intelektualnog vlasništva i povjerljivih poslovnih informacija ili poslovnih tajni u skladu s pravom Unije i nacionalnim pravom, te informacije i dokumentacija:
i)
sudaro sąlygas DI sistemų tiekėjams gerai suprasti bendrosios paskirties DI modelio pajėgumus bei ribotumus ir vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir
i.
omogućuju dobavljačima UI sustava da dobro razumiju sposobnosti i ograničenja UI modela opće namjene i da ispune svoje obveze na temelju ove Uredbe; i
ii)
apima bent XII priede nustatytus elementus;
ii.
sadržavaju barem elemente utvrđene u Prilogu XII.;
c)
padeda įdiegti politiką, kad būtų laikomasi Sąjungos autorių ir gretutinių teisių teisės, visų pirma nustatyti teisių apribojimą pagal Direktyvos (ES) 2019/790 4 straipsnio 3 dalį, ir jos laikytis, be kita ko, pasitelkiant pažangiausias technologijas;
(c)
uspostavljaju politiku usklađivanja s pravom Unije o autorskom pravu i povezanim pravima, posebno kako bi utvrdili i poštovali, među ostalim i s pomoću najsuvremenijih tehnologija, pridržaj prava izražen u skladu s člankom 4. stavkom 3. Direktive (EU) 2019/790;
d)
parengia ir viešai paskelbia pakankamai išsamią turinio, naudojamo bendrosios paskirties DI modelio mokymui, santrauką pagal DI tarnybos pateiktą šabloną.
(d)
izrađuju i objavljuju dovoljno detaljan sažetak o sadržaju upotrijebljenom za treniranje UI modela opće namjene, prema predlošku Ureda za umjetnu inteligenciju.
2. 1 dalies a ir b punktuose nustatytos pareigos netaikomos DI modelių, kurie išleidžiami pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją, kuria suteikiama prieiga prie modelio, leidžiama jį naudoti, keisti ir platinti, tiekėjams, ir kurių parametrai, įskaitant svorius, informaciją apie modelio architektūrą ir informaciją apie modelio naudojimą, skelbiami viešai. Ši išimtis netaikoma sisteminės rizikos bendrosios paskirties DI modeliams.
2. Obveze utvrđene u stavku 1. točkama (a) i (b) ne primjenjuju se na dobavljače UI modela koji se objavljuju na temelju besplatne licencije za softver otvorenog koda koja omogućuje pristup modelu te njegovu upotrebu, izmjenu i distribuciju i čiji su parametri, uključujući težinske faktore, informacije o arhitekturi modela te informacije o upotrebi modela, javno dostupni. Ta se iznimka ne primjenjuje na UI modele opće namjene sa sistemskim rizikom.
3. Naudodamiesi savo kompetencija ir įgaliojimais pagal šį reglamentą bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai prireikus bendradarbiauja su Komisija ir nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.
3. Dobavljači UI modela opće namjene prema potrebi surađuju s Komisijom i nacionalnim nadležnim tijelima u izvršavanju njihovih nadležnosti i ovlasti na temelju ove Uredbe.
4. Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai, siekdami įrodyti, kad laikosi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigų, gali remtis praktikos kodeksais, kaip tai suprantama 56 straipsnyje, kol bus paskelbtas darnusis standartas. Atitiktis preziumuojama, jei tiekėjai laikosi Europos darniųjų standartų, tokia apimtimi, kokia tie standartai apima tas pareigas. Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjai, kurie nesilaiko patvirtinto praktikos kodekso arba nesilaiko Europos darniojo standarto, privalo įrodyti alternatyvias tinkamas atitikties užtikrinimo priemones, kad jas įvertintų Komisija.
4. Dobavljači UI modelâ opće namjene mogu se do objave usklađene norme osloniti na kodekse prakse u smislu članka 56. kako bi dokazali da ispunjavaju obveze utvrđene u stavku 1. ovog članka. Ispunjavanjem europskih usklađenih normi za dobavljače vrijedi pretpostavka sukladnosti u mjeri u kojoj su te obveze obuhvaćene tim normama. Dobavljači UI modelâ opće namjene koji ne poštuju odobreni kodeks prakse ili ne ispunjavaju europsku usklađenu normu moraju dokazati alternativne adekvatne načine usklađivanja kako bi ih ocijenila Komisija.
5. Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas laikytis XI priedo, ypač jo 2 punkto d ir e papunkčių, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriuose išsamiai išdėstomos matavimo ir skaičiavimo metodikos, kad būtų galima parengti palyginamus ir patikrinamus dokumentus.
5. Kako bi se olakšalo usklađivanje s Prilogom XI., a posebno s njegovom točkom 2. podtočkama (d) i (e), Komisija je ovlaštena z donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. kako bi detaljno opisala metodologije mjerenja i izračuna u cilju omogućavanja usporedive i provjerljive dokumentacije.
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 97 straipsnio 2 dalį priima deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į vykstančią technologinę plėtrą, iš dalies keičiami XI ir XII priedai.
6. Komisija je ovlaštena za donošenje delegiranih akata u skladu s člankom 97. stavkom 2. radi izmjene priloga XI. i XII. s obzirom na tehnološki razvoj.
7. Visa pagal šį straipsnį gauta informacija ir dokumentai, įskaitant komercines paslaptis, tvarkomi laikantis 78 straipsnyje nustatytų konfidencialumo pareigų.
7. Sa svim informacijama ili dokumentacijom koji se pribave u skladu s ovim člankom, uključujući poslovne tajne, postupa se u skladu s obvezama u pogledu povjerljivosti utvrđenima u članku 78.
Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjų įgaliotieji atstovai
Ovlašteni zastupnici dobavljača UI modelâ opće namjene
1. Prieš pateikdami bendrosios paskirties DI modelį Sąjungos rinkai, trečiosiose valstybėse įsisteigę tiekėjai rašytiniu įgaliojimu paskiria Sąjungoje įsisteigusį įgaliotąjį atstovą.
1. Prije stavljanja UI modelâ opće namjene na tržište Unije dobavljači s poslovnim nastanom u trećim zemljama pisanim ovlaštenjem imenuju ovlaštenog zastupnika s poslovnim nastanom Uniji.
2. Tiekėjas paveda įgaliotajam atstovui atlikti tiekėjo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis.
2. Dobavljač omogućuje svojem ovlaštenom zastupniku da obavlja zadaće navedene u ovlaštenju koje je dobio od dobavljača.
3. Įgaliotasis atstovas atlieka tiekėjo suteiktame įgaliojime nurodytas užduotis. Gavęs prašymą, jis DI tarnybai pateikia įgaliojimo kopiją viena iš oficialiųjų Sąjungos institucijų kalbų. Šio reglamento tikslais įgaliojimu įgaliotajam atstovui suteikiama teisė atlikti šias užduotis:
3. Ovlašteni zastupnik obavlja zadaće navedene u ovlaštenju koje je dobio od dobavljača. On dostavlja primjerak ovlaštenja Uredu za umjetnu inteligenciju na njegov zahtjev, na jednom od službenih jezika institucija Unije. Za potrebe ove Uredbe ovlaštenjem se ovlaštenom zastupniku daje ovlast da obavlja sljedeće zadaće:
a)
tikrinti, ar parengti XI priede nurodyti techniniai dokumentai ir ar tiekėjas įvykdė visas 53 straipsnyje ir, kai taikytina, 55 straipsnyje nurodytas pareigas;
(a)
provjerava je li tehnička dokumentacija iz Priloga XI. sastavljena i je li dobavljač ispunio sve obveze iz članka 53. i, ako je primjenjivo, članka 55.;
b)
10 metų po bendrosios paskirties DI modelio pateikimo rinkai saugoti XI priede nurodytų techninių dokumentų kopijas, kad DI tarnyba ir nacionalinės kompetentingos institucijos galėtų juos patikrinti, ir, įgaliotąjį atstovą paskyrusio tiekėjo kontaktinius duomenis;
(b)
drži primjerak tehničke dokumentacije iz Priloga XI. na raspolaganju Uredu za umjetnu inteligenciju i nacionalnim nadležnim tijelima tijekom razdoblja od deset godina nakon stavljanja UI modela opće namjene na tržište i čuva kontaktne podatke dobavljača koji je imenovao ovlaštenog zastupnika;
c)
gavus pagrįstą prašymą, teikti DI tarnybai visą informaciją ir dokumentus, be kita ko, nurodytus b punkte, būtinus įrodyti šiame skyriuje nustatytų pareigų laikymąsi;
(c)
Uredu za umjetnu inteligenciju na obrazloženi zahtjev dostavlja sve informacije i dokumentaciju, uključujući one iz točke (b), koji su potrebni za dokazivanje ispunjavanja obveza iz ovog poglavlja;
d)
gavus pagrįstą prašymą bendradarbiauti su DI tarnyba ir kompetentingomis institucijomis atliekant veiksmus, kurių jos imasi bendrosios paskirties DI modelio atžvilgiu, be kita ko, atvejais, kai modelis yra integruotas į DI sistemas, pateiktas rinkai arba pradėtas naudoti Sąjungoje.
(d)
na obrazloženi zahtjev surađuje s Uredom za umjetnu inteligenciju i nadležnim tijelima u svim mjerama koje oni poduzimaju u vezi s UI modelom opće namjene, među ostalim onda kada je model integriran u UI sustave koji se stavljaju na tržište ili u upotrebu u Uniji.
4. Įgaliojimu numatoma, kad DI tarnyba arba kompetentingos institucijos dėl visų aspektų, susijusių su šio reglamento laikymosi užtikrinimu, galėtų kreiptis ne vien į tiekėją, bet ir, papildomai, į įgaliotąjį atstovą, arba tik į įgaliotąjį atstovą vietoj tiekėjo.
4. Ovlaštenjem se ovlaštenog zastupnika ovlašćuje da, uz dobavljača ili umjesto dobavljaču, bude osoba kojoj se obraćaju Ured za umjetnu inteligenciju ili nadležna tijela u vezi sa svim pitanjima povezanima s osiguravanjem usklađenosti s ovom Uredbom.
5. Įgaliotasis atstovas nutraukia įgaliojimą, jei mano arba turi pagrindo manyti, kad tiekėjo veikla prieštarauja pagal šį reglamentą nustatytoms jo pareigoms. Tokiu atveju jis taip pat nedelsdamas informuoja DI tarnybą apie įgaliojimų nutraukimą ir to priežastis.
5. Ovlašteni zastupnik ukida ovlaštenje ako smatra ili ima razloga smatrati da dobavljač postupa protivno svojim obvezama na temelju ove Uredbe. U tom slučaju ovlašteni zastupnik o ukidanju ovlaštenja i razlozima za ukidanje ujedno odmah obavješćuje Ured za umjetnu inteligenciju.
6. Šiame straipsnyje nustatyta pareiga netaikoma bendrosios paskirties DI modelių, kurie išleidžiami pagal nemokamą ir atvirojo kodo licenciją, kuria suteikiama prieiga prie modelio, leidžiama jį naudoti, keisti ir platinti, tiekėjams, ir kurių parametrai, įskaitant svorius, informaciją apie modelio architektūrą ir informaciją apie modelio naudojimą, skelbiami viešai, išskyrus atvejus, kai bendrosios paskirties DI modeliai kelia sisteminę riziką.
6. Obveza utvrđena u ovom članku ne primjenjuje se na dobavljače UI modela opće namjene koji se objavljuju na temelju besplatne licencije otvorenog koda koja omogućuje pristup modelu te njegovu upotrebu, izmjenu i distribuciju i čiji su parametri, uključujući težinske faktore, informacije o arhitekturi modela te informacije o upotrebi modela, javno dostupni, osim ako UI modeli opće namjene predstavljaju sistemske rizike.
1. DI tarnyba skatina ir palengvina praktikos kodeksų rengimą Sąjungos lygmeniu, kad būtų prisidedama prie tinkamo šio reglamento taikymo, atsižvelgiant į tarptautinius metodus.
1. Ured za umjetnu inteligenciju potiče i olakšava izradu kodeksâ prakse na razini Unije kako bi se doprinijelo pravilnoj primjeni ove Uredbe, uzimajući u obzir međunarodne pristupe.
2. DI tarnyba ir Valdyba siekia užtikrinti, kad praktikos kodeksai apimtų bent 53 ir 55 straipsniuose numatytas pareigas, įskaitant šiuos aspektus:
2. Ured za umjetnu inteligenciju i Vijeće za umjetnu inteligenciju nastoje osigurati da kodeksi prakse obuhvaćaju barem obveze iz članaka 53. i 55., uključujući sljedeća pitanja:
a)
priemones, kuriomis užtikrinama, kad 53 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyta informacija būtų nuolat atnaujinama atsižvelgiant į rinkos ir technologinę plėtrą;
(a)
sredstva kojima se osigurava da se informacije iz članka 53. stavka 1. točaka (a) i (b) ažuriraju s obzirom na tržišni i tehnološki razvoj;
b)
tinkamą informacijos apie mokymui naudojamą turinį santraukos išsamumą;
(b)
odgovarajuću razinu detaljnosti sažetka o sadržaju upotrijebljenom za treniranje;
c)
sisteminės rizikos rūšies ir pobūdžio nustatymą Sąjungos lygmeniu, įskaitant, kai tinkama, jos šaltinius;
(c)
utvrđivanje vrste i prirode sistemskih rizika na razini Unije, uključujući, prema potrebi, njihove izvore;
d)
sisteminės rizikos vertinimo ir valdymo Sąjungos lygmeniu priemones, procedūras ir tvarką, įskaitant jos dokumentavimą, kurie turi būti proporcingi rizikai, kuriuose turi būti atsižvelgiama į jos dydį bei tikimybę ir į konkrečius iššūkius, su kuriais susiduriama šalinant tą riziką, atsižvelgiant į galimus tokios rizikos atsiradimo ir pasireiškimo būdus DI vertės grandinėje.
(d)
mjere, postupke i modalitete za procjenu sistemskih rizika i upravljanje sistemskim rizicima na razini Unije, uključujući dokumentaciju o njima, koji su razmjerni rizicima i kojima se uzimaju u obzir ozbiljnost i vjerojatnost tih rizika te posebni izazovi uklanjanja tih rizika s obzirom na moguće načine na koje se takvi rizici mogu pojaviti i materijalizirati duž vrijednosnog lanca umjetne inteligencije.
3. DI tarnyba gali pakviesti visus bendrosios paskirties DI modelių tiekėjus, taip pat atitinkamas nacionalines kompetentingas institucijas dalyvauti rengiant praktikos kodeksus. Prie šio proceso gali prisidėti pilietinės visuomenės organizacijos, pramonė, akademinė bendruomenė ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, tolesnės grandies tiekėjai ir nepriklausomi ekspertai.
3. Ured za umjetnu inteligenciju može pozvati sve dobavljače UI modelâ opće namjene, kao i relevantna nacionalna nadležna tijela, da sudjeluju u izradi kodeksâ prakse. Taj proces mogu poduprijeti organizacije civilnog društva, industrija, akademska zajednica i drugi relevantni dionici, poput dobavljača niže u lancu opskrbe i neovisnih stručnjaka.
4. DI tarnyba ir Valdyba siekia užtikrinti, kad praktikos kodeksuose būtų aiškiai nustatyti jų konkretūs tikslai ir į juos būtų įtraukti įsipareigojimai ar priemonės, įskaitant, atitinkamai pagrindinius veiklos efektyvumo rezultatų rodiklius, siekiant užtikrinti, kad tie tikslai būtų pasiekti, ir kad juose būtų tinkamai atsižvelgta į visų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant asmenis, kuriems daromas poveikis, poreikius ir interesus Sąjungos lygmeniu.
4. Ured za umjetnu inteligenciju i Vijeće za umjetnu inteligenciju nastoje osigurati da se u kodeksima prakse jasno utvrde njihovi specifični ciljevi i da sadržavaju obveze ili mjere, prema potrebi uključujući ključne pokazatelje uspješnosti, za osiguravanje postizanja tih ciljeva, te da se u njima na odgovarajući način uzimaju u obzir potrebe i interesi svih zainteresiranih strana, među ostalim uključenih osoba, na razini Unije.
5. DI tarnyba siekia užtikrinti, kad praktikos kodeksuose dalyvaujantys subjektai reguliariai teiktų DI tarnybai ataskaitas apie įsipareigojimų ir priemonių, kurių buvo imtasi, įgyvendinimą ir jų rezultatus, be kita ko, atitinkamai įvertintus pagal pagrindinius veiklos efektyvumo rezultatų rodiklius. Pagrindiniuose veiklos rezultatų rodikliuose ir ataskaitų teikimo įsipareigojimuose atspindimi įvairių kodeksuose dalyvaujančių subjektų dydžio ir pajėgumų skirtumai.
5. Ured za umjetnu inteligenciju nastoji osigurati da sudionici kodeksâ prakse redovito izvješćuju Ured za umjetnu inteligenciju o provedbi obveza i poduzetim mjerama te njihovim rezultatima, među ostalim u odnosu na ključne pokazatelje uspješnosti, prema potrebi. Ključni pokazatelji uspješnosti i obveze izvješćivanja moraju odražavati razlike u veličini i kapacitetu među različitim sudionicima.
6. DI tarnyba ir Valdyba reguliariai stebi ir vertina, kaip dalyvaujantys subjektai siekia praktikos kodeksų tikslų ir kaip jie prisideda prie tinkamo šio reglamento taikymo. DI tarnyba ir Valdyba įvertina, ar praktikos kodeksai apima 53 ir 55 straipsniuose numatytas pareigas, ir reguliariai stebi bei vertina, kaip įgyvendinami jų tikslai. Jos paskelbia praktikos kodeksų tinkamumo vertinimus.
6. Ured za umjetnu inteligenciju i Vijeće za umjetnu inteligenciju redovito prate i ocjenjuju ostvarivanje ciljeva kodeksâ prakse od strane sudionika i njihov doprinos pravilnoj primjeni ove Uredbe. Ured za umjetnu inteligenciju i Vijeće za umjetnu inteligenciju ocjenjuju obuhvaćaju li kodeksi prakse obveze iz članaka 53. i 55., te redovito prate i evaluiraju postizanje njihovih ciljeva. Objavljuju svoju ocjenu adekvatnosti kodeksâ prakse.
Komisija gali, priimdama įgyvendinimo aktą, patvirtinti praktikos kodeksą ir paskelbti jį galiojančiu visoje Sąjungoje. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 98 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija može provedbenim aktom odobriti kodeks prakse i učiniti ga općenito valjanim u Uniji. Taj provedbeni akt donosi se u skladu s postupkom ispitivanja iz članka 98. stavka 2.
7. DI tarnyba gali paraginti visus bendrosios paskirties DI modelių tiekėjus laikytis praktikos kodeksų. Bendrosios paskirties DI modelių, nekeliančių sisteminės rizikos, tiekėjai gali laikytis tik 53 straipsnyje numatytų pareigų, išskyrus atvejus, kai jie aiškiai pareiškia norą prisijungti prie viso kodekso.
7. Ured za umjetnu inteligenciju može pozvati sve dobavljače UI modelâ opće namjene da poštuju kodekse prakse. Za dobavljače UI modela opće namjene koji ne predstavljaju sistemske rizike to poštovanje može se ograničiti na obveze iz članka 53., osim ako izričito izraze interes da se pridruže cijelom kodeksu.
8. DI tarnyba taip pat atitinkamai skatina ir palengvina praktikos kodeksų peržiūrą ir pritaikymą, visų pirma atsižvelgiant į naujus standartus. DI tarnyba padeda vertinti esamus standartus.
8. Ured za umjetnu inteligenciju prema potrebi također potiče i olakšava preispitivanje i prilagodbu kodeksâ prakse, posebno s obzirom na nove norme. Ured za umjetnu inteligenciju pomaže u ocjenjivanju dostupnih normi.
9. Praktikos kodeksai parengiami ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 2 d. DI tarnyba imasi būtinų veiksmų, be kita ko, paragina tiekėjus pagal 7 dalį.
9. Kodeksi prakse moraju biti spremni najkasnije do 2. svibnja 2025. Ured za umjetnu inteligenciju poduzima potrebne korake, uključujući pozivanje dobavljača u skladu sa stavkom 7.
Jei ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 2 d. praktikos kodeksas negali būti užbaigtas arba, jei DI tarnyba, atlikusi vertinimą pagal šio straipsnio 6 dalį, mano, kad jis netinkamas, Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti bendras 53 ir 55 straipsniuose numatytų pareigų, įskaitant šio straipsnio 2 dalyje išdėstytus aspektus, įgyvendinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 98 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Ako do 2. kolovoza 2025. kodeks prakse ne može biti dovršen ili ako Ured za umjetnu inteligenciju nakon ocjenjivanja na temelju stavka 6. ovog članka smatra da kodeks prakse nije adekvatan, Komisija može provedbenim aktima propisati zajednička pravila za provedbu obveza iz članaka 53. i 55., među ostalim u pogledu pitanja iz stavka 2. ovog članka. Ti se provedbeni akti donose u skladu s postupkom ispitivanja iz članka 98. stavka 2.
Apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos
Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų kompetentingos institucijos nacionaliniu lygmeniu sukurtų bent vieną apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką, kuri pradėtų veikti ne vėliau kaip 2026 m. rugpjūčio 2 d. Ta apribota bandomoji aplinka taip pat gali būti sukuriama kartu su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Komisija gali teikti techninę paramą, konsultacijas ir priemones, kad būtų sukurtos ir veiktų apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos.
1. Države članice osiguravaju da njihova nadležna tijela uspostave barem jedno regulatorno izolirano okruženje za umjetnu inteligenciju na nacionalnoj razini, koje mora biti operativno do 2. kolovoza 2026. To izolirano okruženje može se uspostaviti i zajedno s nadležnim tijelima drugih država članica. Komisija može pružiti tehničku potporu, savjete i alate za uspostavu i rad regulatornih izoliranih okruženja za umjetnu inteligenciju.
Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga taip pat gali būti įvykdyta dalyvaujant esamoje apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje, jei tokiu dalyvavimu dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinama lygiavertė nacionalinė aprėptis.
Obveza iz prvog podstavka može se ispuniti i sudjelovanjem u postojećem izoliranom okruženju ako se tim sudjelovanjem osigurava jednakovrijedna razina nacionalne pokrivenosti za države članice sudionice.
2. Be to, regioniniu ar vietos lygmeniu arba kartu su kitomis valstybėmis narėmis gali būti sukurtos papildomos apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos.
2. Mogu se uspostaviti i dodatna regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju na regionalnoj ili lokalnoj razini ili se ona mogu uspostaviti zajedno s nadležnim tijelima drugih država članica.
3. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas taip pat gali sukurti Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ir agentūroms skirtą apribotą bandomąją DI reglamentavimo aplinką ir atlikti nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijas ir užduotis pagal šį skyrių.
3. Europski nadzornik za zaštitu podataka također može uspostaviti regulatorno izolirano okruženje za umjetnu inteligenciju za institucije, tijela, urede i agencije Unije te može izvršavati uloge i zadaće nacionalnih nadležnih tijela u skladu s ovim poglavljem.
4. Valstybės narės užtikrina, kad 1 ir 2 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos skirtų pakankamai išteklių, kad būtų veiksmingai ir laiku laikomasi šio straipsnio. Kai tinkama, nacionalinės kompetentingos institucijos bendradarbiauja su kitomis atitinkamomis institucijomis ir gali leisti dalyvauti kitiems DI ekosistemos subjektams. Šiuo straipsniu nedaromas poveikis kitoms apribotoms bandomosioms reglamentavimo aplinkoms, sukurtoms pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Valstybės narės užtikrina tinkamą institucijų, prižiūrinčių tas kitas apribotas bandomąsias reglamentavimo aplinkas, ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą.
4. Države članice osiguravaju da nadležna tijela iz stavaka 1. i 2. dodijele dostatna sredstva za djelotvorno i pravodobno usklađivanje s ovim člankom. Nacionalna nadležna tijela prema potrebi surađuju s drugim relevantnim tijelima i mogu dopustiti sudjelovanje drugih aktera iz ekosustava umjetne inteligencije. Ovaj članak ne utječe na druga regulatorna izolirana okruženja uspostavljena na temelju prava Unije ili nacionalnog prava. Države članice osiguravaju odgovarajuću razinu suradnje između tijela koja nadziru ta druga izolirana okruženja i nacionalnih nadležnih tijela.
5. Apribotose bandomosiose DI reglamentavimo aplinkose, sukurtose pagal 1 dalį, numatoma kontroliuojama aplinka, kuria skatinamos inovacijos ir sudaromos palankesnės sąlygos kurti, mokyti, bandyti ir patvirtinti novatoriškas DI sistemas ribotą laiką prieš jas pateikiant rinkai arba pradedant naudoti laikantis konkretaus apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos plano, dėl kurio susitaria tiekėjai arba galimi tiekėjai ir kompetentinga institucija. Tokios apribotos bandomosios aplinkos gali apimti ir bandymą realiomis sąlygomis, prižiūrimą joje.
5. Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju uspostavljena na temelju stavka 1. pružaju kontrolirano okruženje koje potiče inovacije i olakšava razvoj, treniranje, testiranje i validaciju inovativnih UI sustava tijekom ograničenog razdoblja prije njihova stavljanja na tržište ili u upotrebu u skladu s posebnim planom izoliranog okruženja dogovorenim između dobavljača ili potencijalnih dobavljača i nadležnog tijela. Takva izolirana okruženja mogu uključivati testiranje u stvarnim uvjetima pod nadzorom u izoliranom okruženju.
6. Kompetentingos institucijos apribotoje bandomojoje DI reglamentavimo aplinkoje atitinkamai teikia gaires, vykdo priežiūrą ir teikia paramą, kad būtų nustatyta rizika, visų pirma kylanti pagrindinėms teisėms, sveikatai ir saugai, bandymams, rizikos mažinimo priemonėms ir jų veiksmingumui, kiek tai susiję su šiame reglamente nustatytomis pareigomis ir reikalavimais ir, kai aktualu, kitais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, kurių priežiūra vykdoma apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje.
6. Nadležna tijela prema potrebi pružaju smjernice, nadzor i potporu u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju radi utvrđivanja rizika, posebno za temeljna prava, zdravlje i sigurnost, te radi utvrđivanja testiranja, mjera ublažavanja i njihove djelotvornosti u odnosu na obveze i zahtjeve iz ove Uredbe i, prema potrebi, iz drugog prava Unije i nacionalnog prava čije se ispunjavanje nadzire u izoliranom okruženju.
7. Kompetentingos institucijos tiekėjams ir galimiems tiekėjams, kurie dalyvauja apribotoje bandomojoje DI reglamentavimo aplinkoje, pateikia gaires dėl reglamentavimo lūkesčių ir dėl to, kaip vykdyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus ir pareigas.
7. Nadležna tijela dobavljačima i potencijalnim dobavljačima koji sudjeluju u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju pružaju smjernice o regulatornim očekivanjima i načinu ispunjavanja zahtjeva i obveza utvrđenih u ovoj Uredbi.
DI sistemos tiekėjo arba galimo tiekėjo prašymu kompetentinga institucija pateikia apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje sėkmingai įvykdytos veiklos rašytinį įrodymą. Kompetentinga institucija taip pat pateikia pasitraukimo ataskaitą, kurioje išsamiai aprašoma apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje vykdyta veikla ir susiję rezultatai bei mokymosi rezultatai. Tiekėjai gali naudoti tokius dokumentus, kad įrodytų, jog laikosi šio reglamento, atlikdami atitikties vertinimo procesą arba vykdydami atitinkamą rinkos priežiūros veiklą. Šiuo atžvilgiu rinkos priežiūros institucijos ir notifikuotosios įstaigos palankiai atsižvelgia į nacionalinės kompetentingos institucijos pateiktas pasitraukimo ataskaitas ir rašytinius įrodymus, kad būtų pakankamai paspartintos atitikties vertinimo procedūros.
Na zahtjev dobavljača ili potencijalnog dobavljača UI sustava nadležno tijelo dostavlja pisani dokaz o aktivnostima koje su uspješno provedene u izoliranom okruženju. Nadležno tijelo dostavlja i završno izvješće koje sadržava pojedinosti o aktivnostima provedenima u izoliranom okruženju te povezanim rezultatima i ishodima učenja. Dobavljači mogu takvu dokumentaciju upotrijebiti kako bi dokazali svoju usklađenost s ovom Uredbom putem postupka ocjenjivanja sukladnosti ili relevantnih aktivnosti nadzora tržišta. U tom pogledu tijela za nadzor tržišta i prijavljena tijela pozitivno uzimaju u obzir završna izvješća i pisane dokaze koje je dostavilo nacionalno nadležno tijelo kako bi se u razumnoj mjeri ubrzali postupci ocjenjivanja sukladnosti.
8. Atsižvelgiant į 78 straipsnyje nustatytas konfidencialumo nuostatas ir gavus tiekėjo arba galimo tiekėjo sutikimą, Komisijai ir Valdybai suteikiama teisė susipažinti su pasitraukimo ataskaitomis ir atitinkamai į jas atsižvelgti vykdant savo užduotis pagal šį reglamentą. Jei tiekėjas arba galimas tiekėjas ir nacionalinė kompetentinga institucija tam aiškiai pritaria, pasitraukimo ataskaita gali būti paskelbta viešai šiame straipsnyje nurodytoje bendroje informacinėje platformoje.
8. Podložno odredbama o povjerljivosti iz članka 78. i uz suglasnost dobavljača ili potencijalnog dobavljača, Komisija i Vijeće za umjetnu inteligenciju ovlašteni su pristupiti završnim izvješćima te ih prema potrebi uzimaju u obzir pri izvršavanju svojih zadaća na temelju ove Uredbe. Ako se i dobavljač odnosno potencijalni dobavljač i nacionalno nadležno tijelo o tome izričito dogovore, završno izvješće može se objaviti na jedinstvenoj informacijskoj platformi iz ovog članka.
9. Sukuriant apribotas bandomąsias DI reglamentavimo aplinkas siekiama prisidėti prie šių tikslų:
9. Svrha uspostave regulatornih izoliranih okruženja za umjetnu inteligenciju doprinošenje je sljedećim ciljevima:
a)
didinti teisinį tikrumą, kad būtų užtikrinta atitiktis šio reglamento nuostatoms arba, kai aktualu, kitiems taikytiniems Sąjungos ir nacionalinės teisės aktams;
(a)
unapređivanju pravne sigurnosti radi postizanja regulatorne usklađenosti s ovom Uredbom ili, prema potrebi, drugim primjenjivim pravom Unije i nacionalnim pravom;
b)
remti dalijimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais bendradarbiaujant su institucijomis, dalyvaujančiomis apribotoje bandomojoje DI reglamentavimo aplinkoje;
(b)
podupiranju razmjene primjera najbolje prakse putem suradnje s tijelima uključenima u regulatorno izolirano okruženje za umjetnu inteligenciju;
c)
skatinti inovacijas bei konkurencingumą ir palengvinti DI ekosistemos plėtojimą;
(c)
poticanju inovacija i konkurentnosti te olakšavanju razvoja ekosustava umjetne inteligencije;
d)
prisidėti prie faktiniais duomenimis grindžiamo mokymosi reglamentavimo srityje.
(d)
doprinošenju regulatornom učenju utemeljenom na dokazima;
e)
palengvinti ir paspartinti DI sistemų patekimą į Sąjungos rinką, visų pirma kai jas teikia MVĮ, įskaitant startuolius.
(e)
olakšavanju i ubrzavanju pristupa UI sustava tržištu Unije, posebno ako su njihovi dobavljači MSP-ovi, uključujući start-up poduzeća.
10. Nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrina, kad jei novatoriškos DI sistemos apima asmens duomenų tvarkymą arba kitaip patenka į kitų nacionalinių institucijų ar kompetentingų institucijų, teikiančių arba remiančių prieigą prie duomenų, priežiūros sritį, nacionalinės duomenų apsaugos institucijos arba tos kitos nacionalinės ar kompetentingos institucijos būtų įtrauktos į apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos veiklą ir vykdytų tų aspektų priežiūrą, kiek tai susiję su jų atitinkamomis užduotimis ir įgaliojimais.
10. Nacionalna nadležna tijela osiguravaju da, ako inovativni UI sustavi obuhvaćaju obradu osobnih podataka ili su na neki drugi način obuhvaćeni nadzorom drugih nacionalnih tijela ili nadležnih tijela koja pružaju ili podržavaju pristup podacima, nacionalna tijela za zaštitu podataka i ta druga nacionalna ili nadležna tijela budu uključena u rad regulatornog izoliranog okruženja za umjetnu inteligenciju i uključena u nadzor nad tim aspektima u okviru svojih zadaća i ovlasti.
11. Apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos nedaro poveikio šias aplinkas prižiūrinčių kompetentingų institucijų su priežiūra ir taisomaisiais veiksmais susijusiems įgaliojimams, be kita ko, regioniniu ar vietos lygmeniu. Kuriant ir bandant tokias DI sistemas nustatyta didelė rizika sveikatai, saugai ir pagrindinėms teisėms turi būti tinkamai sumažinta. Nacionalinės kompetentingos institucijos turi įgaliojimus laikinai arba visam laikui sustabdyti bandymų procesą arba dalyvavimą apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje, jei rizikos neįmanoma veiksmingai sumažinti, ir apie tokį sprendimą informuoja DI tarnybą. Siekdamos remti DI inovacijas Sąjungoje, nacionalinės kompetentingos institucijos savo priežiūros įgaliojimais naudojasi laikydamosi atitinkamuose teisės aktuose nustatytų ribų, naudodamosi diskrecija įgyvendinant teisines nuostatas konkretaus apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos projekto atžvilgiu.
11. Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju ne utječu na nadzorne ili korektivne ovlasti nadležnih tijela koja nadziru izolirana okruženja, među ostalim na regionalnoj ili lokalnoj razini. Ako se tijekom razvoja i testiranja takvih UI sustava uoče znatni rizici za zdravlje, sigurnost i temeljna prava, ti se rizici moraju adekvatno ublažiti. Nacionalna nadležna tijela ovlaštena su privremeno ili trajno suspendirati postupak testiranja ili sudjelovanje u izoliranom okruženju ako rizike nije moguće djelotvorno ublažiti, a o takvoj odluci obavješćuju Ured za umjetnu inteligenciju. Nacionalna nadležna tijela izvršavaju svoje nadzorne ovlasti u granicama relevantnog prava i primjenjuju svoje diskrecijske ovlasti pri provedbi pravnih odredaba u odnosu na određeni projekt u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju, s ciljem podupiranja inovacija u području umjetne inteligencije u Uniji.
12. Tiekėjai ir galimi tiekėjai, dalyvaujantys apribotose bandomosiose DI reglamentavimo aplinkose, pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, kuriais reglamentuojama atsakomybė, išlieka atsakingi už žalą, padarytą trečiosioms šalims dėl apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje vykdomo eksperimentavimo. Tačiau jei būsimas tiekėjas laikosi konkretaus plano bei dalyvavimo sąlygų, taip pat sąžiningai vadovaujasi nacionalinės kompetentingos institucijos pateiktomis gairėmis, už šio reglamento pažeidimus valdžios institucijos neskiria jokių administracinių baudų. Tais atvejais, kai kitos kompetentingos institucijos, atsakingos už kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, aktyviai dalyvavo prižiūrint DI sistemą apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje ir pateikė atitikties gaires, pagal tuos teisės aktus administracinės baudos neskiriamos.
12. Dobavljači i potencijalni dobavljači koji sudjeluju u regulatornom izoliranom okruženju za umjetnu inteligenciju i dalje su na temelju primjenjivog prava Unije o odgovornosti i nacionalnog prava o odgovornosti odgovorni za svu štetu nanesenu trećim stranama koja je posljedica eksperimentiranja u izoliranom okruženju. Međutim, ako potencijalni dobavljači poštuju posebni plan i uvjete svojeg sudjelovanja te u dobroj vjeri slijede smjernice nacionalnog nadležnog tijela, tijela ne izriču upravne novčane kazne zbog povrede ove Uredbe. Ako su druga nadležna tijela koja su odgovorna za drugo pravo Unije i nacionalno pravo bila aktivno uključena u nadzor nad UI sustavom u izoliranom okruženju i dala smjernice u pogledu usklađivanja, ne izriču se upravne novčane kazne u vezi s tim pravom.
13. Apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos projektuojamos ir įgyvendinamos taip, kad, kai aktualu, jomis būtų palengvintas tarpvalstybinis nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas.
13. Regulatorna izolirana okruženja za umjetnu inteligenciju dizajniraju se i realiziraju na takav način da se njima, ako je to relevantno, olakšava prekogranična suradnja među nacionalnim nadležnim tijelima.
14. Nacionalinės kompetentingos institucijos koordinuoja savo veiklą ir bendradarbiauja Valdyboje.
14. Nacionalna nadležna tijela koordiniraju svoje aktivnosti i surađuju u okviru Vijeća za umjetnu inteligenciju.
15. Nacionalinės kompetentingos institucijos informuoja DI tarnybą ir Valdybą apie apribotos bandomosios reglamentavimo aplinkos sukūrimą ir gali prašyti jų paramos bei gairių. DI tarnyba viešai skelbia planuojamų ir esamų apribotų bandomųjų aplinkų sąrašą ir nuolat jį atnaujina, kad būtų skatinama didesnė sąveika apribotose bandomosiose DI reglamentavimo aplinkose ir tarpvalstybinis bendradarbiavimas.
15. Nacionalna nadležna tijela obavješćuju Ured za umjetnu inteligenciju i Vijeće za umjetnu inteligenciju o uspostavi izoliranog okruženja i mogu od njih zatražiti potporu i smjernice. Ured za umjetnu inteligenciju objavljuje popis planiranih i postojećih izoliranih okruženja i ažurira ga kako bi se potaknula veća interakcija u regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju i prekogranična suradnja.
16. Nacionalinės kompetentingos institucijos DI tarnybai ir Valdybai teikia metines ataskaitas praėjus vieniems metams nuo apribotos bandomosios DI reglamentavimo aplinkos sukūrimo, o vėliau – kasmet iki jos taikymo nutraukimo, taip pat galutinę ataskaitą. Tose ataskaitose pateikiama informacija apie tų apribotų bandomųjų reglamentavimo aplinkų įgyvendinimo pažangą ir rezultatus, įskaitant geriausios praktikos pavyzdžius, incidentus, įgytą patirtį ir rekomendacijas dėl jų struktūros ir, kai aktualu, apie šio reglamento, įskaitant jo deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, taikymą ir galimą peržiūrą, taip pat apie kitų Sąjungos teisės aktų, kuriuos kompetentingos institucijos prižiūri apribotoje bandomojoje reglamentavimo aplinkoje, taikymą. Nacionalinės kompetentingos institucijos viešai paskelbia šias metines ataskaitas ar jų santraukas internete. Kai tinkama, Komisija atsižvelgia į metines ataskaitas vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą.
16. Nacionalna nadležna tijela podnose godišnja izvješća Uredu za umjetnu inteligenciju i Vijeću za umjetnu inteligenciju, počevši godinu dana nakon uspostave regulatornog izoliranog okruženja za umjetnu inteligenciju i svake godine nakon toga do njegove obustave, te završno izvješće. U tim se izvješćima navode informacije o napretku i rezultatima provedbe tih izoliranih okruženja, uključujući primjere najbolje prakse, incidente, stečena iskustva i preporuke o strukturi tih izoliranih okruženja te, prema potrebi, o primjeni i mogućoj reviziji ove Uredbe, uključujući njezine delegirane akte i provedbene akte, te o primjeni drugog prava Unije koju nadležna tijela nadziru u relevantnom izoliranom okruženju. Nacionalna nadležna tijela ta godišnja izvješća ili njihove sažetke stavljaju na raspolaganje javnosti na internetu. Komisija ta godišnja izvješća prema potrebi uzima u obzir pri izvršavanju svojih zadaća na temelju ove Uredbe.
17. Komisija sukuria bendrą specialią sąsają, kurioje pateikiama visa aktuali informacija, susijusi su apribotomis bandomosiomis DI reglamentavimo aplinkomis, kad suinteresuotieji subjektai galėtų sąveikauti su apribotomis bandomosiomis DI reglamentavimo aplinkomis ir teikti užklausas kompetentingoms institucijoms, taip pat prašyti neprivalomų gairių dėl novatoriškų produktų, paslaugų, verslo modelių, kuriuose įdiegtos DI technologijos, atitikties pagal 62 straipsnio 1 dalies c punktą. Komisija, kai aktualu, proaktyviai koordinuoja veiksmus su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis.
17. Komisija izrađuje jedinstveno, namjensko sučelje koje sadržava sve relevantne informacije povezane s izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju kako bi se dionicima omogućilo da ostvare interakciju s regulatornim izoliranim okruženjima za umjetnu inteligenciju, podnesu upite nadležnim tijelima i zatraže neobvezujuće smjernice u vezi sa sukladnošću inovativnih proizvoda, usluga i poslovnih modela u koje su ugrađene tehnologije umjetne inteligencije, u skladu s člankom 62. stavkom 1. točkom (c). Komisija se prema potrebi proaktivno koordinira s nacionalnim nadležnim tijelima.